Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

nutarimą priėmusio organo atstovams G. N., M. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl 2012-12-19 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-19 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos saugomų teritorijų pareigūnė M. J. išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir priėmė nutarimą skirti G. J. 650 Lt administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 76 str. 8 d. Nuobauda G. J. paskirta už tai, kad, 2012-01-02 vykdydamas patikrinimą, (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio ir informacijos skyriaus vyr. specialistas pastebėjo, jog sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančiame G. J., vyksta žemės kasimo darbai pelkėje. 2012-01-04 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistams nuvykus į minėtą sklypą ir atlikus matavimus, nustatyta, kad pelkėje suformuotas 15 a vandens telkinys, t.y. savavališkai iškasta kūdra, sunaikinta pelkė, tuo padaryta žala aplinkai. Atlikus tikslius matavimus, nustatyta, kad neteisėtai be leidimo saugomojoje teritorijoje natūralioje pelkėje iškastas 0,32 ha vandens telkinys. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6 p, 7 p. reikalavimus bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.343, 136.6 p.

Nesutikdamas su paskirta nuobauda, G. J. skundžia 2012-12-19 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos nutarimą, prašydamas jį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Aiškindamas faktines bylos aplinkybes pareiškėjas pažymi, kad kūdros valymo darbai jam priklausančiame žemės sklype, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Platelių s., Plungės r., buvo atlikti 2012 m. sausio mėnesį pagal 2011-11-30 Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos (toliau ŽNPD) išduotą leidimą. Kadangi leidime vykdyti kūdros valymo darbus jokia konkreti leidžiamos valyti kūdros vieta ir plotas nebuvo nurodyti, kūdrą valė toje vietoje, kurioje anot kaimynų ir ŽNPD saugomų teritorijų pareigūno V. R., anksčiau yra buvusi kūdra. Jeigu pelkė, kurios sunaikinimu, kaltinamas pareiškėjas yra saugoma, tuomet leidimas ją valyti jokioje tos pačios pelkingos teritorijos vietoje negalėjo būti išduotas. Tokiu būdu išduotu leidimu pareiškėjas buvo suklaidintas, kadangi jo valdomame žemės sklype jokia kita kūdra, išskyrus vientisą pelkingą vietovę, nėra išskirta. Juolab, kad leidimas buvo išduotas R. G., kuris net neturėjo įgaliojimo atstovauti pareiškėją ŽNPD. Tai, kad buvo leista kitą tos pačios pelkingos teritorijos vietą išaiškėjo tik vėliau, kai darbai buvo baigti. Jokio kito dokumento, iš kurio būtų galėjęs suvokti, kad neturi teisės vykdyti kūdros valymo darbus toje vietoje, kur darbai buvo atlikti, ŽNPD neišdavė. Schema, esanti prie leidimo, nebuvo išduota. Iš prie protokolo pridėtos schemos negalima spręsti apie iškastos kūdros plotą, nes tikslūs duomenys nenurodyti. Dėl šių priežasčių kaltė dėl neleistinoje vietoje išvalytos kūdros yra neįrodyta.

Be to, protokole nenurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjui priklausančiame sklype esanti pelkė pripažinta ir saugoma kaip kraštovaizdžio gamtinis kompleksas, nenurodytas teisės aktas, nustatantis konkrečius saugotinus elementus draustinyje. ŽNPD išduodama net du leidimus kūdrų valymo ir kasimo darbams atlikti paneigė teiginį, kad valdomame sklype yra pelkės, kurios pripažintos ir saugomos kaip kraštovaizdžio gamtinis kompleksas. Pareiškėjui 2011-07-26 leidimu buvo leista išvalyti kūdrą, esančią 10 m atstumu nuo kūdros, dėl kurios valymo darbų yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, jos abi yra tame pačiame kraštovaizdžio gamtiniame komplekse, todėl tokia ŽNPD pozicija yra nenuosekli ir stokojanti logikos.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas nutarimas turi esminių trūkumų, jame nenurodytos objektyvios kaltę įrodančios aplinkybės.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirtos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su žala aplinkai, nors žala aplinkai yra vienas iš inkriminuojamo pažeidimo sudėties požymių. Šias aplinkybes buvo nurodyta papildomai ištirti bei įvertinti Klaipėdos apygardos teismo nutartyje. Duomenys apie gamtai padarytą žalą nebuvo pateikti su skundžiamu nutarimu, reikalavimas atlyginti žalą išsiųstas tik 2012-12-27, t.y. po to, kai byla jau buvo išnagrinėta, tokiu būdu pažeista teisė į gynybą.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamu nutarimu nepagrįstai bloginama padėtis. Nagrinėjant administracinę bylą pakartotinai inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas iš LR ATPK 76 str. 5 d. 5 76 str. 8 d., kurioje numatyta grie=tesn4 sankcija. Kadangi ŽNPD bylos nagrin4jimo metu skundo neteikė, pažeidė ATPK 302, 302¹¹ str. nuostatas, pablogindama pareiškėjo padėtį.

Administracinė byla išnagrinėta šališkos pareigūnės, turinčios išankstinį nusistatymą, bylos nagrinėjimas buvo neobjektyvus ir nepagrįstas visapusišku bei pilnutiniu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Ignoruojamos bet kokios su leidimo išdavimu susijusios aplinkybės. Byla buvo tiriama tendencingai ir šališkai. Prašymai nušalinti bylą tiriančią pareigūnę ir ŽNPD nemotyvuotai buvo atmesti. Byla buvo išnagrinėta, nors Plungės r. apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl žemės sklypo schemos, kuri neva buvo pridėta prie leidimo, galimo klastojimo ŽNPD. Tai rodo, kad ŽNPD yra aiškiai nesuinteresuoti objektyviu bylos išnagrinėjimu.

Šiai įvardintais pažeidimais buvo šiurkščiai pažeistos pareiškėjo teisės, kas turėjo įtakos neteisėto ir neteisingo skundžiamo nutarimo priėmimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovė skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Skundžiamą nutarimą priėmusio organo atstovas nagrinėjant skundą atsiliepime išdėstytus

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 301 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemaitijos nacionalinio parako direkcijos įgaliotas pareigūnas 2012-12-19 nutarimu G. J. už ATPK 76 str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymą skyrė 650 Lt baudą. G. J. nuobauda paskirta už tai, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiame Žemaitijos nacionalinio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, natūralioje pelkėje neteisėtai be leidimo savavališkai iškasė kūdrą, suformuodamas 15 a vandens telkinį, taip sunaikindamas pelkę bei padarydamas žalą aplinkai. Atlikus tikslius matavimus, nustatyta, kad saugomojoje teritorijoje natūralioje pelkėje iškastas 0,32 ha vandens telkinys. Tokiais veiksmais G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6 p, 7 p. reikalavimus bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.343, 136.6 p.

ATPK 76 str. 8 d. numato atsakomybę už rezervatų, draustinių, gamtos paveldų arba valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtų gamtinių rezervatų ar draustinių, arba valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančių gamtos paveldo objektų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą, kai padaroma žala aplinkai.

ATPK minėto straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į specializuotus teisės aktus, kurie turi būti įvardyti administracinio teisės pažeidimo protokole.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyta, kad G. J. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d., 2 d. 6 p, 7 p., reikalavimus, nutarime skirti nuobaudą papildomai nurodoma, kad G. J. pažeidė dar ir Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr.343, 136.6 p.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad draustinių apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis įstatymas, Vyriausybės patvirtinti Draustinių nuostatai, kiti šio įstatymo 5 str. nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Minėto įstatymo 9 str. 2 d. 6 ir 7 p. draudžia įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius bei sausinti ir keisti į kitas žemės naudmenas pelkes ir jų apypelkius.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.6 p. nustato, jog visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą.

Iš pareiškėjo pateiktų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų matyti, kad jo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., taikomi žemės naudojimo apribojimai: nacionaliniai ir regioniniai parkai 4,5337 ha, pelkės ir šaltinynai 0,7823 ha, elektros oro linijos apsaugos zona 0,0952 ha, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos 0,014 ha, vandens telkinių apsaugos zonos 0,014 ha. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą, visame plote galioja registruotos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, todėl pareiškėjui nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos yra privalomos.

Tačiau nei įstatymas, nei nustatyti bendrieji veiklos apribojimai nedraudžia vykdyti žemės kasybos bei rekreacijos infrastuktūros įrengimo darbų, juos suderinus su Aplinkos ministerija ir parko administracija (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.7 p.), kai tai reikalinga draustinyje esantiems objektams išsaugoti, atkuriant gamtinės aplinkos elementus. .

Iš administracinėje byloje esančio 2011-11-30 G. J. prašymo (l.174) matyti, kad pareiškėjas dėl buvusios kūdros išvalymo, neviršijant buvusių ribų, kreipėsi Į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, išnagrinėjusi G. J. 2011-11-30 prašymą, leido pareiškėjui priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, kraštovaizdžio draustinyje, valyti kūdrą, nedidinat jos ploto, darbus vykdyti prisilaikant Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (adm. bylos l.179). Prie išduoto leidimo nėra pridėti jokie papildomi dokumentai (planas su numatoma valomos kūdros vieta, schema ir pan.). Nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme, žemės sklypo planas (originalas), kuriame pažymėta valoma kūdra, taip pat nebuvo pateiktas. Šalys skirtingai aiškina leidimo ir su juo susijusių dokumentų išdavimo aplinkybes. Pareiškėjo teigimu jis prie prašymo ŽNPD išduoti leidimą buvo pateikęs sklypo planą, kuriame žymos „valomas prūdas“ nebuvo, išduodant leidimą, leidžiamos valyti kūdros plano negavo. Esant ginčui, teismas remiasi rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, jog prie leidimo jokie priedai nebuvo pridėti. Nepateikus plano originalo, nėra galimybės nustatyti įrašų autentiškumo, todėl nepaneigtas pareiškėjo aiškinimas, jog, gavęs leidimą, kuriame konkreti darbų vykdymo vieta ir plotas nenurodyti, pareiškėjas suprato, kad darbus leidžiama vykdyti jo pageidaujamoje vietoje, juolab, kad leidimą ŽNPD išdavė ne pareiškėjui, bet darbus vykdžiusiam R. G..

Tai, kad pareiškėjui anksčiau pagal jo prašymus nebuvo leista kasti (valyti) kūdros, apie ką jis informuotas 2011-08-10, 2011-11-14, 2011-11-25 raštais, nepatvirtina jo kaltės dėl ginčijamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, kadangi leidimas buvo išduotas pagal 2011-11-30 prašymą. Tai, kad anksčiau leidimai vykdyti kūdros kasimo (valymo) darbus nebuvo išduoti, nereiškia, jog pasikeitus ar išaiškėjus naujoms aplinkybėms, ŽNPD administracijos sprendimas negali būti teigiamas.

Tai pat pažymėtina, jog 2012-07-09 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje, kuria administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta ŽNPD papildomai tirti, akcentavo, jog byloje nėra jokių duomenų apie G. J. veiksmais padarytos žalos aplinkai dydį. Atliekant papildomą tyrimą, žalos aplinkai dydis nebuvo nustatytas.

Pareiškėjas nubaustas už tai, kad sunaikino pelkę, suformuodamas 15 a vandens telkinį, tuo padarymas žalą aplinkai. Specialiojoje literatūroje pelkės suprantamos kaip tarpinės zonos tarp sausumos ir vandens ekosistemų, skirtingos pagal vertę (derlingumą ir kraštovaizdžio įvairovę), tačiau nagrinėjamu atveju nuostoliai, padaryti sunaikinus, pažeidus pelkę (kaip nurodoma nutarime skirti nuobaudą), nebuvo apskaičiuoti (Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr.198, 8 p.).

Nagrinėjamoje byloje yra duomenys apie nuostolius, padarytus sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (adm. bylos l.23-24), nutarimu G. J. nubaustas, pažeidęs Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p., numatančią, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus, bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.6 p. nustatančias, jog visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama žaloti reljefo formas ir natūralius hidrografinio tinklo elementus, pertvarkyti hidrologinį režimą.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas G. J. dėl reljefo formų naikinimo, žalojimo, 0,32 ha telkinio suformavimo nebuvo surašytas.. Priimant nutarimą, G. J. padarytas administracinio teisės pažeidimas papildytas naujomis aplinkybėmis, apie kurias jam nebuvo žinoma, todėl pareiškėjas negali būti baudžiamas už pažeidimą, dėl kurio padarymo administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas. Tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai šiuo metu nebegali būti ištaisomi, suėjus LR ATPK 35 str. numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Byloje neįrodytas tiek pakenkimo konkrečios vietovės reljefui, kaip kraštovaizdžio objektui, jį sužalojant ar kitaip neteisėtai pakeičiant, tiek žalos gamtinei aplinkai padarymo faktas. Jokių aplinkybių apie faktinį arba galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžio objektui, o konkrečiai tos vietos gamtinei aplinkai (vietovės reljefui) – nefiksuota. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nebuvo įrodinėjama, ar atsirado pakenkimai tos vietovės kraštovaizdžiui, ar durpių (grunto) iškasimu buvo pakenkta tos vietos reljefo formoms (padaryta žala aplinkai sunaikinant (pakeičiant) teigiamas arba neigiamas reljefo formas), nors būtent pakenkimo reljefui pagrindu ŽNPD skaičiavo nuostolius, todėl konstatuotina, jog žalos aplinkai dydis nėra įrodytas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę įrodymų. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo suvokti, kad ŽNPD 2011-11-30 leidimas išduotas valyti kūdrą kt. vietoje nei prašė pareiškėjas, kad administracinėn traukiamam asmeniui buvo žinoma apie leidime nurodytą tikrąją darbų vykdymo vietą, nenustatytas žalos dydis, todėl negalima daryti išvados, kad jo kaltė dėl ATPK 76 str. 8 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Iškilę neaiškumai negali būti pašalinti, teismo vertinimu pažeidimo faktas nėra įrodytas, todėl nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių pareiškėjo atžvilgiu, byla G. J. atžvilgiu, remiantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nutrauktina.

Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, nebepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. J. skundą tenkinti, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos 2012-12-19 nutarimą, kuriuo G. J. nubaustas pagal LR ATPK 76 str. 8 d. 650 Lt bauda panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.