Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-338-307/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-27
Bylos Nr.
1S-338-307/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36331-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Evaldas Gražys, Justas Namavičius
Kaltinamasis
D. I.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Byla Nr. 1S-338-307/2021
Proceso Nr. 1-01-1-36331-2020-3Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Justo Namavičiaus,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. I. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 10 d.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 5.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J. K. metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 14 smūgių J. K. į galvą, krūtinę bei šonus ir tuo padarė jam politraumą, pasireiškusią muštinėmis žaizdomis kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, krūtinėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėje, liežuvio pasaitėlio plyšimu, odos nubrozdinimu krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis veido, krūtinės, gerklų projekcijose, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiu, abipusiais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, skeveldriniais nosikaulių ir viršutinio žandikaulio skruostinių ataugų lūžiais, skruostikaulių ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio dauginiais lūžiais, kas komplikavosi trauminiu šoku ir progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis J. K. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė J. K.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. I. laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi D. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam D. I. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad D. I. netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo D. I. gynėja advokatė S. Samoškienė skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

4.1. Skunde gynėja nurodo, jog D. I. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymu. D. I. praeityje, būdamas nepilnametis, buvo teistas du kartus, jo atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, iki suėmimo jis nedirbo, tačiau buvo registruotas užimtumo tarnyboje. Gynėjos nuomone, šie duomenys formaliai sudarė teismui pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Tačiau suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Skirti suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą privaloma svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus taikant kitas - švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Alternatyvių priemonių taikymo galimybės įvertinimas yra teismo pareiga, kuri kiekvienu atveju turi būti įvykdyta. Pagal teismų praktiką suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o suėmimo taikymo pagrindai turi būti visapusiškai įvertinti ir atspindėti besivystančią situaciją. Ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu (sprendimai bylose Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją ir kt.). Net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta.

4.2. Gynėja skunde pabrėžia, kad D. I. šioje baudžiamojoje byloje laikomas sulaikytu ir suimtu jau ilgą laiką - daugiau nei vienerius metus ir tris mėnesius. Suėmimą vykdanti institucija D. I. charakterizuoja tik teigiamai, o tai, gynėjos nuomone, leidžia teigti, kad jis padarė išvadas dėl ankstesnio gyvenimo būdo, pakeitė savo požiūrį į darbą, šeimą. Kaltinamasis siekia įsidarbinti, jis dirbtų baldų įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju ir turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Paleistas iš suėmimo D. I. gyventų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje su savo motina ir patėviu, su kuriais jį sieja stiprūs socialiniai ryšiai. Gynėjos manymu, esant šioms aplinkybėms didėja tikimybė, jog tokį ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Be to, nuolat tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo terminą, net ir pagrįstas manymas, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis kaltinamajam turėtų būtų tokį ilgą laiko tarpą tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė. Gynėja nurodo ir tai, kad teisminiame bylos nagrinėjime liko išspręsti papildomus proceso dalyvių prašymus bei išklausyti baigiamąsias kalbas, todėl teismo posėdžio, kuris yra numatytas 2022 m. sausio 17 d., D. I. gali laukti būdamas nesuimtu. Aplinkybė, jog D. I. kaltės nepripažįsta, ar, kad pasinaudodamas savo teise atsisakė duoti parodymus teisme, nėra ir negali būti pagrindu D. I. laikyti suimtu. Gynėjos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai apie ypatingą kaltinamojo pavojingumą visuomenei ir būtinybę dar ilgesnį laiką D. I. laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgus į tai, kad D. I. šioje baudžiamojoje byloje laikomas sulaikytu ir suimtu jau ilgą laiką, taip pat įvertinus baudžiamojo proceso trukmę ir eigą, šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta D. I. paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės S. Samoškienės skundas atmetamas

6. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminą kaltinamajam D. I. pratęsė pagrįstai.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų (V. R., V. P. ir kt.), iš dalies paties kaltinamojo D. I. parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam D. I. pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, kaltinamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

10. Pagal teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

11. Apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

12. Nusikalstama veika, kurią padaręs kaltinamas D. I., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie D. I. turėtą darbą ar nuolatines pajamas, todėl galima teigti, kad jis neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis praeityje darė nusikaltimus ir už juos buvo nuteistas. Šioje baudžiamojoje byloje D. I. pareikštas kaltinimas dėl labai sunkaus nusikaltimo, kurį jis galimai padarė neišnykus ankstesniam teismui. D. I. pareikšti kaltinimai ir kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje bei BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinimasis ne kartą baustas ir administracine tvarka. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog D. I. būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia į baudžiamosios bylos duomenis, kurie patvirtina, jog kaltinamasis D. I. paleistas iš suėmimo galėtų įsidarbinti, turėtų gyvenamąją vietą, taip pat gynėjos skunde nurodomas aplinkybes, kad kaltinamojo elgesys (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje vertinamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam panaikinimui ir nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo.

14. Kaltinamajam D. I. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati D. I. galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Apygardos teismas įvertinęs visus reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis padarė išvadą, kad kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria. Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju, be nurodytų teisių suvaržymo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į D. I. asmenybės pavojingumą (praeityje teistas, naują nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui), galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, šioje proceso stadijoje kita, švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu, tame tarpe intensyvia priežiūra BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo pavojus gali būti pašalintas tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu toks kaltinamojo D. I. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Pažymėtina ir tai, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti asmenį nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingą nusikalstamą veiką, susijusią su nusikaltimu žmogaus gyvybei. Šioje byloje išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pateisina tolesnį D. I. laikymą suėmime, laikytinos tiek paties kaltinamojo pavojingumas visuomenei, tiek inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. I. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį, gynėjos skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Singridos Samoškienės skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi D. I. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Albinas BielskisEvaldas GražysJustas Namavičius