- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- T-XX-25-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo, išmokos ir užmokesčio priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. (3.3)-SR 2925 „Dėl sutarties nutraukimo“; 2) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nuo 2009 m. rugsėjo 17 d.; 3) priteisti nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. išmoką už priverstinę pravaikštą; 4) priteisti 9652,18 Lt užmokesčio.
Pareiškėjas nurodė, kad yra advokatas ir 2005 m. rugpjūčio 2 d. sudarė sutartį dėl nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. 2009 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (3.3)-SR 2925 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vienašališkai šią sutartį nutraukė, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nevykdė sutartyje numatytų pareigų, t. y. nepateikė teisingos informacijos apie suteiktas teisines paslaugas; atskirais atvejais nedalyvavo teismų posėdžiuose ir neteikė kitų teisinių paslaugų, nors privalėjo tai daryti; vienu atveju buvo nušalintas nuo paslaugų teikimo dėl to, jog buvo neblaivus. Pareiškėjas teigia, jog tokie kaltinimai yra nepagrįsti ir jis pažeidimų nepadarė. Pareiškėjo teigimu, sutartis buvo nutraukta jo nedarbingumo laikotarpiu ir tuo buvo pažeistos Darbo kodekso 131 straipsnio bei 133 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo išmokėtas užmokestis už 2009 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliktą darbą.
Pagal bylos duomenis, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, buvo padavęs analogišką pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui, tačiau šis teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti, nurodęs, kad ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas nevykdė su Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2005 m. rugpjūčio 2 d. sudarytos sutarties 2.2 punkte numatytų pareigų, todėl atsakovas turėjo teisę sutartį vienašališkai nutraukti (Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.218 straipsnio 1 dalis; minėtos sutarties 2.3.1 ir 5.3.1 punktai). Darbo kodekso normos šiuo atveju netaikytinos, nes su pareiškėju buvo sudaryta ne darbo, o civilinio pobūdžio sutartis. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, kad, sutarties su pareiškėju nutraukimą pripažinus teisėtu, visi pareiškėjo reikalavimai atmestini.
Pareiškėjas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad nors atsakovas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje veikiantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tarp jo ir pareiškėjo yra atsiradę sutartiniai santykiai, kuriems taikytinos privatinės teisės normos. Todėl kyla abejonių, ar šis ginčas, kaip nesantis grynai administracinio pobūdžio, neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuo atvejus, kai ginčai nėra grynai administraciniai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, įgyvendinantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą ir su juo susijusius kitus teisės aktus. Šios tarnybos santykiai su asmenimis, kuriems yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi pavaldumo požymį ir yra administraciniai. Tačiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos santykiai su teisinę pagalbą teikti pasitelkiamais advokatais yra kitokio pobūdžio.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti yra atrenkami konkurso būdu ir su jais yra sudaromos atitinkamos sutartys. Tai leidžia daryti išvadą, kad santykiai tarp valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatų nėra pagrįsti pavaldumu (yra sutartinio pobūdžio), todėl jie laikytini ne administraciniais, o privatinės teisės normų reglamentavimo sričiai priskirtinais santykiais.
Aptariamoje byloje būtent ir yra keliamas ginčas iš tarp valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokato atsiradusių sutartinių santykių. Jis nėra viešojo administravimo srityje kylantis ginčas, todėl turi būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis; Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Specialioji teisėjų kolegija, konstatavusi, jog aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, bylą grąžina apeliacinės instancijos administraciniam teismui, kuris, atsižvelgdamas į šioje nutartyje padarytas Specialiosios teisėjų kolegijos išvadas dėl bylos rūšinio teismingumo, turi baigti nagrinėti pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl rašto panaikinimo, išmokos ir užmokesčio priteisimo grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka baigti nagrinėti apeliacinį skundą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys