Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3191-1055/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-07-30
Bylos Nr.
e1-3191-1055/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25099-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3191-1055/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25099-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini),vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2025 m. liepos 16 d. apie 16.14 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. liepos 16 d. apie 16.14 val., (duomenys neskelbtini), M. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jo iškvėptame ore nustatė 3,88 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. D. paaiškino, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jo vardu yra registruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 16 d. apie 15.00 val., būnant Naujosios Vilnios mikrorajone Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent, gėrė degtinę. Kaip jam atrodo, išgėrė apie 350 gramų degtinės. Išgėręs degtinės sėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu važiavo namų link, tai yra link Lentvario. Vairuojant minėtą automobilį Gariūnų gatvėje, pastebėjo policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. Pastebėjęs policijos automobilį, sustojo. Sustabdžius automobilį, prie automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių priėjo policijos pareigūnas, paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Pareigūnui atsakė, kad taip, prieš vairuojant automobilį vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau buvo paprašytas iš automobilio išlipti. Jam išlipus iš automobilio, buvo pasodintas į policijos tarnybinį automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Pamainos darbo laikas nuo 2025 m. liepos 16 d. 15.00 val. iki 2025 m. liepos 17 d. 03.00 val. ir jis dirba kartu su porininku tyrėju A. M.. 2025 m. liepos 16 d. apie 16.06 val. iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Oslo g., Vilniuje, važiuoja įtariama neblaivus vairuotojas automobiliu V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įjungus tarnybinio automobilio specialiuosius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, važiavo link minėto automobilio paskutinės žinomos vietos. Prie įvykio taip pat buvo priskirtas ekipažas V1861, kurie ir sustabdė automobilį V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gariūnų g., Vilniuje. Atvykus į vietą, bendraujant su V. G. automobilio vairuotoju M. D., gim. (duomenys neskelbtini), pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, kalba jo buvo nerišli, o judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo M. D., prieš kiek laiko šis vartojo alkoholį, atsakė, kad prieš pusvalandį, apie 15.50 val. Patikrinus M. D. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104, patikros sertifikatas Nr. 2361214, 16.16 val. pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 3,88 promilių girtumas, tačiau atėjus laikui atlikti antrąjį pūtimą, M. D. tikrintis atsisakė. Su alkotesterio parodymais vairuotojas buvo supažindintas raštiškai ir dokumentą pasirašyti atsisakė. Apžiūrint automobilį, jo salone buvo rastos dvi metalinės skardinės alaus "Tuborg", 0,5 l talpos. M. D. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus m. 5-ąjį policijos komisariatą. Po apžiūros automobilis priverstinai buvo išvežtas į policijos automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

VĮ "Regitra" duomenimis nustatyta, kad automobilis V. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš V. E. duomenų matyti, kad automobilio V. G., 1999 metų gamybos, kaina Lietuvos Respublikoje 2025 m. liepos mėn. su PVM yra 840 eurų.

Alkoholio matuoklio D. A. 7510 parodymais nustatyta, kad M. D. 2025 m. liepos 16 d. 16:17:18 val. nustatytas 3,88 ‰ girtumas, antrą kartą pūsti atsisakė.

Iš Neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad M. D. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Tiesia linija eiti negali. Tikrinant alkotesteriu 2025 m. liepos 16 d. 16:17:18 val. įpūtė 3,88 ‰, antrą artą pūsti atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos įrodymai, kvalifikavimas ir teismo išvados.

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojo J. M. apklausos protokolas, tarnybiniai pranešimai, alkoholio matuoklio D. A. 7510 parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog M. D. 2025 m. liepos 16 d. apie 16.14 val., Gariūnų gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesioginė tyčia. Taigi, tokia M. D. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

M. D. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu, – vairavo transporto priemonę, jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį - vedęs, dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi M. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 34 MGL (1 700 Eur).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

M. D. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 17 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad M. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Taigi M. D. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio ""V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra M. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi kaltinamajam M. D. skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausančią transporto priemonę – automobilį "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)

Kiti klausimai.

M. D. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka nebuvo laikinai sulaikytas. Jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 18 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. D. priklausančiam keleiviniam automobiliui "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalyje dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankį – jam nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

2025 m. liepos 18 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. D. priklausančiam keleiviniam "V. G.“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, M. D. vairuotojo pažymėjimą, saugomą Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Teisėja Ana KaršulI. M. D., kad:1. Bauda (1 700 eurų) turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-3191-1055/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.5. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.