Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-77-723/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-77-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01521-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Atsakovas
Z. K.
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-77-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01521-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 50.1; 50.8;99.7;113.1;114.1.; 114.11.; 116.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,dalyvaujant atsakovui Z. K., jo atstovui adv. J. Kuncai,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui Z. K. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija ieškiniu (b.l. 1-2) prašė priteisti iš atsakovo Z. K., valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką – 7131,32 Lt, delspinigius – 476,79 Lt už laikotarpį nuo 2009-11-30 iki 2012-06-01, 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifą ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Žemės nuomos mokestį administruoja (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendime „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-165 bei aukščiau minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatyta, kad žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų nuomą sumokėjimo terminas – lapkričio 15 d. Nuomininkas (naudotojas) yra įsipareigojęs laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų, t.y. mokėti nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, o už įsipareigojimo nevykdymą nuomininkas (naudotojas) turi atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuomininkas (2004-03-01 sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-09-07 sutartis „Dėl valstybinės žemės nuomos“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir pagal 2012-06-01 mokesčių mokėtojo kortelę Savivaldybės administracijai yra skolingas 7131,32Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2009, 2010 ir 2011 metus. P. P. miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimą „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (ir ankščiau galiojusius tarybos sprendimus) už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas pagal 2012-06-01 mokesčių mokėtojo kortelę ieškovei privalo sumokėti 476,79 Lt delspinigių, skaičiuotų laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2012-06-01.

2012-08-16 Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2144-341/2014 ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo Z. K. ieškovui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai 7131,32 Lt nuomos mokesčio ir 476,79 Lt delspinigių, iš viso 7608,11 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 36-38).

2012-03-21 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-654-345/2013 Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-08-16 sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 82-84).

Šalies argumentai

2013-06-17 pareiškimu ieškovas padidino ieškinio reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo 7 255,45 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 483,49 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylosi iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 86-87). Nurodė, kad bylos nagrinėjimui užsitęsus atsakovu susidarė skola ir už 2012 metus. Atsakovas nėra padengęs įsiskolinimo už 2012 metus, nors mokesčio deklaracija ir priminimas sumokėti buvo siunčiami. Atsižvelgiant į tai, prašo papildomai priteisti iš atsakovo valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką 124,13 Lt, susidariusią už 2012 metus ir 6,70 Lt delspinigius. Bendra ieškinio suma – 7 255,45 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoka ir 483,49 Lt delspinigiai, viso – 7 738,94 Lt už 2009-2012 metus.

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 150). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovas į posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų bei atsiliepimo nepateikė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2009-07-09 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi panaikintas nuomos sutarties plotas. Plotas dabar yra neaiškus, t.y. už kurį turi mokėti nuomos mokestį. Dabar konkrečiai skirto ploto neturi. Namas virš 100 žmonių. Nežino, kokiu plotu žemės turi teisę naudotis. Buvusia nuomos sutartimi 2006 metų buvo užrašyta, kad jis naudojasi 6 arais. Jis patalpas pardavė, tačiau žemėtvarka jam neperrašo ant naujų savininkų. Motyvavo, kad neaiškus plotas. Pasiūlė daryti naują planą ir tada pakeis. Jis negali įtakoti nei žemės ploto, nei planų sudarymo. Patalpų neturi, bet žemės sklypai ant jo kabo. Ginčo sklype turi 6 patalpas – 4 gyvenamosios, 2 sandėliukai. Jų nenuomoja. Žemės nuomos mokesčio nesumoka, nes jį reikalauja sumokėti neteisėtai. Nuomos mokestį paskaičiuoja savivaldybė. Matyt matematiškai teisingai paskaičiavo, tačiau neatsižvelgė, kad jis dalies patalpų nebeturi ir nuomos sutartis po klaustuku. Jie daro biurokratines kliūtis, kad jis neperrašytų žemės naujiems savininkams. Už turimas 6 patalpas jam priklauso tik vienas aras. Anksčiau buvo daugiau, bet pardavė patalpas. Jam tos 6 patalpos buvo likę dar iki šio ginčo. Už paskutinius metus jam jau sumažino skaičiuojamą mokestį dėl pensinio amžiaus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas nurodė, kad apskrities viršininko įsakymas 2007-08-08, kuriuo buvo išnuomota ne tik UAB „Lucanica“ ir kitiems, bet ir atsakovui, visa apimtimi kaip pagrindas nuomos sutarčiai buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės 2007-09-04 sprendimu. 2009 metais Klaipėdos apygardos teismas patvirtino šį sprendimą, kad teisingai panaikintas įsakymas. Šiame įsakyme yra visi pagrindiniai rodikliai nuomos sutarčiai, yra plotas kiekvienam nuomininkui, sklypo kaina. Visa tai buvo panaikinta. Nors pagal ieškovo ieškinį nuomos sutartis nebuvo panaikinta, tačiau vis tiek tie rodikliai negali būti taikomi. Vilniaus apygardos teismas panaikino šioje byloje buvusį sprendimą, kada buvo nagrinėjama pirmą kartą. Pabrėžė, kad reikia išsiaiškinti kame reikalas su apskrities viršininko įsakymu. Nuo 2007 metų atsakovas turi tik 6 patalpas savo nuosavybėje, t.y. dar iki nuomos mokesčio skaičiavimo. Ir likę patalpų 114,71 kv.m. Nors buvo skaičiuota 325,45 kv.m. ir 518 kv.m. žemės. Faktiškai 114,71 kv.m. patalpų tenka 182 kv.m. žemės sklypo ploto. Nuo šio ploto ir turėjo skaičiuoti nuomos mokestį. Paskaičiavo, kad tai sudarytų 1263,08 Lt metinio nuomos mokesčio už sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsakovas pardavė patalpas, tačiau notaras tvirtindamas sandorį neįrašė dėl žemės nuomos teisės perėmimo naujam pirkėjui. O tie nauji pirkėjai neįregistravo savo nuosavybės teisės. Pagal taisyklių 45 punktą, nauji savininkai neįregistravo savo nuosavybės ir tai jiems netaikoma, nors registro duomenis turi turėti savivaldybė, NŽT tuos duomenis turi. Atsakovas pastebėjo tai tik 2012 metais ruošiant apeliacinį skundą. Tačiau sandoriai sudaryti iki 2007 metų, keliolika sandorių. Notaras savo klaidų jau netaisys. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos taisyklių 54. punktas numato apie atleidimą nuo mokesčio mokėjimo, kadi asmeniui nustatytas mažesnis nei 40 proc. darbingumo lygis. Atsakovas turi 30 proc. darbingumo lygį. (duomenys neskelbtini) atsakovui suėjo pensinis amžius. Atsakovas ieškovą apie neįgalumą informavo 2009 metais prasidėjus ginčui, o paskui pranešė ir apie pensinio amžiaus pasiekimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Sutarčių teisė grindžiama pacta sunt servanda principu, reiškiančiu, kad sutarčių privalu laikytis – šalims teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jeigu viena iš sutarties šalių neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo pareigas, kita sutarties šalis įgyja teisę gintis nuo jos interesų pažeidimo įstatyme ar sutartyje numatytais būdais.

Byloje nustatyta, kad 2007-09-04 sutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija atsakovui išnuomojo 0,0518 ha ploto žemės sklypo dalį (iš bendros ploto 1,5103 ha), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), iki 2089 metų. Šalys sutartimi susitarė, kad žemės sklypo dalies vertė (0,0518 ha) yra 89 908,22 Lt, o žemės nuomos mokestis – 3 596,33 Lt (b.l. 115-116).Ši sutartis yra galiojanti ir šiai dienai,nėra pakeista ar performuluota.Šioje sutartyje numatyta sąlygos,atsakomybė (16p.,19p.),mokesčio dydžio keitimas (19p.),nutraukimas (20p.).Atsakovas nutraukti sutartį gali tik įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas 2007-08-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 1,5103 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydį, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančias patalpų dalis ir išnuomojo 0,1091 ha žemės sklypo dalį (iš bendro ploto 1,5103 ha), tame tarpe ir atsakovui Z. K. - 0,0518 ha žemės sklypo dalį (89908,22 Lt vertės), nustatant 3596,33 Lt nuomos užmokestį (b.l. 45-48, 117-120). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-09 sprendimu panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-08-10 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.51-54). Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-157-370/2010 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-09 sprendimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007-08-10 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo paliko nepakeistą (b.l. 55-58).

2009-09-07 tarp tų pačių šalių buvo pasirašyta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracija atsakovui Z. K. išnuomojo 0,0147 ha ploto žemės sklypo dalį (iš bendro 0,0221 ha), esančią (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. L2-1684-341/2012, b.l. 4, 11-12). Sutarties 10-11 punktuose numatyta, kad žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal savivaldybių tarybų nustatytą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą; nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės sklypo nuomos mokestį, paskaičiuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) miesto tarybos nustatytais terminais ir sąlygomis.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punktą, valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos (b.l. 11-12). Nuomos mokesčio tarifus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi sprendimais dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2009, 2010 ir 2011 metams (b.l. 18-22)

Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovo Z. K. nuosavybės teisės įregistruotos į negyvenamąsias patalpas – sandėliavimo patalpas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1,04 kv.m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (12,84 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (17,52 kv.m. ploto), esančias (duomenys neskelbtini), bei negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (24,73 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (46,63 kv. m. ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (b.l. 59-69).

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-743-83/2013 atmetė Z. K. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai, kuriuo jis prašė pripažinti 2007-09-04 nuomos sutarties Nr. ((duomenys neskelbtini) punktus negaliojančiais, kaip įrašytus dėl esminio suklydimo dėl esminių sandorio faktų (b.l. 132-134). Teismas sprendime nurodė: „Byloje esančiais dokumentais, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovė Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2013-01-04 sprendimu „D. Z. K. skundo išnagrinėjimo“ Z. K. siūlė taikiu būdu spręsti valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, patikslinimo klausimus, derinant ją su teisės aktų reikalavimais bei atsižvelgiant į kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, t.y. kad norint sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sutartis, patikslinti ar pakeisti 2007 m. rugsėjo 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reikalinga pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas (b.l. 100-101, 102-103, 108-112). Teismas pažymi, kad išsinuomojusiam valstybinės žemės sklypą pastatams, ar patalpoms pastate eksploatuoti, taip pat tenka pareiga derinti žemės nuomos sutarties sąlygas, kad jos atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nepažeistų kitų statinių teisėtų valdytojų teisių nuomoti žemės sklypo dalį pastatams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį. Ieškovo Z. K. bei jo atstovo argumentai dėl to, kad jau yra parengtas žemės sklypo planas, reikia tik nustatyti dalis, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas (b.l. 113) yra parengtas iki 2007-08-10 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymo priėmimo ir 2007-09-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo, o atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, dalies nuomos“, kurio pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis, panaikintas, ieškovo Z. K. minimas žemės sklypo planas, nebeatitinka faktinės, šiuo metu esančios padėties. Nacionalinės žemės tarnybos nurodytos tarp šalių susiklosčiusios faktinės aplinkybės lemia tai, kad pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 7, 8, 30.10, 34.3 punktai ir kt.) įpareigoja Nacionalinę žemės tarnybą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, sudaryti nuomos sutartį, ją pakeisti ar nutraukti, tačiau tik teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimas dėl 2007-09-04 nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) punktų pripažinimo negaliojančiais, kaip įrašytus dėl esminio suklydimo dėl esminių sandorio faktų, atmestinas kaip nepagrįstas.“

Klaipėdos apygardos teismo 214-07-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-517-460/2014 Palangos miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 132-134,142-148). Teismas nutartyje nurodė: „Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų įrašus nustatyta, kad žemės sklype yra du pastatai: poilsio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 146 nekilnojamojo turto objektai, ir administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 2 nekilnojamojo turto objektai (b. l. 106–107). Pareiškėjas nuosavybės teise valdo patalpas (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančias poilsio pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtame plane Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 26–27, 28–29, 30–31, 32-33, 34–35, 36–37), kurių bendras plotas 114,71 kv. m. (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos Z. K.“ nustatė 0,7567 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, atitinkančią poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bendro ploto dalį, taip pat nustatė 0,1180 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, atitinkančią 742 kv. m Z. K. nuosavybės teise turimų patalpų poilsio pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalį. Taip pat šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas nusprendė Z. K. 90 metų laikotarpiui išnuomoti 0,1180 ha naudojamo valstybinės kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (iš bendro 1,9080 ha ploto žemės sklypo), esančią (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 98–99). Atsižvelgiant į tai, tarp (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyriaus (toliau – (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyrius) vedėjo ir Z. K. buvo pasirašyta 2004 m. kovo 1 d. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, 0,1180 ha dalies nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2007 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, dalies nuomos“, kuriuo buvo nustatytos 1,5103 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mieste, patalpų savininkų naudojamos dalys, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu (civ. b. Nr. 2-1307-740/2009) yra panaikintas. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi (civ. b. Nr. 2A-157-3 70/2010) paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas 2007-08-10 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko įsakymas (b. l. 38–41, 42–45).

Tačiau teismas neturi pagrindo tai vertinti,kaip vertina atsakovai,kad tokiu pagrindu lieka neaiškios žemės nuomos turto dalys.Aukščiau nurodytas teismas įvertino juridinio asmens(ieškovo) turto dalį ir jam priskirtos žemės sklypo dalį, ir su tuo susijusį įsakymo pagrįstumą,ko pasekoje prašomoje ieškinio dalyje tenkino jį.Likusioje dalyje,kuri liečia fizinių asmenų valdomą dalį(tretieji asmenys,kurių tarpe buvo atsakovas) ir nustatytą žemės dydį(kuri faktiškai išnuomota fiziniams asmenims) teismas šioje dalyje įsakymą nepanaikino,paliko galioti,todėl tai neįtakoja ieškinio reikalavimo pagrįstumui,nes nebuvo pakeista atsakovui tenkanti sklypo nuomos dalis,kuri įėjo į minėtą likusią bendrą dalį.

„Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nusprendė atmesti ieškovo pateiktą ieškinį dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apeliantas, nesutikdamas su minėtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančia nuomos sutartį dėl esminio suklydimo ją sudarant teismas atmetė nepagrįstai, kadangi jis prašė pripažinti valstybinės žemės nuomos sutartį negaliojančia tik iš dalies, atitinkamai panaikinti tam tikrus sutarties punktus, kadangi jis sutarties sudarymo metu neturėjo to patalpų ploto, kuriam atiteko žemės sklypo dalis. Apeliantas pabrėžia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl esminių suklydimų, į kuriuos, jo teigimu, sutarties sudarymo metu šalys neatkreipė dėmesio.

Teisėjų kolegija mano, kad šie apelianto motyvai nėra pagrįsti. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 33 ir 34 punktais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrengimams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (toliau – Žemės sklypo planas). Vadovaujantis Taisyklių 30.5. punktu, žemės nuomos terminas nustatomas pagal žemės sklype esančių statinių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

Nekilnojamojo turto objektų, taip pat ir žemės sklypų planai rengiami vadovaujantis Nuostatais, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Šie teisės aktai tiksliai reglamentuoja veiksmus, kuriuos nekilnojamo turto objektų planų rengėjas privalo atlikti, kad tokie planai būtų teisėti ir pagrįsti. Nuostatai ir Taisyklės taip pat reglamentuoja, kad žemės sklypo planas turi būti suderintas su kitais žemės sklypo savininkais ir nuomininkais.

Pažymėtina, kad, pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1,5103 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad Žemės sklype yra du pastatai – poilsio pastatas (unikalus Nr. 2598-9002-4022), kuriame yra suformuoti 146 nekilnojamojo turto objektai, ir administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuoti 2 nekilnojamojo turto objektai. Ieškovas nuosavybės teise valdo patalpas (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias poilsio pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtame lK6p.

T. K. apskrities viršininkas 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos Z. K.“ nustatė 0,7567 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, atitinkančią poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bendro ploto dalį, taip pat nustatė 0,1180 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, atitinkančią 742 kv. m Z. K. nuosavybės teise turimų patalpų poilsio pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) dalį. Šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas taip pat nusprendė Z. K. 90 metų laikotarpiui išnuomoti 0,1180 ha naudojamo valstybinės kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (iš bendro 1,9080 ha ploto žemės sklypo), esančią (duomenys neskelbtini) mieste. Remiantis minėtu administraciniu aktu, tuometis (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – (duomenys neskelbtini) miesto žemėtvarkos skyrius) su ieškovu 2004 m. kovo 1 d. sudarė valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, 0,1180 ha dalies nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).”

Kaip matyti iš teismo sprendimo,atsakovui liko galioti žemės nuomos sutartis ir su tuo susijusios prievolės.Ieškovas teikia teismui ieškinį dėl atsakovo prievolių nevykdymo-nuomos mokesčio nemokėjimo.

Teismas konstatuoja,kad Klaipėdos apygardos teismas paaiškino atsakovo situacijos sprendimą,nurodydamas,kad „teismas neišsprendė suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypo dalių nustatymo klausimų-juos turi išspręsti kompetetingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka“(b.l.58).

2012-04-11 atsakymu atsakovui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius nurodė, kad žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą. Dėl dalių nustatymo prie statinių, reikalingų jiems eksploatuoti, paprašė kreiptis į asmenis, turinčius licenciją rengti teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėjo, kad pateikus žemės sklypo planą su nustatytomis naudojamomis žemės sklypo dalimis prie statinių, esančių minėtame žemės sklype atsakovo prašymai bus nagrinėjami tolesne eiga (b.l. 49-50).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-16356-854/2014 nurodė, kad pakartotinai 2012-09-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad norint sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nuomos sutartį, ar patikslinti 2007-09-04 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), reikalinga pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Ieškovui (šioje byloje atsakovui Z. K.) taip pat buvo paaiškinta, kad žemės sklypo planas rengiamas asmens, pageidaujančio išsinuomoti žemės sklypą, lėšomis bei tai, kad jo prašymas bus nagrinėjamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka bus pateiktas žemės sklypo planas, kuriame bus pažymėtos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Taip pat pažymėjo, kad Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, Ieškovas (Z. K.) apskundė Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2012-09-18 sprendimą, įformintą raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui. 2013-01-04 Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „D. Z. K. skundo išnagrinėjimo“, kuriame konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) skyrius galės nustatyti savarankiškai funkcionuojantiems statiniams reikalingas Žemės sklypo dalis tik tuo atveju, jeigu patalpų savininkai, pageidaujantys išsinuomoti Žemės sklypo dalis, reikalingas patalpoms eksploatuoti, pateiks Žemės sklypo planą, kuriame bus išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Taip pat konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, 2012-09-18 rašte nurodydamas, kad Ieškovas turi pateikti Žemės sklypo planą vykdė teismo sprendimą kuriame nurodyta, kad suinteresuotiems asmenims priklausančių žemės sklypo dalių nustatymo klausimą turi išspręsti kompetentingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtu Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013-01-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta Z. K. 2012-10-08 skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus atsakymo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 110-111).

Atsižvelgiant į išdėstytą matyti,kad dėl susidariusios situacijos iš esmės yra kaltas pats atsakovas,kuris pardavė dalį savo nekilnojamojo turto nenumatydamas,kokia dalimi valstybinės žemės naudotis turi(įgyja) ar gali naujas savininkas,kokiu būdu bus mokamas žemės mokestis po to turto perėjimo kitam savininkui.Tokią situaciją nurodo ir pats atsakovas, ir jo atstovas.Tačiau reali situacija formaliai neįtakoja ieškovo reikalavimo dydžio,nes ieškovas remiasi galiojančia sutartimi(CK 6.189 str.). Iš esmės atsakovas atsikirsdamas ir prieš tai mokėdamas mažiau negu sutarta,keičia nuomos sutarties sąlygas vienasmeniškai. Sutartinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Net ir sutarties pažeidimo atveju turi būti dedamos maksimalios pastangos sutarčiai išsaugoti. Iš to matyti, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui, CK 6.204 straipsnyje nurodytų pagrindų, įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus.Teismas mato,kad ieškovas jokių sutarties sąlygų nepažeidė.

Todėl atsakovo argumentai atsiliepimuose ir teisme,kad jis šiai dienai turi mažesnę nuosavybės dalį ir todėl turi mokėti mažiau,šiuo aspektu negali būti pagrindas atmesti ieškinį buvus ir esant galiojančiai sąlyginei nuomos sutarčiai(CK 6.189 str.).

Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėse, patvirtintose (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu 53 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti nuomos mokestį už nuomojamą ar naudojamą valstybinę žemę arba atleisti nuo jo mokėjimo. Tokius prašymus dėl mokesčio lengvatų suteikimo asmenys turi pateikti Savivaldybės tarybai iki mokesčio sumokėjimo termino. 54.1. taisyklių punkte numatyta, kad nuo nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, o taip pat už naudojimąsi valstybine žeme, nesudarius nuomos sutarties, mokėjimo atleidžiami fiziniai asmenys, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumas, fiziniai asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, kai šių asmenų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų bei kai nuomojamo ar naudojamo valstybinės žemės sklypo plotas yra ne didesnis kaip 0,06 ha (b.l. 16).

Atsakovas Z. K. gauna netekto darbingumo pensiją, jam nuo 2006-04-20 iki 2008-04-20 buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, neterminuotai išduotas neįgaliojo pažymėjimas (b.l. 160).

Tačiau teismas atkreipia dėmesį,kad tarybos sprendimas negali būti taikomas atsakovui minėtų punktų apimtimi atgal ir toliau iki 2013 metų,nes atsakovas iki šio sprendimo buvo sudaręs 90 metų terminui nuomos sutartį,ir nebuvo pateikęs prašymo atleisti ar sumažinti mokestį,kuris savo ruožtu būtų patenkintas.Todėl atsakovo argumentai dėl šio sprendimo taikymo ieškiniui atmesti atmetami,kaip nepagrįsti.

Iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės deklaracijos, išrašytos Z. K., taip pat mokesčių mokėtojo kortelės (2012-06-01) matyti, jog už aukščiau minėtus atsakovui Z. K. išnuomotus valstybinės žemės sklypus ieškovas paskaičiavo nuomos mokesčio įsiskolinimą, t.y. už 2009 metus atsakovas nesumokėjo 2002,78 Lt nuomos mokesčio, už 2010 metus – 2564,27 Lt, už 2011 metus – 2564,32 Lt, už 2012 metus – 124,13 Lt, iš viso 7 255,45 Lt nuomos mokesčio. Kadangi atsakovas laiku nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, ieškovas, vadovaudamasis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimu, 39 punktu, taip pat ankstesniais sprendimais, už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2013-05-14 paskaičiavo 483,49 Lt delspinigių (b.l. 4, 90-93). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos biudžeto skyrius 2013-02-01 priminimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą Z. K. apie susidariusį įsiskolinimą ir įpareigojo jį padengti iki 2013-03-01 (b.l. 94).

Atsakovas mokėjo nuomos mokestį dalinai,teisme pripažino pagrįstu mokėti dalį nuomos mokesčio,tačiau objektyviais ir teisiškais argumentais nepagrindė teismui,kad ieškovo reikalavimas mokėti sutartyje sulygtą žemės nuomos mokestį yra nepagrįstas.

Kadangi ir po priminimo atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, pripažintina, kad jis prievolių pagal valstybinės žemės nuomos sutartis neįvykdė, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo Z. K. priteistina 7 255,45 Lt nuomos mokesčio ir 483,49 Lt delspinigių (CK 6.487 str., 6.552 str., 6.38 str., 6.63 str.; 6.71 str.; 6.200 str., 6.256 str., ).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovas už ieškinio padavimą į teismą atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str.), bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybės naudai, t.y. 228 Lt žyminio mokesčio bei 24,20 Lt pašto išlaidų (CPK 79, 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263 – 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Z. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai (į.k. (duomenys neskelbtini)) 7 255,45 Lt nuomos mokesčio ir 483,49 Lt delspinigių, iš viso 7 738,94 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt aštuonis litus 94 ct) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2012-06-11, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Z. K. 252,20 Lt (du šimtus penkiasdešimt du litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius