- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- N-62-909-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00053-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad ji, būdama UAB „Naftos dujos“ degalinės (duomenys neskelbtini), Šiauliuose vedėja, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. vykdė tabako gaminių pardavimą, neturėdama specialaus leidimo (licencijos). Tuo R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Tabako gaminių pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383 (toliau – ir Taisyklės) 21 punkto nuostatas. Protokole nurodyta, kad degalines vedėja R. K. pagal „Degalinės vedėjo pareiginę instrukciją“, būdama atsakinga už degalinės prekybinę-ūkinę veiklą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 185² straipsnio 1 dalyje.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu buvo nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalį, nesant požymių veikos, numatytos ATPK 185² straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Šiaulių AVMI skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisariato nutarimą ir priimti naują nutarimą, nubaudžiant R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi Šiaulių AVMI skundo netenkino, skundžiamą nutarimą paliko nepakeistu. Teismas nustatė, kad 2009 m. spalio 30 d. UAB „Žemaitijos dujos“ buvo reorganizuota ir prijungta prie UAB „Naftos dujos“. Degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir po reorganizacijos priklausanti UAB „Naftos dujos“, nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. teisėtai naudojosi prijungtos bendrovės „Žemaitijos dujos“ licencija Nr. 594, išduota 2005 m. rugsėjo 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės, verstis mažmenine prekyba tabaku ir jo gaminiais, veikla nebuvo slepiama, duomenų apie mokesčių nesumokėjimą iš tokios veiklos byloje nėra. Be to, UAB „Naftos dujos“, įvykus reorganizacijai, 2009 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, dėl turimos licencijos verstis mažmenine tabako ir jo gaminių prekyba patikslinimo, kaip tai numato Vyriausybės 2004 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 383 „ Dėl mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir tabako gaminių pardavimo taisyklių patvirtinimo“. Remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T-50 „Dėl mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16.2 punktu, teismas pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Naftos dujos“ buvo išduota patikslinta licencija (ne nauja) Nr. 707 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais degalinės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Teismas nurodė, jog UAB „Žemaitijos dujos“ turėjo galiojančią ir nepanaikintą licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais ir ši licencija po reorganizacijos nebuvo panaikinta, jos galiojimo laikas nenutrūko. Šiuo atveju UAB „Naftos dujos“, nenutraukdama veiklos, privalėjo tik kreiptis į išdavusią licenciją instituciją dėl turimos licencijos patikslinimo, ką ji ir padarė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVMI prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, jog sutinkamai su Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Taisyklių 32 punktu, CK 2.92 straipsnio 1 dalimi, įmonė, priėmusi sprendimą dėl reorganizavimo, turėjo kreiptis į licenciją išdavusią instituciją (Šiaulių miesto savivaldybę) dėl licencijos panaikinimo, o jos teisių perėmėjas – dėl naujos licencijos išdavimo. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A-1321 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais galiojimo panaikinimo“ buvo panaikinta UAB „Žemaitijos dujos“ licencija 594 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais degalinės parduotuvėje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vadinasi, licencija nebuvo tikslinama. Taisyklių 18 punktas numato atvejus, kai įmonių turimos licencijos turi būti papildytos ir (ar) patikslintos, tačiau šiame punkte nenumatytas atvejis, kai įmonė pasibaigia, kaip juridinis asmuo. Taip pat nurodo, jog licencija Nr. 594 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais 2005 m. rugsėjo 26 d. išduota UAB „Žemaitijos dujos“, tuo tarpu 2009 m. lapkričio 6 d. licencija Nr. 707 išduota UAB „Naftos dujos“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji, būdama UAB „Naftos dujos“ degalinės (duomenys neskelbtini), Šiauliuose vedėja, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. vykdė tabako gaminių pardavimą, neturėdama specialaus leidimo (licencijos). Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2009 m. spalio 30 d. UAB „Žemaitijos dujos“ buvo reorganizuota be likvidavimo procedūrų ir prijungta prie UAB „Naftos dujos“. Degalinė, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, po reorganizacijos perėjo UAB „Naftos dujos“. Pažymėtina, kad iki reorganizacijos tiek UAB „Žemaitijos dujos“, tiek UAB „Naftos dujos“ turėjo licencijas verstis prekyba tabako gaminiais. Po reorganizacijos UAB „Žemaitijos dujos“ išduota licencija verstis tabako gaminiais buvo panaikinta tik Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 13 d. įsakymu (ATP b. l. 37). Todėl darytina išvada, kad protokole nurodytu laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d. degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buvo susiklosčiusi nevienareikšmiška situacija. Apeliantas iš esmės teisus, nurodydamas, jog protokole nurodytu metu UAB „Žemaitijos dujos“ kaip juridinis asmuo nebeegzistavo, todėl šio juridinio asmens licencija nelaikytina tinkama naujam juridiniam asmeniui. Veiklą toje pačioje vietoje vykdanti UAB „Naftos dujos“ turėjo turėti licenciją prekiauti tabako gaminiais būtent šioje vietoje (Tabako kontrolės įstatymo 12 str. 8 d.). Tačiau taip pat pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl UAB „Žemaitijos dujos“ licencijos panaikinimo ir negalėjimo tikslinti licencijos, yra nepagrįsti. Nagrinėjamuoju atveju buvo tikslinama ne UAB „Žemaitijos dujos“, o UAB „Naftos dujos“ turėta licencija. Šis juridinis asmuo nebaigė savo veiklos, jis egzistavo ir iki, ir po reorganizacijos. Toks tikslinimas, kuomet numatomos papildomos prekybos tabako gaminiais vietos atitinka Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 383, 18.3 punkto nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/04). Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad R. K. vadovaujamoje degalinėje susidarius dviprasmiškai situacijai, ji galėjo sąžiningai klysti dėl degalinės turimos licencijos, todėl spręstina, kad jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.