- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-413-338/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Rimantas Savickas (pran.)
- Pareiškėjas
- Vitalijui Petroniui, Vitalijaus Petronio
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Utenos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Sigitas Lukauskas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Saulius Zajarskas Civilinė byla Nr. 2A-413-338/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008m. gruodžio 11d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant pareiškėjui Vitalijui Petroniui, pareiškėjo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vitalijaus Petronio apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-327-639/2008 pagal pareiškėjo Vitalijaus Petronio pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Kauno miesto 14 – ame notarų biure 2006-08-11 Marijos Šimkūnaitės sudarytu testamentu jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu Surdegio k., Anykščių rajone, paliktas Vitalijui Petroniui ir žemės sklypas, esantis Anykščių rajone, Kanapynės kaime, Surdegio kadastrinėje vietovėje, kurio nuosavybė Marijai Šimkūnaitei atkurta pagal 2007-02-23 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-19445, yra tas pats sklypas. Pareiškėjas nurodė, kad 2006-08-11 M.Šimkūnaitė sudarė testamentą, kuriuo jam paliko žemės sklypą. Testamente nurodyta, kad paliekamas žemės sklypas yra Surdegio kaime, Anykščių rajone. 2007-02-15 M. Šimkūnaitė mirė. Pareiškėjo teigimu M.Šimkūnaitė suklydo testamente nurodydama, kad žemės sklypas yra Surdegio kaime, kadangi minėtame kaime ji žemės sklypo neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo V.Petronio pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė motyvuodamas tuo, kad M,Šimkūnaitės testamentas yra teisę nustatantis dokumentas, kurio pagrindu atsiranda teisės ir pareigos. Teismas neturi teisės keisti ar papildyti testamentuose esančių duomenų, t.y. dokumento turinys turi likti toks pats, o būtent to prašo pareiškėjas, t.y. nustatyti, kad 2006-08-11 M. Šimkūnaitė sudarytu testamentu žemės sklypas, esantis Surdegio kaime, Anykščių rajone, paliktas V. Petroniui ir žemės sklypas esantis Kanapynės kaime, Surdegio kadastrinėje vietovėje, kurio nuosavybė M. Šimkūnaitei atkurta pagal 2007-02-23 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-19445, yra tas pats sklypas. Toks prašomas nustatyti faktas yra ydingas, žemės sklypas Kanapynės kaime, negali būti tapatinamas su žemės sklypu Surdegio kaime.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad po M. Šimkūnaitės mirties kreipėsi į Kauno m. 9 -ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nesutapo adresas testamentu paliekamo turto ir M. Šimkūnaitės nuosavybę įrodančiuose dokumentuose esančio turto Anykščių rajone. M. Šimkūnaitei nuosavybės teisė buvo atkurta po to, kai buvo sudarytas testamentas, todėl testamente ji negalėjo tiksliai įvardinti sklypo adreso. Testamente tik nurodė, kad pareiškėjui palieka žemės sklypą, esantį „Anykščių rajone, Surdegio k.“. Pareiškėjas mano, jog M. Šimkūnaitė paliko žemės sklypą, esantį Surdegio kadastrinėje vietovėje, nes tai įrodo keletas dokumentų ir faktų. M. Šimkūnaitė 2003-03-20 pateikė prašymą Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, kuriuo prašė jai priklausančią žemę perkelti į Surdegio kadastrinę vietovę, 2003 m. liepos 10 d. įgaliojimu, kurio registro Nr. 9179, M. Šimkūnaitė įgaliojo pareiškėją atstovauti ją dėl žemės sklypo, esančio Surdegio kadastrinėje vietovėje. Sklypas, į kurį M.Šimkūnaitei buvo atkurta nuosavybė teisė Utenos apskrities viršininko administracijos Nr. 13-19445 sprendimu, yra Surdegio kadastrinėje vietovėje, Anykščių rajone, Kanapynės kaime. Tiek įgaliojimas, tiek prašymas žemėtvarkos skyriui įrodo, jog M.Šimkūnaitė pageidavo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą jai būtų atkurta Surdegio kadastrinėje vietovėje. Žemės sklypas, į kurį M.Šimkūnaitei buvo atkurta nuosavybės teisė yra Surdegio kadastrinėje vietovėje. M.Šimkūnaitė neturėjo jokio kito žemės sklypo Anykščių rajone, todėl mažai tikėtina, kad testamente galėjo nurodyti paliekamą žemės sklypą toje vietoje, kurioje jo neturėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Utenos rajono viršininko administracija sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius Troškūnų seniūnijoje 2003-03-20 gavo M. Šimkūnaitės prašymą perkelti 3,82 ha žemės, turėtos Gailiutiškio kaime, Aukštakalnio kadastro vietovėje, Troškūnų seniūnijoje, į Troškūnų seniūnijos Surdegio kadastro vietovę. Atsižvelgiant į šį prašymą buvo parengta ir 2003-09-16 patvirtinta Utenos apskrities išvada „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 16-7011 M. Šimkūnaitei, buvusio savininko P. Šinkūno Gailiutiškio kaime valdytai žemei 3,82 ha ploto, įvertinto 4809 Lt. Rengiant Surdegio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2006-11-09 įsakymu Nr. 16-793, remiantis šia išvada, M. Šimkūnaitei, pagal įgaliojimą atstovaujamai V. Petronio, buvo suprojektuotas 3,65 ha ploto, lygiavertis turėtajam, žemės sklypas Nr. 457 Kanapynės kaime. Šis sklypas 2007-01-04 buvo paženklintas natūroje, o 2007-02-23 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-19445 į šį sklypą M. Šimkūnaitei atkurtos nuosavybės teisės. Kitų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo Anykščių rajone M. Šimkūnaitė nepateikė. Suinteresuotas asmuo Utenos rajono viršininko administracija sutinka, kad M.Šimkūnaitė, 2006-08-11 sudarydama testamentą ir nurodydama paliekamo V. Petroniui sklypo adresą „Surdegio k., Anykščių rajone“, galėjo nežinoti tikslaus sklypo adreso ir bandė jį įvardinti kaip Surdegio kadastro vietovė, Anykščių rajonas. Suinteresuotas asmuo pažymi, dar tai, kad praktikoje yra naudojamas kadastro vietovės trumpinys „k.v.“ Remdamiesi išdėstytomis aplinkybėmis Utenos rajono viršininko administracija prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2008m. liepos 16d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d. 1p.).
CPK 445 str. nurodyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pareiškėjo prašymas nustatyti, kad 2006-08-11 M.Šimkūnaitės sudarytu testamentu žemės sklypas, esantis Surdegio kaime, Anykščių rajone, paliktas V. Petroniui ir žemės sklypas esantis Kanapynės kaime, Surdegio kadastrinėje vietovėje, kurio nuosavybė M. Šimkūnaitei atkurta pagal 2007-02-23 Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 13-19445, yra tas pats sklypas nepriklauso nei vienai kategorijai juridinę reikšmę turinčių faktų, kurie pagal CPK 444 str. 2d. gali būti nustatyti teismo sprendimu. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad prašomas nustatyti faktas yra ydingas, žemės sklypas Kanapynės kaime, negali būti tapatinamas su žemės sklypu Surdegio kaime.
Kaip jau minėta teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Šiuo atveju pareiškėjas siekia nustatyti konkretaus turto palikimo testamentu faktą, kuris būtų pagrindas paveldėjimo pagal testamentą liudijimo gavimui. Byloje yra notaro liudijimas, kad po Marijos Šimkūnaitės mirties į Kauno 9-ąjį notarų biurą paveldėti kreipėsi, palikimą priėmė ir paveldėjimo bylą užvedė Vitalijus Petronis. Pareiškėjo teigimu notaras atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi nesutampa paveldėto žemės sklypo identifikaciniai duomenys. Byloje nėra jokio patvirtinimo, kad pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ir nėra duomenų, kad notaras atsisakė tokį liudijimą jam išduoti. Pareiškėjas, priėmęs palikimą, bet kada gali kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, o jei notaras atsisakys, tai pareiškėjas turės teisę skųsti notaro veiksmus teismui. Pagal CK 5.18 str. 2d. nuostatas, jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Nagrinėjamu atveju testatorės valia paliktą turtą patvirtinantys dokumentai suformuoti jau po testatorės mirties. Nors šioje byloje suinteresuoti asmenys neprieštarauja prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, tačiau kaip jau minėta, toks faktas negali būti nustatytas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008m. liepos 16d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš Vitalijaus Petronio 17 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.