- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-16
- Bylos Nr.
- 1Sk-97
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, V. V., sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo M. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas Alytaus pataisos namų administracijos teikimas dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009-10-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 147 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Bausmės pradžia 2009-01-09, bausmės pabaiga 2011-07-09, bausmę atlieka paprastojoje grupėje. 2010-01-15 Alytaus pataisos namų administracija su teikimu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl M. K. lygtinio paleidimo.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-02-03 nutartimi atmetė Alytaus pataisos namų administracijos teikimą dėl M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, nedirbo, dėl įdarbinimo nesikreipė, mokėsi, baustas ir skatintas nebuvo, charakterizuojamas teigiamai. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį. M. K. turi mažametį vaiką, tačiau buvimas tėvu negali būti absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistasis prie vaiko išlaikymo prisidėjo tik vieną kartą, nusiųsdamas 50 Lt, iš jų 36 Lt buvo atskaičiuoti mokesčiams, todėl vaiko išlaikymui atiteko tik 14 Lt. Vaikas gimė po to, kai buvo paskelbta M. K. paieška ir jis pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvai. Nuteistojo draugė su vaiku gyvena Londone. Duomenų teismui nepateikta, kad ji gali ir turi galimybę grįžti į Lietuvą tam, kad kartu su nuteistuoju augintų ir auklėtų sūnų, todėl abejojama ar nuteistasis ateityje tinkamai rūpinsis savo vaiku, kad tuo pagrindu būtų taikytas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis parodė iniciatyvą apmokėti ekstradicijos išlaidas yra pozityvus veiksmas, tačiau neužtikrina jo greito ir tinkamo įvykdymo, nes suma yra gana didelė, nuteistasis pajamų neturi, net ir atlikdamas bausmę dėl darbo nesikreipė, o prie vaiko išlaikymo per metus prisidėjo tik simboliškai. Nuteistasis pateikė pažymą dėl įdarbinimo, kurioje pažymima, jog grįžusį iš įkalinimo įstaigos M. K. priims dirbti automobilių prekybos agentu, tačiau tai negali būti pagrindinis rodiklis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nes būsimas darbdavys negali užtikrinti, kad M. K. nenusikals, turėdamas darbą. Be to, nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje, savo kaltės nepripažįsta, likusi neatlikta paskirtos bausmės dalis yra didelė (daugiau nei pusė laiko), o per bausmės atlikimo laiką skatintas nebuvo. Šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas pataisos namuose, per sąlyginai trumpą bausmės laiką padarė tinkamas išvadas apie savo padarytą veiką, gyvenimo būdą ir yra nebepavojingas visuomenei, o atlikta bausmės dalis yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Nuteistasis M. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti Alytaus pataisos namų teikimą dėl lygtinio paleidimo. Nurodo, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo pataisos namų teikimą, nesigilino į bylos medžiagą, teismo posėdžio metu neleido jam pasisakyti. Bausmės atlikimo metu jis mokosi Alytaus profesinėje mokykloje siuvinių gamintojo ir apdailininko specialybės, darbo niekada neatsisakė. Jo mažametis sūnus kartu su motina gyvena Didžiojoje Britanijoje, pagal galimybes stengėsi vaiką išlaikyti. Išėjęs į laisvę yra pasiryžęs sąžiningai dirbti, rūpintis savo šeima ir vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR Bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, tarp jų, ir padarytos veikos bei nuteistojo pavojingumas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - LR BVK) 157 straipsnis numato galimybę lygtinai paleisti asmenis iš pataisos namų, tačiau tik tuos, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Vien tik formalus įstatyme numatytų sąlygų išpildymas nėra pakankamas kriterijus nuteistajam lygtinai paleisti.
Nuteistasis yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą 1/3 paskirtosios bausmės, ir yra M. K., gim. 2009-01-17, tėvas, tačiau tai tik formalusis pagrindas, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas t. y. būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo atveju teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Apylinkės teismas įvertino, kad bausmės atlikimo laikotarpiu M. K. nei baustas, nei skatintas nebuvo, charakterizuojamas teigiamai, mokėsi, psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį, vykdomųjų raštų dėl išieškojimo negauta. M. K. teigiama charakteristika patvirtina, kad nuteistasis elgiasi tinkamai bausmės atlikimo vietoje, kaip ir privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Siekdamas objektyvumo, teismas pagrįstai įvertino tai, kad prie vaiko išlaikymo nuteistasis prisidėjo tik vieną kartą siųsdamas 50 Lt, vaikas gimė po to, kai M. K. jau buvo sulaikytas, nuteistojo draugė su vaiku gyvena užsienyje, nėra pateikta duomenų, jog jie žada grįžti į Lietuvą. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą, kurį numato LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad paleidžiant nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos tuo pagrindu, kad jis yra vaiko iki septynerių metų amžiaus tėvas, žiūrima išimtinai vaiko interesų. Sprendžiama, kaip susiklostę vaiko ir tėvo socialiniai ryšiai, kokią įtaką turi tėvas vaiko vystymuisi, todėl vien materialinės paramos formuojant vaiko asmenybę nepakanka. M. K. sūnus gimė, kai tėvas jau buvo sulaikytas, todėl darytina išvada, kad jokių socialinių santykių tarp vaiko ir tėvo nebuvo net užsimezgę. Be to, sūnus gyvena užsienio valstybėje, o nuteistajam lygtinio paleidimo metu būna skiriami teismo įpareigojimai, todėl M. K. negalėtų išvykti gyventi svetur ir rūpintis savo vaiku. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. K. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje (prekyba žmonėmis), likusi neatliktos bausmės dalis dar gana didelė, nuteistasis nebuvo skatintas, todėl šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, valstybės taikomos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Todėl M. K. ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, nes priešingu atveju nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeistas teisingumo principas.
Skunde nurodytas argumentas, jog nuteistajam teismo posėdžio metu nebuvo leista pasisakyti, nepagrįstas, nes iš 2010-02-03 teismo posėdžio protokolo matyti, jog teisėjas išaiškino M. K. jo teisę turėti gynėją, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimą, duoti paaiškinimus, susipažinti su protokolu, apskųsti teismo nutartį. Taigi nuteistasis turėjo teisę duoti paaiškinimus ir juos davė, tai matyti iš protokolo.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-02-03 nutartis motyvuota, pagrįsta ir teisėta, skunde nurodytais argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.