Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-05-06 · Civilinė byla Nr. 2-16758-866/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
2-16758-866/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10320-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
AB “Lietuvos draudimas”
Atsakovas
G. J. B., Civilinio
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-16758-866/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10320-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 116.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P RENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovui G. J. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u statė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodo, kad atsakovas, G. J. B., 2011 m. rugsėjo 5 d. sugadino K. J. priklausantį automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas pažymi, jog AB „Lietuvos draudimas“ kompensuodamas dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą išmokėjo 7 313, 79 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 492, 76 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2011 m. rugsėjo 5 d. įvykio metu sugadino K. J. priklausantį automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 7 313, 79 Lt žalą. AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 7 313, 79 Lt draudimo išmoką už sugadintą automobilį. Atsakovas nepranešė draudikui apie įvykio aplinkybes, todėl ieškovas negalėjo ištirti įvykio aplinkybių ir prašo grąžinti 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, kurią sudaro 1492, 76 Lt.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas, išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką, turi teisę reikalauti dalį išmokėtos sumos iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis netinkamai vykdė šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, Privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Privalomojo draudimo taisyklių 63 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).

Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1492, 76 Lt žalos atlyginimo, taip pat iš atsakovo priteistinos Įstatymo nustatytos 5% metinės palūkanos nuo 1492, 76 Lt sumos, t.y. pagal prievolės dydį, nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 72 Lt žyminio mokesčio bei 234, 80 Lt už vertimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, naudai 1 492, 76 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 492, 76 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. balandžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo 72 Lt žyminį mokestį bei 234, 80 Lt už vertimo paslaugas.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Pikelienė