Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankui, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paveldėjimo teisės liudijimas aukščiau nurodytam J. L. sudarančiam turtui ieškovui neišduodamas, kadangi turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. 1/2 dalis turto priklauso A. L.. Nurodoma, kad J. L. susituokė (duomenys neskelbtini) su A. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. (dokumente – J.) L. Iš pradžių J. L. ir A. L. šeima gyveno Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, paskui (duomenys neskelbtini) miestelyje, vėliau J. L., A. L. išvykus, apsigyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Prosenelė J. L. buvo siuvėja, o prosenelis A. L. užsiėmė žemės ūkiu, samdinių neturėjo. Jis buvo Lietuvos Garbės policijos narys. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, A. L. emigravo į Vokietiją, o iš ten į Kanadą. Keletą metų, jam būnant Kanadoje, jis palaikė ryšį su sutuoktine J. L., o nuo 1947 m. jų bendravimas ir tarpusavio ryšys nutrūko. Nuo tada nei prosenelei J. L., nei senelei J. Z. nebuvo žinoma apie A. L. tolesnį gyvenimą užsienyje. J. L. ir A. L. santuoka įstatymo nustatyta tvarka nenutraukta. Kaip teigiama, susikūrus kolūkiams, J. L. įstojo į Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkį, kuriame dirbo darbininke, gyveno paveldėtame iš tėvų name. Kadangi vykdant melioracijos darbus buvo numatyta nukelti pastatus iš melioruojamų plotų, Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis išskyrė J. L. žemės sklypą gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav. 1971 m. J. L. iš savo asmeninių lėšų pastatė gyvenamąjį namą, viralinę tvartą, daržinę, malkinę, kiemo statinius. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio statiniai įregistruoti statytojos J. L. vardu. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo nuosavybės teise 0,2100 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., sumokėdama už perkamą žemės sklypą 11,93 Lt vienkartinių išmokų. J. L. gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus pasistatė ir 0,2100 ha žemės sklypą įgijo iš savo asmeninių lėšų, valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų, gyvenamojo namo patalpas įsirengė panaudodama išmokas, gautas už nukeltus pastatus ir želdinius, kadangi nuo 1945 m. J. L. ir A. L. nustojo gyventi kartu ir šeiminiai ryšiai nutrūko, kai A. L. baigiantis Antrajam pasauliniam karui pasitraukė iš Lietuvos.

Kaip nurodoma, ieškinio reikalavimu iš esmės siekiama pakeisti turto teisinį režimą t. y., kad 0,2100 ha namų valdos žemės sklypas ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas ir kt.), kurie yra (duomenys neskelbtini) būtų pripažinti J. L. asmenine nuosavybe. Nustačius tokį turto teisinį režimą, galės būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas į nurodytą turtą, ir ieškovas, galės visą šį turtą paveldėti.

Teismo posėdžio metu ieškovas R. A. nurodė, kad ieškinį palaiko. Paaiškino, kad negali susitvarkyti paveldėjimo, kadangi turtas pripažintas jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad jam žinoma, kad prosenelis dėl karo išvyko, jo niekas neieškojo ir daugiau apie prosenelį nėra žinoma, mano, kad prosenelis yra miręs.

Liudytoja V. Š. posėdžio metu paaiškino, kad J. pažįstą seniai, (duomenys neskelbtini) k. gyveno nuo 1968 m., ten gimė ir augo. Nurodė, kad J. gyveno 300-400 m. atstumu nuo jos, per tą laiką J. vyro nebuvo mačiusi, ryšio nepalaikė, jo neliko, kai ji buvo maža. Paaiškino, kad J. namą pasistatė su dukra pačios, iš savo asmeninių lėšų.

Atsakovės Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L., gimusi (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) su A. L., gimusiu (duomenys neskelbtini) Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. L. (Archyvo pažyma apie gimimą (duomenys neskelbtini)). Iš pradžių šeima gyveno Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaime, paskui (duomenys neskelbtini) miestelyje, vėliau J. L., A. L. išvykus, apsigyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Iš pateiktų paaiškinimų matyti, kad baigiantis Antrajam pasauliniam karui, A. L. emigravo į Vokietiją, o iš ten į Kanadą, keletą metų jis palaikė ryšį su sutuoktine J. L., tačiau vėliau tarpusavio ryšys nutrūko. Iš esančios bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad J. L. ir A. L. santuoka įstatymo nustatyta tvarka nenutraukta. J. L. mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad susikūrus kolūkiams, J. L. įstojo į Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkį, kuriame dirbo darbininke, gyveno paveldėtame iš tėvų name. Vykdant melioracijos darbus buvo numatyta nukelti pastatus iš melioruojamų plotų, Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kolūkis išskyrė J. L. žemės sklypą gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai (duomenys neskelbtini) k., Skuodo r. sav. 1971 m. J. L. pastatė gyvenamąjį namą, viralinę tvartą, daržinę, malkinę, kiemo statinius. Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio statiniai įregistruoti statytojos J. L. vardu. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo nuosavybės teise 0,2100 ha kitos paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., sumokėdama už perkamą žemės sklypą 11,93 Lt vienkartinių išmokų.

Klaipėdos regioninio valstybės archyvas pateikė Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomų (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ūkinių knygų įrašus apie J. L. šeimą ir turėtą turtą, remiantis šiais archyvo duomenimis, J. L. Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) kaime gyveno su dukra ((duomenys neskelbtini)), o vėliau – viena ((duomenys neskelbtini)). Valstybės įmonės Registrų centro (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie asmenį A. L., gim. (duomenys neskelbtini), nėra. Skuodo rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniame fonde saugomose (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose esančiuose įrašuose apie J. L. šeimą A. L. neminimas, įrašų apie jį nėra. Paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mstl., Skuodo r. sav. (Lietuvos centrinio valstybės archyvo (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedai: visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo (duomenys neskelbtini) žiniose esančio gyventojo A. L. buto-ūkio lapo ir Kretingos apskrities policijos vado archyviniame fonde saugomo (duomenys neskelbtini) surašytas žinių lapas apie A. L.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.87 straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami 2000 m. CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovo prosenelės J. L. buvęs sutuoktinis būtų pareiškęs jai pretenzijas į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovo prosenelė J. L., nors ir gyvendama santuokoje, ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo už asmenines lėšas. Sutuoktinių elgesys santuokos metu patvirtina J. L. aiškiai išreikštą valią įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn, rašytiniai įrodymai, byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad A. L. su šeima negyveno, šeima bendro ūkio nevedė. Byloje nėra jokių duomenų, jog jie (sutuoktiniai) kartu faktiškai gyveno, tvarkė bendrą ūkį, kartu rūpinosi šeimos gyvenimo sąlygomis, tvarkė oficialius dokumentus dėl būsto statymo. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad santuoka buvo formali. Byloje nėra jokių duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog sutuoktinis A. L. kažkokiu būdu prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, statymo, nėra ir tokių duomenų, jog jis šiame name gyveno, rūpinosi jo išlaikymu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine J. L. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos ieškovo naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 0,2100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra (duomenys neskelbtini) yra J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.