Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-133-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
1A-52-133-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
N. V.
Advokatai
Raimundas Lideika

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-52-133/2009

Teisėja Violeta Maceikienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.17.12., 2.1.3.1KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOSRESBLIKOSVARDU

2009 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokuroru Jonui Vitkauskui, nuteistajam N. V., gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 2 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 litų) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas Kauno rajono apylinkė teismo kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 2 d už tai, kad iki 2005 m. gruodžio 20 d., dirbdamas bendrovės (duomenys neskelbtini), registracijos vieta, (duomenys neskelbtini) Kauno rajonas, generaliniu direktoriumi pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio 6 dalį - „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, 37 straipsnio 1 dalį- „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą...“, pagal 2004-10-11 įregistruotų UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 9.5. punktą „Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą...“, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui (2005-11-23 sustabdyta veikla, 2005-12-31 dienai buvo 24453064 Lt kreditorinis įsiskolinimas), bendrovei (duomenys neskelbtini) neperkant Net Management rezervavimo sistemos, patvirtindamas savo parašu Vokietijos įmonės Net Management GmbH 2005-09-23 sąskaitą Nr. 0208-101 5850 EUR sumai už rezervavimo sistemos parengimą, kurioje nenurodytas paslaugų gavėjas - mokėtojas ir nurodydamas buhalterijos darbuotojoms šią sąskaitą apmokėti, po ko, tą pačią dieną 5850 EUR (20198,88 Lt) iš bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) Nordea banke Švedijoje pavedimu Nr. 430 buvo pervesti į H.-W. P. sąskaitą Nr. NL30ABNA0597675317 Enkhuizen banke; taip pat N. V., pasirašydamas mokėjimo pavedimą dėl 2005-09-30 4000 EUR valdybos nario skolinio įsipareigojimo ir nurodydamas vyriausiajai finansininkei jį apmokėti, po ko 2005-09-30 mokėjimo pavedimu Nr. 116/1 iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. 10524668 banke Vareins-und Vetbank AG skubiu pavedimu 4000 EUR (13 811,20 Lt) buvo pervesti į H.-W. P. asmeninę sąskaitą Nr. LV41MOSB0228002032090 Latvijan Business Bank ir iki 2006-01-16 negražinti, tokiu būdu N. V. iššvaistė 34 010,08 Lt vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė 34 010,08 Lt turtinės žalos kreditoriams.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. V. apeliaciniu skundu prašė Kauno rajono apylinkės teismo 2008-11-18 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti, kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuteistasis nurodė, kad teismo nuosprendyje iš kaltinamojo akto buvo deklaratyviai perrašyta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) nepirko Net Management rezervavimo sistemos. Teismas, pasiremdamas šia klaidinga prielaida padarė klaidingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini)be pagrindo sumokėjo už paslaugą 5850 eurų, kurios nepirko, o tikrosios pinigų pervedimo priežasties ne tik nenustatė, bet ir neanalizavo. Nuteistojo nuomone, 5850 eurų buvo pervesti kaip avansinis apmokėjimas įmonei Net Management už Kanados kompanijos Intelsysis bilietų rezervavimo sistemos „Amelija“ įdiegimo techninius paruošiamuosius darbus. Tokiu būdu, teismo išvada, kad nenustatytas bendrovės (duomenys neskelbtini) savo veikloje naudojimasis Net Management rezervavimo sistema, klaidinanti, nes bandė nustatyti realybės neatitinkančią aplinkybę apie neegzistuojančią Net Management rezervavimo sistemą. Reikšminga aplinkybė yra ta, kad įmonė Net Management ketino atlikti Intelsysis bilietų rezervavimo sistemos „Amelia“ įdiegimo techninius paruošiamuosius darbus, tai patvirtina paslaugos aprašymas 2005-09-23 įmonės sąskaitoje-faktūroje, t.y. buvo perkama paslauga, o ne rezervavimo sistema. Nuteistasis savo skunde paaiškino, jog buvo naudojama bilietų rezervavimo sistema BABS bei Worldticket. BABS sistema neturėjo bilietų rezervavimo internetu funkcijos, o Worldticket buvo uždara sistema, neturėjusi ryšio su kitomis rezervavimo sistemomis ir buvo skirta bilietų pardavimui internetu. Abiejų funkcijų nevykdė nei viena sistema, todėl buvo ieškoma sistema, galinti apjungti abi funkcijas. Buvo vertinamos ir lyginamos Worldticket, Amsy, Amelija sistemos. Po 2005-09-04 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, L. ir P. pasiūlė Kanados kompanijos Intelsys rezervavimo sistemą Amelija. Ši kompanija, kaip teigė, buvo patikima ir jie su ja bendradarbiavo. V. K. 2005-09-20 gavo sutarties projektą dėl Amelija rezervavimo sistemos paslaugų pirkimo, tačiau lygiagrečiai buvo deramasi ir dėl sistemos Amsys. Tačiau Amelija rezervavimo sistema buvo akivaizdžiai ekonomiškai pranašesnė už kitas. P. informavo, jog, norint šią sistemą paleisti Europoje, reikalingi techniniai paruošiamieji darbai ir šiuos darbus atliks jo kompanija Net Management, kadangi jie bendradarbiauja su Intelsys ir žino kokie keliami reikalavimai. Nuteistasis taip pat nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į liudytojo V. K., liudytojos I. B. parodymus, neatsižvelgta į 2005-09-23 bankinį pavedimą, kad 5850 eurų buvo pervesti kaip išankstinis mokėjimas, bei į susirašinėjimą elektroniniais laiškais su V. K. ir K. O. L., kurie patvirtina naujos bilietų rezervavimo sistemos „Amelia“ paieškas ir derybas.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas, nesiėmė jokių priemonių, kad byloje būtų apklaustas akcininkas Heinz-W. P. apie bilietų rezervavimo sistemos „Amelija“ parengiamuosius darbus, sąskaitos išrašymo aplinkybes bei priežastis kodėl negrąžino 5850 eurų avanso po (duomenys neskelbtini) veiklos sustabdymo 2005-11-23. Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, jog teismas nuosprendyje nurodė, jog jis patvirtinęs savo parašu Vokietijos įmonės Net Management GmbH vardu išrašytą 2005-09-23 sąskaitą Invoice No02-08-101, pagal kurią Net Management 5850 eurų rezervavimo sistemos mokestis buvo nurodytas pervesti į H.-W. P. sąskaitą, nors minėtoje sąskaitoje paslaugų gavėjo-mokėtojo nebuvo nurodyta, o tai neatitinka tikrovės, nes savo parašo jis iki sąskaitos faktūros apmokėjimo nebuvo parašęs. Apie šią sąskaitą sužinojo telefonu iš vyr. finansininkės I. B. ir, būdamas įsitikinęs dėl sąskaitos-faktūros atitikimo reikalavimams, bei esant susitarimui su H. W. P. dėl paruošiamųjų darbų, elektroniniu paštu patvirtino 5850 EUR sumokėjimą Net Management kompanijai. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog LR Buhalterinės apskaitos įstatymas nereglamentuoja sandorių tarp įmonių sudarymo, tai reglamentuoja LR Civilinis kodeksas, o pinigai buvo pervesti, kaip avansas sandoriui tarp (duomenys neskelbtini) ir Net Management GmbH vykdyti, todėl sandoris turėjo būti vertinamas pagal LR Civilinio Kodekso normas.

Nuteistasis nurodė, jog nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimo tiksliai nurodyti veiklos padarymo laiką ir būdą, neaišku kada ir kokie veiksmai buvo laikomi kaip pinigų iššvaistymas, taip pat nepagrįstai nuosprendyje nurodyta, jog jam, t. y. N. V., kaip bendrovės vadovui, nebuvo suteikta teisė iš bendrovei priklausančių lėšų suteikti paskolas kitiems asmenims ar kitaip naudoti tokias lėšas priešingais bendrovės tikslams interesais, kad H. W. P. paskolinti 4000 EUR buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) interesais, byloje įrodymų nėra. Išvada dėl įrodymų nebuvimo padaryta pažeidžiant BPK 20 str., nors įrodymu laikytina ir duomenys gauti teismo posėdžio metu apklausus teisiamąjį, kurio parodymai buvo pagrindžiami ir rašytiniais duomenimis, liudytojų parodymais. Be to, teismas dėl nešališko bylos aplinkybių ištyrimo nesiėmė priemonių dėl liudytojų H. W. P. ir K. O. L. apklausos, o dėl paskolos išdavimo neteisėtumo nenurodė nei vienos teisės normos, kuri būtų pažeista, priešingai, normos nedraudusios sudaryti sandorį yra UAB įstatai bei asmens, kuriam skolinami pinigai statusas (2.1 p., 2.2 p., 9.5 p. 1,7 p. p., 7.10 p.). Teismas paskolos negražinimo priežasčių netyrė, nes nuostoliai buvo padaryti ne dėl trumpalaikės paskolos išdavimo, o dėl jos negrąžinimo. Šie pinigai pagal abu sandorius sudarė mažiau nei 0,14% visų įmonės įsiskolinimų ir iš esmės kreditorių interesams didesnės įtakos neturėjo, juolab, kad nebuvo nurodyta, kuriems kreditoriams ir kokio dydžio žala galėjo būti padaryta, o sandoriai buvo sudaromi ir vykdomi ne turint tikslą pakenkti kreditorių interesams.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio, objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad turtas, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėptas, iššvaistytas, perleistas tretiems asmenims arba parduotas nepateisinamai pigiai. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai skolininkas vieną iš paminėtų veiksmų padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gręsiant bankrotui ir dėl to padaroma žala kreditoriams.

Apylinkės teismas, pripažindamas N. V. kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį nurodė, kad kaltinamasis padarė baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus, būdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, pasinaudodamas įgalinimais ir teisėmis, gerai žinodamas, kad bendrovė yra nemoki ir jai gresia bankrotas, neteisėtai perleido tretiems asmenims t. y. iššvaistė 34010,08 Lt, kas galėjo būti pateikta skoloms grąžinti, tuo pažeisdamas kreditorių turtinius interesus. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kolegijos nuomone, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, jeigu, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Kolegijos nuomone, nesurinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių nuteistojo kaltę.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad N. V. veikų (2005-09-23 ir 2005-09-30), už kurias jis nuteistas, metu dirbo, bendrovės (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, o 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal 2004-10-11 įregistruotų UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 9.5 punkte nurodyta, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą ir yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, sudaro sandorius ir t. t. (t. 1, b. l. 133). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2005-12-31 dienai turėjo kreditorinių įsiskolinimų 24453064 Lt sumai, tačiau bendrovės veika buvo sustabdyta tik 2005-11-23, o bankrotas paskelbtas tik 2006-01-16. Taigi išeitų, kad bendrovės vadovas, šiuo atveju N. V. turėjo ieškoti būdų bendrovės veikai pagerinti. 2005-09-04 bendrovė pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su atviros ribotos atsakomybės bendrove‚ (duomenys neskelbtini).“, atstovaujančią H.-W. P., kuri įsigijo 66% kompanijos akcijų (t. 7, b. l. 91-97). Nuo 2005-10-26 visos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos vėl priklausė N. V. (t. 5., b. l. 96).

Nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) valdybos nariais 2005-09-09 iki 2005-12-12 buvo H.-W. P. (valdybos pirmininkas), K. O. L. ir N. V. (t. 1, b. l. 135-138).

Apylinkės teismas tiek nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tiek motyvuojančioje nurodo, kad bendrovė neįsigijo ir nesinaudojo Net Managament rezervavimo sistema, pinigus pervedė ne įmonei Net Managament GmbH, o į H. W. P. sąskaitą banke ir taip apmokėjo ne savo išlaidas. Apeliantas nurodo, kad 5850 Eurų buvo sumokėti ne už Net Managament rezervavimo sistemą pirkimą, o kaip avansinis apmokėjimas įmonei Net Managament už Kanados kompanijos Intelsysis bilietų rezervavimo sistemos „Amelija“ įdiegimo techninius paruošiamuosius darbus, kuriuos turėjo atlikti įmonė Net Managament. Byloje nėra duomenų, kad būtų egzistavusi Net Managament rezervavimo (ar bilietų rezervavimo) sistema. Byloje (t. 6, b. l. 174) yra sąskaita-faktūra Nr. 0208-101 (vertimas iš vokiečių kalbos, vertėja A. S.), kurioje nurodyta, kad „paslauga... rezervavimo sistemos sąranka ir nurodytas mokestis“. Tuos pačius duomenis vertėja G. B. verčia: „suteiktos paslaugos...viešbučių rezervavimo sistemos parengimas ir nurodytas mokestis“. Vien tik žodis „setup“ (Anglų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius „Mokslas“1992, p. 92-93) verčiamas į lietuvių kalbą keliomis prasmėmis (statyti, įkurti, įsteigti, tiekti ir pan.). Žodžiai „sąranka, parengimas“ leidžia daryti išvadą, kad tai ne pirkimas ar pardavimas. Be to, iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad naujos bilietų rezervavimo sistemos buvo pradėta ieškoti, kuomet bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų paketą įsigijo įmonė Net Managamet GmbH, kuri, kaip galima teigti, norėjo įdiegti efektyvesnę ir modernesnę bilietų rezervavimo sistemą, kurią siūlė naujieji akcininkai K. O. L. ir H. W. P.. Jie pasiūlė Kanados kompanijos Intelsys bilietų rezervavimo sistemą Amelia. Kaip aiškina nuteistasis, 2005 metais buvo naudojamasi bilietų rezervavimo sistemomis BABS (Britich Airways Booking System) ir Worldticket (tiekėjas 2MBA). BABS sistema buvo naudojama bilietų rezervavimui kitose rezervavimo sistemose, bet neturėjo bilietų rezervavimo internetu funkcijos. Worldticket buvo uždara sistema, neturėjo ryšio su kitomis rezervavimo sistemomis ir buvo skirta bilietų pardavimui internetu. Tuo metu nei viena iš šių rezervavimo sistemų nevykdė abiejų funkcijų, todėl jis, kaip bendrovės direktorius bei kiti, už šią sritį atsakingi darbuotojai, ieškojo sistemos, kuri apjungtų abi šias funkcijas. Buvo vertinamos ir lyginamos šios rezervavimo sistemos: Worldticket, Amsys ir Amelia. Naujieji akcininkai teigė, kad Kanados kompanija Amelija galima pasitikėti. Be to, tuo pačiu metu buvo deramasi ir dėl sistemos Amsys. Tai, kad buvo vedamos derybos dėl bilietų rezervavimo sistemos Amelija įdiegimo, patvirtina liudytojas V. K., kuris dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini) rezervavimo sistemos vadybininku. V. K. parodė, kad Kanados kompanija turėjo ryšį su pasaulinėmis rezervavimo sistemomis, kas buvo svarbu jų bendrovei, todėl ši kompanija ir buvo pasirinkta. Jis pats kontaktavo su Amelia atstovu, derino sąlygas, buvo gautas sutarties projektas. Surinkta informacija buvo perduota generaliniam direktoriui. Jam yra žinoma, kad dėl bilietų rezervavimo sistemų įdiegimų imamas avansinis mokestis, tačiau ar šiuo atveju buvo mokama, jis nežino. Nuteistasis teigia, kad susipažinus su sutarties projektu, buvo matyti akivaizdi ekonominė nauda ir šios sistemos (Amelia) privalumai prieš kitas sistemas. Bendrovės valdybos pirmininkas H. W. P. informavo, kad norint sistemą paleisti Europoje reikalingi techniniai paruošiamieji darbai ir juo atliks jo kompanija Net Managament GmbH. Buvo suderinti paruošiamųjų darbų terminai. Tai, kad buvo ieškoma naujos bilietų rezervavimo sistemos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (elektroninis susirašinėjimas t.7, b. l. 157-162).

Liudytoja J. B., apklausta nagrinėjant nuteistojo skundą teisme, patvirtino savo duotus parodymus ir parodė, kad bendrovėje buvo užsakomi bilietai, vykdoma rezervacijos sistema. Jai buvo pavesta atlikti rezervacijos sistemos sąskaitų apmokėjimą, pavesta daryti mokėjimus, išsiaiškinti sąskaitų pagrįstumą. Kokios būdavo atliktos paslaugos, aiškindavosi tos srities specialistai. Patvirtino, kad apmokėjo 5850 Eurų sąskaitą, kuri galėjo būti su bilietų platinimu ir buvo gauta elektroniniu būdu. Patvirtino, kuomet gavo N. V. sutikimą dėl sąskaitos apmokėjimo.

Apylinkės teismo nuosprendžio motyvuojančioje dalyje nurodyta, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. bei kitais buhalterinę apskaitą reguliuojančiais įstatymais ir norminiais aktais, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir tik ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, todėl siekiant padaryti išankstinį apmokėjimą turėjo būti pateikti dokumentai, pateisinantys išankstinį apmokėjimą už paslaugas ar prekes, tačiau kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, jokia sutartis ar proformos sąskaitos-faktūros nebuvo pateiktos, tačiau 5850 EUR apmokėjimas N. V. patvirtinus savo parašu Vokietijos įmonės Net Management GmbH vardu išrašytą 2005-09-23 sąskaitą Invoice Nr. 0208-101, pagal kurią Net Management 5850 EUR rezervavimo sistemos mokestis buvo nurodytas pervesti į H.-W. P. sąskaitą, nors minėtoje sąskaitoje paslaugų gavėjo-mokėtojo nebuvo nurodyta, bet nukreipus jį apmokėjimui, buvo padarytas. Iš byloje esančių dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiam tikslui 5850 EUR realiai buvo panaudoti.

Nuteistasis teigia, kad ant 2005-09-23 sąskaitos - faktūros iki apmokėjimo jis nepasirašęs, jam nebuvo pranešta, kad sąskaitoje yra trūkumų ar trūksta kokių nors rekvizitų. Jam nepasakė, kad pinigus reikia pervesti į asmeninę H. W. P. sąskaitą. Jam pinigų pervedimas nesukėlė abejonių, kadangi buvo tartasi, kad H. W. P. įmonė Net Managament atliks bilietų rezervavimo sistemos Amelia parengiamuosius (sąrankos) darbus. Nustatyta, kad J. B. savarankiškai derino su H. W. P. išankstinį apmokėjimą. Tai rodo byloje esantys susirašinėjimo dokumentai (t. 6, b. l. 175-179). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsniu atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą tenka vyriausiajam buhalteriui arba struktūrinio padalinio vadovui. Todėl, ši darbuotoja privalėjo užtikrinti, kad apmokėjimo dokumentai būtų surašyti laikantis buhalterinės apskaitos įstatymu numatytų dokumentų surašymo rekvizitų. Be to, pagrįsti apelianto teiginiai, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsniu, jis kaip ūkio subjekto vadovas atsako tik už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka.

Buhalterinės apskaitos įstatymas nereglamentuoja sandorių tarp įmonių sudarymo, sandorių privalomosios formos, tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Šio kodekso 1.71, 1.72 , 1.73 straipsniai numato sandorių sudarymo formas, todėl nepakankama remtis vien tik LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsniu, įrodinėjant N. V. kaltę. Sudaryto sandorio aplinkybės turėjo būti vertinamos visų surinktų įrodymų visumoje.

Dėl trumpalaikės 4000 EUR paskolos H. W. P. N. V. parodė, kad pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punktą kompanija World Aviation Capital, kurią atstovavo K. O. L. ir H. W. P., įsipareigojo išnuomoti įmonei du (duomenys neskelbtini)300 tipo lėktuvus. Šių lėktuvų vykdomi skrydžiai turėjo užtikrinti pakankamą pajamų augimą, kad grąžinti skolas kreditoriams. 2005 m. rugsėjo 30 d. H. W. P. atėjęs į bendrovės (duomenys neskelbtini) buveinę, paprašė, kad bendrovė trumpam paskolintų 4000 eurų. Jis paaiškino, kad turi problemų su savo Vokietijos banko kreditine kortele ir jis negali naudotis sąskaitoje esančiais pinigais. Kadangi jis 2005 m. spalio 1 d. turėjo skristi į Melburną dėl lėktuvo nuomos derybų ir, jo paaiškinimu, jam nebuvo kada nuvykti į Vokietiją ir išspręsti bankinių klausimų, jis prašė paskolinti šiuos pinigus, iki grįš iš kelionės. Motyvavo tuo, kad jeigu neturės pinigų kelionei ir ją atidės, tai derybos dėl lėktuvo nuomos nusikels neaišku kuriam laikui. Suprasdamas, kad sutarties dėl lėktuvo nuomos vertė (15 mln. litų) yra žymiai didesnė nei trumpalaikė paskola ir suprasdamas tai, kad išnuomotas lėktuvas gali padėti įmonei pagyvinti veiklą ir grąžinti skolas kreditoriams, atsižvelgdamas ir į tai, kad H. W. P. yra bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės atžvilgiu jis privalo veikti sąžiningai ir yra atsakingas prieš bendrovę už savo veiksmus, bei vyksta į kelionę įmonės interesais, N. V. sutiko, kad šios kelionės metu, bendrovė paskolintų H. W. P. 4000 eurų. I. B. paruošė dokumentus ir netrukus 4000 EUR buvo pervesti į H. W. P. sąskaitą. H. W. P. parašė skolinį įsipareigojimą, kad iki 2005-10-10 gražins skolą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad H. W. P. akcijų pirkimo-pardavimo metu (2005-09-04) įsipareigojo, sudaryti dviejų lėktuvų (duomenys neskelbtini)300 nuomos sutartis, kurios užtikrintų saugų kompanijos augimą (t. 7, b. l. 92-97). Šiuos pinigus H. W. P. skolinosi tam, kad išvykti į Australiją derėtis dėl lėktuvų nuomos. Tai, kad ketinimas lėktuvus išnuomoti buvo ir jie techniškai apžiūrėti, patvirtina byloje esantys dokumentai (įmonės „JACOBS Aviston Servines“ sąskaita-faktūra Nr. Bal 200905, kurią prašyta apmokėti už pragyvenimą Melburne, Australija), J. B. parodymai. Liudytoja parodė, kad apie kelionę į Melburną ji žinojusi, nes jai buvo skambinta ir prašyta apmokėti už pragyvenimą viešbutyje. Be to, visiškai pagrįstas loginis veiksmas iš nuteistojo pusės. Jis, kaip bendrovės vadovas, valdybos narys buvo atsakingas už bendrovės strategijos įgyvendinimą ir bendrovės veiklos organizavimą, finansinę būklę. Tai numato UAB (duomenys neskelbtini) įstatai (t. 5, b. l. 40-49). Trumpalaikė paskola buvo išduota ne pašaliniam asmeniui, o bendrovės valdybos pirmininkui (t. 1, b. l. 136), kuris privalėjo bendrovės ir jos narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai. Pagrįstai apeliantas nurodo, kad jis kaip bendrovės vadovas, nutardamas suteikti trumpalaikę paskolą šios bendrovės valdybos pirmininkui, neturėjo pagrindo manyti, kad šis paskolos negrąžins. Juo labiau, kad paskola buvo suteikta veikti kompanijos naudai (vykti apžiūrėti galimų lėktuvų, kurie būtų išnuomoti (duomenys neskelbtini)). Manyti, kad paskola išduodama, žinant, kad ji bus negrąžinta, kolegijos nuomone nuteistasis neturėjo pagrindo. Nuostoliai atsirado dėl skolos negrąžinimo. Jeigu skola būtų gražinta, niekas nekeltų klausimo, kad buvo iššvaistytas bendrovė turtas (tai patvirtina ir byloje apklausta specialistė L. J.. (t. 7, b. l. 110). Kolegijos nuomone, tai bendri ūkiniai klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinės teisenos tvarka.

Apylinkės teismo teiginys, kad nuteistojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir visa rašytine bylos medžiaga nėra visiškai pagrįstas. Liudytojai J. B., V. K., L. L. davė parodymus, tačiau jų parodymai bylos medžiagos kontekste yra daugiau informacinio, o ne N. V. kaltę įrodantys parodymai. Specialistė L. J. konstatavo tai, ką ji ištyrė, atlikdama bendrovės (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, surašydama specialisto išvadą. Dalyje, kurioje N. V. inkriminuojam nusikalstama veika, ji tik konstatavo tai kas yra įvykę. Šių veiksmų, neneigia ir pats nuteistasis. Tik, jo nuomone, jo atlikti veiksmai nėra nusikalstami. Liudytojas E. K., kaip bankroto administratorius įgaliotas asmuo parodė, kad tokio dydžio suma, kuri buvo išduota H. W. P., esminės įtakos bankroto procesui ir kreditorių reikalavimų tenkinimui, neturėjo.

Apelianto motyvas, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo apklausti H. W. P. ir K. O. L. nepagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad šis klausimas būtų iškilęs ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu (t.7, b. l. 33-34), bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme, nei kaltinamasis, nei jo gynėjas prašymų, kad šie asmenys būtų apklausti nepateikė. Teismas, pagrįstai vertino surinktus duomenis iš esmės. Kolegijos nuomone, šių asmenų paieška užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl mano, kad sprendimas byloje gali būti priimtas neapklausus šių asmenų.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo atžvilgiu pateikti kaltinimai nekonkretūs laiko, veikos, padarymo būdo atžvilgiu. Kolegijos nuomone, šie motyvai neapgrįsti. Kaltinimas pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų.

Kolegijos nuomone, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, jeigu, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 2 dalyje, padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia yra tokia tyčios rūšis, kai asmuo suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingumą, numato pavojingas pasekmes ir jų siekia. Taigi, nuteistasis N. V. turėjo suvokti (žinoti), kad apmokėdamas pateiktą 5850 EUR sąskaitą už parengiamuosius darbus ir suteikdamas pasirašytiną paskolą 4000 EUR bendrovės valdybos pirmininkui H. W. P. daro neteisėtus veiksmus, nors bylos medžiaga nustatyta, kad jis sandorius vykdė ne turėdamas tikslą pakenkti bendrovei ar kreditorių (kurie atsirado tik iškėlus bankroto bylą) interesams. Susiformavusi teismų praktika, leidžia kaltės turinį atskleisti ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir vertinant jo psichinį santykį su jo veika, padariniais. Nuteistasis N. V. savo kaltės nepripažino, tačiau apklausų bei teisminių bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino kokių pasekmių buvo siekta. Nuteistojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminių bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Byloje nesurinkta įrodymų, kurie paneigtų nuteistojo parodymus.

Kolegijos nuomone, N. V. sudarė ir vykdė jam inkriminuotus sandorius ne tam, kad pabloginti įmonės finansinę padėtį, ar siektų savanaudiškų tikslų (to nenustatyta). Lietuvos Respublikos įstatymai numato ir pateisina profesinę ar ūkinę riziką (BPK 34 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymų tyrimas, taigi ir vertinimas, yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų pareiga, kuri yra vykdoma BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal šią normą įrodymai vertintini pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Kolegijos nuomone, nėra surinkta pakankami įrodymų duodančių pagrindą teigti, kad N. V., gali būti pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 208 straipsnio 2 dalį, todėl jis išteisintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendė:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

N. V. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Romualdas LincevičiusTeisėjai Regina MajauskienėArūnas Paštuolis