- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- I-4317-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04816-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato, atstovei Jurgitai Saulėnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės rajono PK), priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Skunde paaiškino, kad jis, 2015-09-27 būdamas Ukmergės rajono PK areštinėje, kreipėsi į pareigūnus, prašydamas iškviesti greitąją pagalbą dėl blogos savijautos. Pareigūnams atsisakius, pareiškėjas ėmė save žaloti. Pareigūnai išvedė pareiškėją į kitą kamerą ir antrankiais prirakino jį prie stalo. Pareiškėjas prirakintas praleido keturias valandas. Iki pat ryto pareiškėjas buvo laikomas toje pačioje šaltoje kameroje, neturėdamas pagalvės, čiužinio bei kuo apsikloti. Dėl tokio pareigūnų elgesio pareiškėjas jautė psichologinį spaudimą, pažeminimą, garbės ir orumo pažeidimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Pareiškėjas, vadovaudamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nedalyvavo. Alytaus pataisos namų administracija pateikė teismui informaciją, kad pareiškėjas 2015-12-14 išleistas į laisvę. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 str. 1 punkte nustatyta, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso, elektroninio pašto adreso, telefono, fakso numerių ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresų pasikeitimą bylos proceso metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresu) arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę (elektroninio pašto ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresą). Pareiškėjas neinformavo teismo apie jo adreso pasikeitimą, todėl teismas šaukimą siuntė paskutiniu žinomu adresu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog pareiškėjas apie posėdį informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Ukmergės rajono PK, nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais ir reikalavimais.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pareiškėjas Ukmergės rajono PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015-09-14 iki 2015-09-28. Per šį laikotarpį buvo užregistruoti keturi pareiškėjo skundai. Taigi, turėdamas galimybę susirašinėti, pareiškėjas nepateikė nei vieno skundo dėl jo laikymo areštinėje sąlygų ir pareigūnų veiksmų. 2015-09-26 pastebėjus pjautinę žaizdą pareiškėjo kairės rankos dilbyje, buvo iškviesti greitosios medicininės pagalbos medikai. Medikams pasiūlius susiūti žaizdas, pareiškėjas atsisakė. Paaiškino, kad ranką įsipjovė, nes norėjo rūkyti ir arbatos. 2015-09-27 buvo pastebėta, kad pareiškėjas prasikrapštė senas žaizdas – paaiškino, kad norėjo arbatos. Pareiškėjas buvo įspėtas dėl agresyvaus elgesio. Pamačius pareiškėją užsinėrusį ant kaklo kilpą, padarytą iš batų raištelio, buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai.
Vadovaujantis CK 6.271 str. 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Siekiant nustatyti institucijos ar jos pareigūnų veiksmų neteisėtumą, būtina nustatyti konkrečias pažeistas teisės normas. Vien neigiama veikos pasekmė, negali būti pagrindu pripažinti veiką neteisėta. Teisės aktai leidžia policijos pareigūnui naudoti fizinę prievartą ar specialiąsias priemones, siekiant apsaugoti save ar kitą asmenį nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba išgelbėti policijos areštinėje laikomą ar kitą asmenį nuo sužalojimo. Pastebėjus pareiškėjo polinkį žalotis, buvo padidintas jo kameros stebėjimas.
Pareiškėjui užsinėrus kilpą ant kaklo, be abejo grėsė pavojus jo gyvybei, todėl policijos pareigūnai pagrįstai panaudojo specialiąsias priemones, siekdami apsaugoti jo sveikatą ir gyvybę, o ne siekdami jį bausti. Specialiosios priemonės buvo naudojamos ne daugiau nei buvo būtina. Be to, pareiškėjas specialiųjų priemonių naudojimo metu turėjo galimybę ilsėtis lovoje.
Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto bei prašomos sumos dydžio. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde pateikti abstraktūs teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš pareiškėjo argumentų neaišku, kokias neigiamas pasekmes jis patyrė ir kuo grindžia savo reikalavimus. Taip pat pareiškėjas nenurodė pareigūnų neteisėtų veiksmų, padarytos žalos bei priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir atsiradusios žalos. Todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Ukmergės rajono PK pareigūnų veiksmų, jo laikymo areštinėje metu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 str. 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
Iš byloje pateiktų raštinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Ukmergės rajono PK areštinėje buvo laikomas nuo 2015-09-14 iki 2015-09-28 (b. l. 8). 2015-09-26 apie 10.30 val. buvo pastebėta, kad suimtojo V. P. kairės rankos dilbis yra įpjautas skutimosi peiliuku. Iškviesti greitosios medicininės pagalbos medikai apžiūrėjo žaizdą, ją sutvarstė. Pareiškėjas paaiškino, kad ranką įsipjovė, nes nori rūkyti ir arbatos. 2015-09-27 apie 20.03 val. buvo pastebėta, kad V. P. yra prasikrapštęs kairės ir dešinės rankų dilbiuose esančias senas žaizdas. Pareiškėjas nurodė, kad taip elgėsi, nes nori arbatos. Pareiškėjas buvo įspėtas dėl tokio agresyvaus elgesio, paaiškinant, kad jam nesiliovus, bus panaudotos specialiosios priemonės. Apie 20.50 val. pro kameros langelį pareigūnas pastebėjo, kad pareiškėjas yra užsilipęs ant spintelės, o ant kaklo užsinėręs kilpą, padarytą iš batų raištelio, kuri buvo pririšta prie naktinio apšvietimo grotų. Apie įvykį pareigūnas pranešė budėtojui. Kartu jie kilpą nupjovė ir pareiškėjo tramdymui panaudojo specialiąją priemonę – antrankius (b. l. 10–11).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš galimai neteisėto pareigūnų elgesio, atsisakius iškviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, panaudojus antrankius bei nakčiai uždarius šaltoje kameroje nesuteikiant minkštojo inventoriaus.
Skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad 2015-09-27 Ukmergės rajono PK pareigūnai nereagavo į jo prašymą iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Anot pareiškėjo, būtent dėl tokių veiksmų jis ėmėsi savęs žalojimo. Byloje esančiuose Ukmergės rajono PK viešosios policijos skyriaus viršininko ir organizacinio poskyrio viršininko tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8–11) konstatuota, kad tokių veiksmų buvo imtasi siekiant gauti arbatos. Be to, pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokios priežasties jam buvo reikalinga skubi medicininė pagalba, nedetalizavo sveikatos sutrikimo, abstrakčiai nurodydamas, kad jam buvo bloga. Aiškindamas jam padarytą neturtinę žalą, pareiškėjas nenurodė, kad pareigūnų atsisakymas iškviesti greitąją pagalbą pakenkė jo sveikatai, sukėlė kančias, susijusias su bloga savijauta. Todėl nėra galimybės įvertinti, ar Ukmergės rajono PK pareigūnų veiksmais atsisakius iškviesti greitąją medicininę pagalbą, pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Anot pareiškėjo, neturtinė žala pasireiškė ir patirtu psichologiniu spaudimu, panaudojant specialiausias priemones – antrankius. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymu Nr. 5-V-139 (toliau – Instrukcija), 148.1. papunktyje įtvirtinta, kad policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas turi teisę naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, siekdamas apsaugoti save, kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba išgelbėti policijos areštinėje laikomą ar kitą asmenį nuo sužalojimo. To paties teisės akto 149 punkte nustatyta, kad fizinė prievarta, specialiosios priemonės gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus policijos areštinėje dirbančio pareigūno reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę policijos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui ėmus save žaloti, jis buvo perspėtas apie galimą antrankių panaudojimą. Perspėdami pareiškėją, pareigūnai laikėsi Instrukcijos 149 punkte numatytos specialių priemonių panaudojimo tvarkos. Toks perspėjimas nelaikytinas grasinimu, ar psichologiniu spaudimu. Pareiškėjui nepaklusus pareigūnų nurodymams ir tęsus savęs žalojimą, buvo panaudoti antrankiai. Toks pareigūnų veikimas atitinka Instrukcijoje įtvirtintas nuostatas ir vertintinas, kaip siekis išsaugoti pareiškėjo sveikatą ir gyvybę, o ne jo baudimas ar kankinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad surakintas antrankiais pareiškėjas buvo laikytas keturias valandas, t. y. kol aprimo ir, pareigūnų vertinimu, praėjo pavojus jo sveikatai ir gyvybei. Toks specialių priemonių panaudojimas laikytinas proporcingu. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su pareigūnų veiksmais panaudojant antrankius padarytos neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad naktį iš 2015-09-27 į 2015-09-28 praleido kameroje tvyrant šalčiui, be minkštojo inventoriaus. Vadovaujantis Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 88, 90 punktu, asmenys, laikomi areštinėje, aprūpinami dezinfekuotu minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis) bei lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalais, dviem rankšluosčiais). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Tačiau, kaip jau buvo minėta, LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą ir trukmę (LVAT 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A2350-520/2015, 2016-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A1243-492/2016). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas vieną naktį praleido galimai be minkštojo inventoriaus. Skunde teismui pareiškėjas nenurodė, kad dėl to būtų susirgęs ar patyręs kitokią žalą, išskyrus nepatogumus. Todėl, teismo vertinimu, šis nepatogumas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, galinčiu būti pagrindu konstatuoti pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, nėra būtinų sąlygų neturtinei žalai priteisti. Ukmergės rajono PK pareigūnai, panaudodami antrankius pareiškėjo atžvilgiu, veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, siekdami išsaugoti pareiškėjo sveikatą bei gyvybę, o ne jį nubausti, ar kankinti. Taip pat pareiškėjo patirti nepatogumai dėl oro temperatūros kameroje nelaikytini pagrindu neturtinei žalai priteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.