- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-02-26
- Bylos Nr.
- I-2471-484/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- I. T., A. L.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Arvydui Lingaičiui, atsakovo atstovei Alionai Gaidarovič, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys I. T. ir A. L.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žurnalistų etikos inspektorius 2006-11-16 sprendimu Nr. S-533 nusprendė, kad viešosios informacijos rengėjas - UAB „Anykštos redakcija“ - pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytas nuostatas bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų kodekso 3 ir 6 straipsnių nuostatas ir įspėjo dėl minėtų pažeidimų ( b.l. 80-81).
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Anykštos redakcija“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006-11-16 sprendimą. Skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamiems reikalavimams - yra nemotyvuotas, nepagrįstas teisės normomis.
UAB „Anykštos redakcija“ skunde pažymėjo, kad laikraštyje „Anykšta“ 2005-12-15 straipsnyje „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ ir 2005-12-17 straipsnio tęsinyje jokie duomenys apie tretįjį suinteresuotą asmenį, kurių atitikimas tikrovei galėtų būti nustatinėjamas, nebuvo skelbiami. Pareiškėjos tvirtinimu, šiame straipsnyje buvo paskelbta žurnalisto nuomonė apie tai, kad mirusiojo V. T. giminaičiai ginčijosi prie jo karsto. Straipsnyje nėra nurodyta, kad tai būtent tretysis suinteresuotas asmuo ginčijosi su kitais giminaičiais. Pareiškėja savo skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-13 nutartimi, kurioje nurodyta, kad skirtingai nei žinių paskelbtos nuomonės Visuomenės informavimo įstatymas nesaisto tiesos kriterijumi, dėl to išreikšdami nuomonę per visuomenės informavimo priemones asmenys yra nevaržomi išsakydami savo vidinį įsitikinimą, kadangi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti yra konstitucinė vertybė. Nuomonė reiškiama tiek atskleidžiant mintis apie bendro pobūdžio asmens idėjas, tiek išsakant komentarus apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.
Pareiškėjos tvirtinimu, žodžių junginys“...giminaičiai prie jo karsto riejosi..“ straipsnio pavadinimo paantraštėje buvo panaudotas kaip literatūrinė išraiškos priemonė, siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį į giminaičių nesutarimus, o patys nesutarimai buvo išsamiai analizuojami tiek pačiame straipsnyje, tiek kituose laikraščio „Anykšta“ straipsniuose.
Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuomonės ir žinios atribojimas, pripažinimas, kad asmuo paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią kito asmens garbę ir orumą, reiškia teisingumo vykdymą. Pareiškėjos nuomone, atsakovas niekada neturėjo ir neturi tokios teisės (b.l.3-8).
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad skundžiamame sprendime pateikti visi būtini argumentai, kurių pagrindu konstatuoti pažeidimai. Atsakovo tvirtinimu, skundžiamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į žurnalisto A. L. atsiųstus paaiškinimus. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog siekiant objektyvaus ir išsamaus I. T. skundo ištyrimo, Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į laidojimo namų (duomenys neskelbtini) S. S., kuri pokalbio metu paliudijo, jog prie karsto tarp giminaičių jokie ginčai nevyko. Pažymėjo, kad Inspektorius išvadą, jog viešosios informacijos rengėjas, laikraščio „Anykšta" redakcija, publikacijoje „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo" („Anykšta", 2005-12-15, Nr. 144/7543) paskelbdama informaciją apie tretįjį suinteresuotą asmenį, pažeidė publikacijos paskelbimo metu galiojusio Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių nuostatas, padarė vadovaudamasis paskelbtos informacijos neatitikimu tikrovei, nes šią informaciją paskleidęs asmuo neįrodė priešingai ( b.l. 56-60).
Tretysis suinteresuotas asmuo Arvydas Lingaitis su pareiškėjos skundu sutiko ir atsiliepime į skundą nurodė, kad 2005 m. gruodžio 15 d. laikraščio "Anykšta" straipsnio „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ teiginys „V. T. giminaičiai prie jo karsto riejosi dėl velionio turto“ pavartotas kaip V. T. giminaičių nuomonė apie tarpusavio santykius, išsakytus įvairių žiniasklaidos priemonių atstovams V. T. šermenų metu. Kadangi straipsnio paantraštėje nėra nurodytas informacijos šaltinis, formaliai galima teigti, jog tai ir jo nuomonė. Paaiškino, kad apie tai, jog mirusio V. T. giminaičiai nesutarė tarpusavyje, barėsi dėl velionio turto, žurnalistams teigė mirusiojo brolis D. T.. Nurodė, kad minėtą nuomonę D. T. patvirtino ir Anykščių rajono apylinkės teisme. A.Lingaičio nuomone, atsakovas sprendime nepagrįstai konstatuoja, jog laidojimo ceremonijoje nedalyvavęs ir šarvojimo salėje nebuvęs žurnalistas, negalėjo parašyti nuomonės, kad giminaičiai dėl turto riejosi prie V. T. karsto. Pažymėjo, kad jokios teisės normose nėra nustatyta, jog žurnalistas gali rašyti tik apie įvykius, kuriuos pats betarpiškai stebėjo. Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, straipsnyje „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ jokie duomenys, kurių atitikimas tikrovei galėtų būti nustatinėjamas, apie tretįjį suinteresuotą asmenį I. T., nebuvo skelbiami. Teigia, kad žodžių junginys “ ...giminaičiai prie jo karsto riejosi...” straipsnio pavadinimo paantraštėje buvo panaudotas kaip literatūrinė išraiškos priemonė, siekiant atkreipti skaitytojo dėmesį į giminaičių nesutarimus, o patys nesutarimai buvo išsamiai analizuojami tiek pačiame straipsnyje, tiek kitose laikraščio "Anykšta" publikacijose (b.l.90-91).
Tretysis suinteresuotas asmuo I. T. su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad publikacijoje „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ („Anykšta" 2005-12-15 Nr.144/7543) žurnalistas A.L. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina jos, jos artimųjų garbę bei orumą, bei niekina jos velionio brolio V. T. atminimą. I. T. tvirtinimu, jokių ginčų prie jos velionio brolio karsto dėl jo turto dalybų nevyko ir tai gali patvirtinti laidojimo namų vedėja S. S.. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai jos velionis brolis sutikimo jį fotografuoti nebuvo davęs, tačiau jo nuotraukos buvo spausdinamos kartu su straipsniais (b.l.96).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teisme skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisme skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. T. teisme pareiškėjos skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad I. T. 2006-09-22 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydama ištirti, ar „Anykštos“ laikraščio žurnalisto A.Lingaičio straipsnių „Anykščių ligoninėje – žmogus iš „Osvencimo“ („Anykšta“, 2005-12-1, Nr. 143/7542), „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ („Anykšta“, 2005-12-15 Nr. 144/7543; 2005-12-17 Nr. 1445/7544), „Savivaldybės buhalterė nekalta dėl brolio mirties“ („Anykšta, 2006-07-13, Nr. 75/7624), „Buhalterė ketino išsivežti mirusio brolio turtą“ („Anykšta“, 2006-09-29, Nr. 94/7643), pateikiančių tikrovės neatitinkančius, žeminančius I. T. bei jos artimųjų garbę ir orumą, duomenis bei dėl I. T. mirusio brolio V. T. atvaizdo panaudojimo teisėtumą (b.l.49).
Žurnalistų etikos inspektorius 2006-11-16 išnagrinėjęs 2006-09-22 trečiojo suinteresuoto asmens I. T. skundą, nusprendė, kad viešosios informacijos rengėjas – laikraščio „Anykšta“ redakcija – publikacijoje „tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ („Anykšta“, 2005-12-15, Nr. 144/7543) paskelbdama informaciją apie pareiškėją pažeidė publikacijos paskelbimo metu galiojusio Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose numatytas nuostatas bei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų kodekso 3 ir 6 straipsnių nuostatas ir vadovaudamasis informacijos neatitikimo tikrovei, kol ją paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, prezumpcija bei Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 punktu žurnalistų etikos įspėjo dėl nurodytų pažeidimų (b.l.80-81).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 07 08 nutarimu Nr. IX-2341 patvirtintas Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentas, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Etikos kodeksas), paskelbtas Valstybės žinių 2005-06-15 Informaciniuose pranešimuose, Nr. 47-435.
Pažymėtina, kad nei Visuomenės informavimo įstatyme, nei Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamente (toliau – Reglamentas) nėra nustatyta tvarka, kuria turi būti nagrinėjami suinteresuotų asmenų skundai dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Todėl šių suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimui turi būti taikoma Viešojo administravimo įstatyme nustatyta skundų nagrinėjimo tvarka.
Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius) tyrimą pradėjo pagal trečiojo suinteresuoto asmens I. T. 2006-09-22 skundą (b.l. 61-62), todėl vertinant ginčo aplinkybes svarbus yra šio skundo turinys ir jame išdėstyti reikalavimai Žurnalistų etikos inspektoriui. Viešojo administravimo įstatymo 17 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2006 12 31) buvo nustatyti pagrindai administracinei procedūrai pradėti, tame tarpe nustatyti tokie pagrindai – asmens (pareiškėjo) rašytinis prašymas arba kiti paaiškėję piliečių ir kitų asmenų teisių pažeidimo atvejai (kiti 17 straipsnyje nurodyti pagrindai nesusiję su šiuo ginču). Iš skundžiamo 2006-11-16 sprendimo turinio akivaizdu, kad tyrimo procedūra pradėta pagal I. T. skundą, t.y. Viešojo administravimo įstatymo 17 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, o taip pat Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei Reglamento 7 punkto 1 papunktyje nustatytu pagrindu (Etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo).
I. T. skunde aprašomi 5 laikraščio „Anykšta“ žurnalisto A.Lingaičio straipsniai.
I. T. skunde nurodo, kad 2005-12-13 laikraštyje „Anykšta“ buvo paskelbta publikacija „Anykščių ligoninėje – žmogus iš „Osvencimo““ žurnalistas A.Lingaitis nepatikrinęs informacijos, gautos iš Anykščių notarių J.Vėderienės ir R.Bučinskienės paskelbė žinias, neatitinkančias tikrovės. Skunde pažymima, kad šiame straipsnyje žurnalistas pranašauja, kad bus kariaujama dėl I. T. velionio brolio V. T. turto, publikuojama velionio brolio nuotrauka, nors tam leidimas nebuvo duotas, žurnalistas į ligoninės palatą įsibrovė savavališkai. I. T. nuomone, buvo pažeistos Civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalies nuostatos. Skunde taip pat nurodoma, kad 2005-12-15 laikraštyje „Anykšta“ titulinio puslapio straipsnyje „Tragišką brolio likimą užkerėjo sesuo“ pateikta melaginga informacija, kad I. T. su giminėmis prie velionio brolio karsto „riejosi“ dėl turto. I. T. tvirtinimu, 2005-12-17, 2006-07-13 ir 2006-08-29 publikuotuose straipsniuose kartojama ta pati melaginga informacija ir spausdinama jos velionio brolio nuotrauka. I. T. nuomone, A.Lingaitis skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, niekina ir žemina jos artimųjų ir jos velionio brolio V. T. atminimą.
Iš I. T. skundo turinio matyti, kad ji prašė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ištirti du klausimus: 1) ar „Anykštos“ žurnalisto A.Lingaičio publikuojami straipsniai, kuriuose skelbiama žinomai melaginga informacija, pažeidžia jos bei jos artimųjų garbę bei orumą; 2) ar teisėtai buvo publikuojamos jos velionio brolio V. T. nuotraukos.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnį viešosios informacijos rengėjai, platintojai, žurnalistai viešąją informaciją turi pateikti teisingai, tiksliai nešališkai, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, gerbti kitų asmenų teises.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, atsakovas pasisako tik dėl vieno straipsnio „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“, nors I. T. skunde nurodomi penki straipsniai. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, tirdamas, ar minėtame straipsnyje esantis teiginys „<...> prie karsto riejosi dėl velionio turto <...>“ atitinka tikrovę, vadovavosi vieninteliu įrodymu - Anykščių laidojimo namų (duomenys neskelbtini) S. S. paaiškinimais, duotais telefoninio pokalbio metu, kurie nėra užfiksuoti. Tokie paaiškinimai negali būti laikomi įrodymais ir jų pagrindu priimamas sprendimas. Esant šiai aplinkybei teismas negali įvertinti ar atsakovo išvada dėl Visuomenės informavimo įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimo grindžiama S. S. paaiškinimu, yra teisinga.
Be to, kaip jau buvo minėta, I. T. skunde prašė ištirti ir tai, ar teisėtai buvo spausdinamos jos velionio V. T. nuotraukos. Skundžiamame sprendime motyvai dėl šios aplinkybės iš viso nenurodytos, nors kaip matyti iš sprendimo rezoliucinės dalies šis klausimas buvo nagrinėjamas ir dėl to priimtas sprendimas.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ištyręs I. T. skundą, dėl tų pačių aplinkybių priėmė du sprendimus: 2006-11-14 sprendimą Nr.S-529, adresuotą I. T. (b.l. 75-79) ir 2006-11-16 sprendimą Nr. S-533, adresuotą UAB „Anykštos redakcija“.
Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo administravimo įstatymas reikalauja, jog administraciniai sprendimai turi būti priimami objektyviai ir išsamiai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, jie turi būti motyvuoti ir pagrįsti, todėl iš nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog, priimant skundžiamą atsakovo sprendimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Tai sudaro pagrindą skundžiamą atsakovo sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą I. T. 2006-09-22 skundą išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anykštos redakcija“ skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006-11-16 sprendimą Nr. S-533 panaikinti ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių I. T. 2006-09-22 skundą dėl straipsnių laikraštyje “Anykšta” išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.