Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 14.10 val. šalia pastato, esančio Rodūnios kelias 28, Vilniuje, einantį šaligatviu iš Vilniaus romų bendrijos jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie, atlikę jo apžiūrą, jo kelnių kišenėje rado vieną folijos lankstinuką su gelsvos spalvos narkotinės kilmės milteliais. Minėtą folijos lankstinuką už šešis eurus jis nusipirko tą pačią dieną apie 13.50 val. Vilniaus romų bendrijoje iš nepažįstamo asmens, kuriam buvo apie keturiasdešimt metų. Minėtą narkotinę medžiagą nusipirko, nes jis pats vartoja narkotikus. Narkotines medžiagas jis vartoja nereguliariai, jis niekada nesigydė nuo priklausomybės narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms, nėra įrašytas į jokias įskaitas, nėra gydytas nuo psichinių sutrikimų ar alkoholizmo. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, po šio įvykio narkotinių medžiagų jis neįsigijo ir nevartojo (b. l. 52-54, 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2019 m. birželio 29 d. apie 14.10 val. patruliavimo metu važiuodamas tarnybiniu automobiliu Rodūnios keliu, Vilniuje, prie pastato Nr. 28 jis pastebėjo įtartiną vyrą, kuris ėjo svirduliuodamas, stoviniavo. Jis nusprendė patikrinti minėtą vyrą, kaip paaiškėjo vėliau- M. S. Pastarasis kalbėjo nerišliai, akys lakstė, vyzdžiai buvo susitraukę. Paklaustas, ar su savimi turi draudžiamų daiktų, M. S. atsakė ką tik suvartojęs turėtas narkotines medžiagas ir daugiau nieko neturintis. M. S. dalinės apžiūros metu kelnių kišenėje buvo rastas vienas folijos lankstinukas su galimai narkotinėmis medžiagomis. M. S. prisipažino minėtą lankstinuką ką tik įsigijęs savo reikmėms romų bendrijoje (b. l. 11-13).

Specialistas, ištyręs baltos spalvos miltelius iš folijos lankstinuko, 2019 m. birželio 29 d. rasto ir paimto iš M. S., nustatė, kad jų sudėtyje yra karfentanilio, kurio masė 0,00003 gramo, ir metadono, kurio masė yra 0,001 gramo (b. l. 19-20).

Specialistas, ištyręs M. S. šlapimą, paimtą 2019 m. birželio 29 d. 17.30 val., pastarajame rado karfentanilio, difenhidramino pėdsakų, EDDP pėdsakų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų, nustatyta mažiausia 1,19 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 24).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2016 m. liepos 14 d. jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias jis vartojo be gydytojo paskyrimo.

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. birželio 29 d. apie 13.50 val. Vilniaus romų bendrijoje M. S. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens įsigijo vieną folijos lankstinuką su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,00003 gramo narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,001 gramo narkotinės medžiagos – metadono, kurį netesėtai laikė savo kelnių kišenėje iki tol, kol 2019 m. birželio 29 d. 14.10 val. prie pastato, esančio Rodūnios kelias 28, Vilniuje, M. S. apžiūros metu minėtą lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Minėta, kad M. S. įgijo 0,00003 gramo karfentanilio ir 0,001 gramo metadono, kuriuos laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtas medžiagas. M. S. neteisėtai disponavo karfentaniliu, kuris, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamas narkotinėms medžiagoms ir draudžiamas vartoti, bei metadonu, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamas narkotinėms medžiagoms ir yra leidžiamas vartoti medicinos tikslams. Duomenų, kad vartoti metadoną M. S. būtų paskirta gydytojo receptu, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Taip pat baudžiamojo proceso metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių M. S. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtas narkotines medžiagas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas M. S. rasti narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono kiekiai neviršija nedidelio kiekio, taigi M. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. S. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nesilankyti Vilniaus romų bendrijoje, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

M. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. M. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 63-65). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 48 straipsnio 2 dalis.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl M. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. S. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. M. S. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. neteistas (b. l. 28), dirba (b. l. 40), tačiau jis yra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. S. skiriant švelniausios rūšies bausmę, kuriai nereikalingas nuteistojo sutikimas – laisvės apribojimo bausmę, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, bausmės terminą nustatant trumpesnį už šios bausmės vidurkį, ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. S. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant M. S. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas bei lankytis romų bendrijoje.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, M. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. S. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu - trimis mėnesiais ir M. S. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. S. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant M. S. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas bei lankytis romų bendrijoje.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 62), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą - naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Medinis strypelis su vatos tamponėliu, folijos lankstinukas yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 21-22), šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos vykdymo kodekso 46 straipsniu

nusprendžia:

Pripažinti M. S. (M. S.) kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. (M. S.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant M. S. (M. S.) visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas bei lankytis romų bendrijoje.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu - trimis mėnesiais ir M. S. (M. S.) skirti galutinę šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. (M. S.) visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., uždraudžiant M. S. (M. S.) visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas bei lankytis romų bendrijoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

M. S. (M. S.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Medinį strypelį su vatos tamponėliu, folijos lankstinuką, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.