Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas 2023 m. liepos 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (dvi veikos) ir jam paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba, netekus darbo, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. N. 2024 m. gegužės 21 d. apie 18 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., spyrė koja į koridoriaus duris, ko pasėkoje lūžus durų medinei lentelei ir jai atsitrenkus į D. N. dešinę ranką, taip sukėlė šeimos narei žmonai nukentėjusiajai D. N. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis V. N. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad dienos ir laiko tiksliai neprisimena, tai galėjo būti diena ir valanda, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. Namuose buvo ir sutuoktinė D.. Jis su ja kartu išgėrė alkoholio, t. y. D. išgėrė kelias stiklines alaus ir po to ji nuėjo miegoti. Tada pas jį atėjo draugas D. Š. Jis su D. toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo jau vakaras, į kambarį, kuriame jie gėrė, atėjo žmona D. ir pradėjo kabinėtis, aiškintis. Jis su D. susipyko, apsibarė, šaukė vienas ant kito visokius necenzūrinius žodžius. Tada D. išėjo iš kambario, ji gal ėjo į savo kambarį. Jis ėjo jai iš paskos. D., eidama į kambarį, uždarė kambario duris. Jis girdėjo kaip užšovė durų skląstį iš vidaus, t. y. ji užsirakino kambaryje. Todėl jis, supykęs, kad ji neužsirakintų, spyrė koja į tas duris. Spyrio metu durys jau buvo uždarytos. Nuo jo smūgio lūžo medinė durų lentelė ir ji iškrito. Pamatęs, kad D. vis tiek durų nerakina, jis nuo tų durų pasitraukė. D. liko kambaryje. Tada jis su draugu toliau gėrė alkoholį. D. jam tada nerodė, kad jis jai ranką užgavo, o tik vėliau jam D. pasakė, kad ta medinė durų lentelė, krisdama iš durų, užgavo ir sužalojo jai ranką. Jis tą vakarą buvo išgėręs alkoholio, bet nemano, kad girtumas turėjo įtakos. Dėl savo poelgio jis labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be visiško kaltinamojo V. N. kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta:

3.1. Nukentėjusiosios D. N. parodymais, kuri parodė, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 18.00 val. ji buvo namuose, esančiuose Rokiškio r., (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir neblaivus jos sutuoktinis V. N.. Jis kartu su draugu D. Š. vartojo alkoholį. V., kai būna neblaivus, dažnai elgiasi agresyviai, nuolat jai priekaištauja dėl buities. Ji stengiasi nesivelti į konfliktus, jam nieko nesako. Virtuvėje ji pasiėmė maisto ir norėjo nueiti į kambarį pavalgyti, V. ėjo iš paskos. Ji norėjo užsidaryti ir metaliniu stūmokliu užsirakinti duris, tačiau tuo momentu V. iš kojos spyrė į duris, lūžo medinių durų lentelė ir pataikė jai į dešinę ranką. Jai sukėlė fizinį skausmą, ranką skaudėjo. Ji perbėgo į kitą kambarį ir užsirakino. Jai ant dešinės rankos liko nubrozdinimai ir labai stipriai skaudėjo. Tokiais veiksmais V. sukėlė jai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Ieškinio nereiškia, V. jos atsiprašė.

3.2. Liudytojo D. Š. parodymais, kuris parodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. jam paskambino V. N., gyvenantis (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., ir pakvietė į svečius. Jis nusipirko 0,7 l talpos brendžio butelį ir nuėjo pas V.. Nuėjus pas jį, rado kambaryje prie žurnalinio staliuko fotelyje sėdinčią jo sutuoktinę D. N., kuri iš puodelio gurkšnojo alų, o V. sėdėjo ant sofos. V. ir D. jau buvo lengvai apgirtę. Jis atsisėdo į kitą fotelį ir ant stalo pastatė butelį brendžio. Jiems išgėrus kelis stikliukus, tarp D. ir V. prasidėjo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu D. išėjo iš kambario į savo kambarį. Įėjusi į savo kambarį, užsidarė ir užsirakino duris, o V., būdamas supykęs ant jos, nuėjo jai iš paskos. Priėjęs prie jos durų, jis pabandė jas atidaryti, bet durys buvo užrakintos. V. spyrė koja į tas duris ir nuo smūgio išlūžo medinė durų dalis. Jis, tai pamatęs, priėjo prie V. ir jį apramino. V. nuėjo nuo durų ir sugrįžęs į kambarį atsisėdo ant sofos, o jis išėjo į namus.

3.3. 2024 m. gegužės 22 d. D. N. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 21 d. apie 18.00 val. ji buvo namuose, adresu Rokiškio r., (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus sutuoktinis V. N.. Ji pasiėmė maisto ir norėjo nueiti į kambarį, V. N. ėjo iš paskos. Ji norėjo užsidaryti ir metaliniu stūmokliu užsirakinti duris, tačiau tuo momentu V. N. iš kojos spyrė į duris, lūžo medinių durų lentelė ir pataikė jai į dešinę ranką. Tokiais savo veiksmais V. N. sukėlė jai fizinį skausmą ir sužalojo.

3.4. 2024 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. Į šį kambarį patenkama iš koridoriaus ir virtuvės patalpų. Šio kambario dešinėje pusėje yra rusvos spalvos durys. Šiose duryse matoma skylė. Pro šias duris patenkama į kitą namo koridorių, kuriame yra durys į kitus kambarius, kambarių durys užrakintos. Už šių rausvų durų matoma prie sienos atremta tokios pat spalvos kaip durys ir tokio pat dydžio kaip skylė duryse, lenta. Šioje durų pusėje yra metalinė užšaunama spyna.

3.5. 2024 m. gegužės 22 d. D. N. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėjus D. N. kūną ant dešinės rankos dilbio matyti žaizda, nubrozdinimas, paraudimas.

4. Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

5. Baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis V. N. prieš savo sutuoktinę D. N. panaudojo fizinį smurtą (koja spyrė į duris, ko pasėkoje lūžo durų medinė lentelė, kuri atsitrenkė į D. N. ranka), ši dėl jos atžvilgiu panaudoto smurto juto fizinį skausmą. V. N. padaryta nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis, smurtaudamas, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pasekmes ir to siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

6. Kaltinamojo V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam V. N. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), kuriais pasikėsinta į artimo žmogaus – sutuoktinės – fizinę sveikatą, smurtas nebuvo intensyvus, sužalojimai nenustatyti, išskyrus žaizdą, nubrozdinimą ir paraudimą. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę: teistas, baustas administracine tvarka, dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kad kaltę pripažino visiškai, gailisi. Atsižvelgus į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam už padarytą nusikalstamą veiką skirti prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, be to, kaltinamajam arešto bausmė yra skiriama pirmą kartą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. prieš sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Taip pat teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslus padės pasiekti kartu su bausme taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį parenkant įstatyme numatytą minimalų – 10 MGL, t. y. 500 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis, 71 straipsniai). Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusikaltimui ir skirtinos siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

10. Kaltinamajam V. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekami galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 5, 6, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, V. N. paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei laikytis nustatytos dienotvarkės: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei įpareigojant tęsti darbą.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 72² straipsniu, kaltinamajam V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatyti 3 (trijų) mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, V. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500,00 Eur (penkių šimtų Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 3 (trys) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (Luminor bankas). Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Iki bausmės vykdymo pradžios V. N. palikti paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Pranešti kaltinamajam, kad surengus bylos nagrinėjimą teisme pagal jo prašymą, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (taip pat ir laisvės atėmimo bausmę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.