- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-55-290/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Jurgis Kiškis, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- M. P.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. P. ir nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams.
Procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. kad M. P. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius buvusiai sutuoktinei M. P. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairio antakio srityje bei nubrozdinimais kaktoje ir nosyje.
1.1. Be to, M. P. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto tikslaus laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 20,545 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė - 19,606 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 12,9%) bei 0,939 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 13,1%) iki (duomenys neskelbtini) val. kol kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 spalio 4 d. nuosprendį pakeisti ir už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskirti M. P. minimalią baudą. Be to, pakeisti nuosprendį dalyje, kurioje jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam baudą, o subendrinus bausmes skirti galutinę bausmę – baudą. Skunde ji nurodė, kad M. P. yra geras žmogus, tik jam praeityje ne visada pasisekė išvengti nusikaltimų. Ji tiki, kad dabar jis jau galutinai gavo gerą pamoką ir daugiau tikrai nenusikals. Ji jam atleido ir net nenorėjo jokios bylos. Jis jos atsiprašė, labai nuoširdžiai gailisi. Jau praėjo daug laiko, o M. P. gyvena tvarkingai, labai daug dirba, padeda jai išlaikyti jų bendrą vaiką. Jeigu jam būtų paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jai vienai būtų sunku finansiškai išlaikyti vaiką.
3. Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį pakeisti. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, skirti M. P. minimalias baudas, kurias subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir neskirti nuteistajam realaus laisvės atėmimo. Jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų paskirtos bausmės bendrinimą su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu M. P. buvusiu paskirtu terminuotu laivės atėmimu, kurio vykdymas tuo nuosprendžiu buvo atidėtas, tokiu atveju M. P. palikti galioti nurodytosios ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
3.1. Advokatas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, netinkamai pritaikė BK 41 ir 54 straipsnių normas. Gynėjo teigimu, M. P. inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos, kurių nei viena nėra priskirta sunkių nusikaltimų kategorijai. Iš nuosprendžio matyti, kad jį priėmęs teismas visiškai nesigilino į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, jų mastą, o tuo pačiu ir konkretų tų veikų pavojingumą bei pasekmes. Nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra formalaus pobūdžio, tai yra veika, nesukėlusi jokių realių neigiamų pasekmių. Be to, pastaroji veika yra visais požiūriais labai nedidelės apimties. Didesnį kiekį nuteistojo neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos sudaro iš esmės pati silpniausia iš visų narkotinių medžiagų – kanapės. Taip pat byloje liko nepaneigti M. P. parodymai apie tai, jog minėtas narkotines medžiagas jis neteisėtai laikė gana neilgą laiką – apie savaitę. Panašiai yra ir dėl antrosios nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pastarosios konkretus mastas ir pasekmės - taip pat yra labai nedidelės. Nukentėjusioji M. P. nurodė, kad parodymų duoti prieš savo buvusį vyrą nenori, kad pretenzijų jam dėl sumušimo neturi, kad įvykio metu fizinio skausmo nejautė, civilinio ieškinio nereiškia, jai medikų pagalbos nereikėjo, o smurtas buvo panaudotas po konflikto dėl skyrybų. Medikus jai iškvietė kaimynė, su M. P. bendrauja, kadangi tu bendrą vaiką. Iš nukentėjusiosios parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad M. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo tikrai nedidelės apimties ir jokių sunkesnių pasekmių nesukėlė.
3.2. Skunde advokatas nurodo, kad visi M. P. teistumai praeityje buvo jau seniai – 1993 m., 1995 m., 1997 m., 2005 m., kad tik paskutinysis iki šios bylos – 2018 m. Ankstesnes jam paskirtas realias bausmes jis yra atlikęs. Itin svarbu, kad nuteistasis dirbo ir tebedirba visuomenei naudingą darbą, išsilaiko ne tik pats, bet išlaiko ir mažametį vaiką, kurį augina lygiaverčiai su M. P.. Atsakomybę lengvina ne tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, bet ir tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiosios M. P., iš esmės su ja ir susitaikė, nes nukentėjusioji jam atleido. Įvertinant visus argumentus, o taip pat tai, kad M. P. dirba ir gauna pajamas, yra pagrindas šiam nuteistajam skirti už šios pastarosios nusikalstamos veikos padarymą baudą, kurios dydį nustatyti atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis augina mažametį vaiką, o nuteistojo gaunamos darbinės pajamos nėra didelės. Nors BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta tokia bausmės rūšis kaip bauda, tačiau tokią švelnesnę bausmės rūšį (baudą) nuteistajam M. P. galima skirti ir už šią nusikalstamą veiką, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors nuosprendyje akcentuojama, kad M. P. šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau Kauno apylinkės teismas šiuo atveju niekaip nevertino tos aplinkybės, jog anksčiau buvusio paskirto laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpis jam buvo beveik visas pasibaigęs, tai yra iki tol nuteistasis patyrė ilgalaikę probaciją ir nebuvo nustatyti jokie pagrindai jį pasiųsti atlikti anksčiau buvusią paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. vasario 23 d. M. P. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo.
3.4. Skunde nurodoma, kad laisvės atėmimas ypač Covid-19 pandemijos metu yra mažiau neskatintinas Lietuvos Respublikos valdžios institucijų, todėl šios nuostatos, nors ir netiesiogiai, bet yra aktualios ir M. P., Lietuvos Respublikos piliečio ir nuolatinio gyventojo, atžvilgiu, sprendžiant bausmės jam šioje byloje klausimą. M. P. būdamas laisvas įstatymų nepažeidinės, juo labiau, nedarys jokių nusikalstamų veikų, dirbs, augins ir išlaikys savo mažametį vaiką bei pats save. Visa tai bus tikrai naudingiau valstybei, jos visuomenei, nei laikyti M. P. izoliuotą nuo visuomenės. Jeigu M. P. būtų paliktas galioti nurodytosios ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, šalia to šiam nuteistajam paskiriant nurodytąją subendrintą dalinio sudėjimo būdu baudą. Šioje dalyje pažymėtina, kad pagal BK 65 straipsnio 2 dalies normas teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, bet bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nukentėjusiosios M. P. apeliaciniai skundai atmetami.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama M. P. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunduose prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Motyvuojamoji dalis
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. P. vykdo individualią veiką, administracine tvarka nebaustas, praeityje 5 kartus teistas. Nors praeityje M. P. buvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, taip pat ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad M. P. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.
8. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. P. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė lygius sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmių bendrinimo klaidų Kauno apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus M. P. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl mažinti M. P. skirtą bausmę pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nukentėjusiosios M. P. ir nuteistojo M. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.