Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Smalakienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Jurgitai Lingienei ir Irmantui Dobilui, atsakovo atstovams Andriui Žukauskui ir Donatui Lapinskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Jolitai Sarpaliūtei ir advokatui Audriui Aničui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą dėl statybos leidimo panaikinimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Archidis“.

Pareiškėjas K. V. (toliau – pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 21 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/187/07-0121.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad 2007 02 21 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento UAB „Archidis“ išduotas statybos leidimas Nr. GN/187/07-0121 (toliau – Statybos leidimas) yra neteisėtas, nes statybos leidimu patvirtintas daugiabučio gyvenamojo namo techninis projektas pažeidžia imperatyvias teisės normas, statybos leidimas išduotas remiantis detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 08 10 įsakymu Nr. 30-1486, kurio teisėtumas šiuo metu yra ginčijamas administracinėje byloje.

Pareiškėjas paaiškina, jog jis yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei jame esančio gyvenamojo namo savininkas. Šis sklypas tiesiogiai ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjas paaiškina, kad 2006 liepos mėn. pradėjo domėtis, ar gretimame sklype statybos darbai vykdomi teisėtai. Sužinojo, kad išduotas statybos leidimas statyti tik dvibutį gyvenamąjį namą. 2006 08 08 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-1486, kuriuo patvirtino daugiabučio gyvenamojo namo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuris yra ginčijamas administraciniame teisme. Atstovaujant pareiškėjo interesus buvo sužinota, kad Miesto plėtros departamentas 2007 02 21 UAB „Archidis“ išdavė statybos leidimą, kuriuo leista statyti daugiabutį gyvenamąjį namą. Teigia, kad statybos leidimu patvirtintas techninis projektas nukrypsta nuo imperatyvių teisės normų reikalavimų bei pažeidžia pareiškėjo teises. Remiasi Statybos įstatymo 6 str. 4 dalies nuostatomis.

Dėl statybos leidimo neteisėtumo paaiškina, kad remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kuris patvirtintas Aplinkos ministro 2003 12 24 įsakymu Nr. 705. Nurodo, kad pagal Reglamento 192.1 p. gyvenamasis pastatas sklype išdėstomas taip, kad pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, jeigu pastatas yra 1-2 aukštų. Iš techninio plano brėžinio matyti, kad mažiausias atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo iki sklypo ribos yra tik 2,18 m, didžiausias – 2,63 m. Be to paaiškina, kad statomas gyvenamas namas yra pietinėje pusėje, todėl šio namo išdėstymas sklype arčiau leistinos ribos užtemdys tiek pareiškėjo namą, tiek žemės sklypą.

Nurodo, kad Statybos įstatyme ir Reglamente įtvirtintas trečiųjų asmenų interesų apsaugos principas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo gyvenimo sąlygos pakeičiamos – iki statybos pradžios gretimame sklype buvo vienbutis gyvenamasis namas 556 kv.m. ploto, o statybos leidimu yra leista statyti daugiabutį gyvenamąjį namą 2125,46 kv. m. bendro ploto.

Nurodo, kad detalus planas, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas, taip pat yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje, o savivaldybės administracija elgėsi nesąžiningai, nes žinodama šį faktą išdavė statybos leidimą.

Patikslintu skundu (t. II, b. l. 110-116) reikalavimas nekeičiamas. Pakeistas reikalavimo pagrindas. Pareiškėjas teigia, kad Statybos leidimas yra neteisėtas, kadangi juo patvirtintas daugiabučio namo techninis projektas pažeidžia imperatyvias teisės normas, taip pat dėl to, kad teismine tvarka yra panaikintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas.

Remiasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu Nr. 705 nuostatomis – 192.1 punktu. Teigia, kad šiuo leidimu patvirtintas statinio techninis projektas, kuriame namas sklype išdėstytas pažeidžiant nurodytoje normoje esančias imperatyvias nuostatas, nes iš brėžinio matyti, kad mažiausias atstumas nuo daugiabučio gyvenamojo namo iki sklypo ribos yra 2,18 m. Mano, kad tai yra besąlyginis panaikinimo pagrindas. Taip pat remiasi tuo, kad leidimo išdavimo metu maksimalus leistinas užstatymas buvo 30 procentų (pagal detalųjį planą ir pagal projektavimo sąlygų sąvadą). Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 45 punktu ir STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“. Apskaičiuoja, kad pastato užstatomas plotas yra 746,69 kv. m. Palyginus šį skaičių su sklypo plotu suskaičiuojamas užstatymo tankis 36 procentai. Tai reiškia, kad užstatymo tankis viršija maksimalų leistiną užstatymo tankį, kuris numatytas ginčijame leidime, projektavimo sąlygų sąvade, taip pat buvo numatytas panaikintame detaliajame plane.

Nurodo, kad ginčijamame statybos leidime bei Projektavimo sąlygų sąvade maksimalus leistinas pastato aukštis yra 11,5 m. Tuo tarpu ginčo statybos leidimu projektuojamas statinys yra 12,7 m aukščio (tai matyti iš techninio projekto Bendrųjų statinio rodiklių 2.2.5 punkto). Statinio techniniame projekte nurodytas statinio aukštis viršija maksimalų leistiną aukštį ne tik nurodytą statybos leidime, bet ir Projektavimo sąlygų sąvade. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi toks statybos leidimas turi būti panaikintas.

Teigia, kad ginčo statybos leidimu patvirtintame techniniame projekte yra daug kitų teisės aktų pažeidimų bei techninių nukrypimų: nėra privalomojo projekto rengimo dokumento – statinio projektavimo užduoties (8.6 p.), techninis projektas nėra patvirtintas ir nėra jam pritarta statytojo, projektinė dokumentacija neatitinka projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo nurodymų ir t.t.

Pažymi, kad teismine tvarka buvo panaikintas UAB „Archidis“ 2006 02 22 statybos leidimas ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalusis planas.

Teigia, kad sprendimai kitose administracinėse bylose, kurios susijusios su šia byla, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 09 14 sprendimu administracinėje byloje Nr. A10-809/2007. Šiuo sprendimu panaikintas 2006 02 22 statybos leidimas, kuris buvo išduotas UAB „Archidis“ statybos darbams žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagrindinis teismo argumentas buvo tai, kad gyvenamasis namas neišlaiko minimalaus 3 metrų atstumo iki sklypo ribos.

Taip pat pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 04 10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-627/2008, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 06 21 sprendimas. Šiuo teismo sprendimu panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 08 10 įsakymas Nr. 30-1486 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano tvirtinimo“.

Dėl detalaus plano paaiškina, kad remiasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktu. Taip pat remiasi LVAT 2007 01 19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, kurioje konstatuota, kad neteisėto detaliojo plano pagrindu išduotas statybos leidimas yra naikintinas.

Dėl pareiškėjo teisių pažeidimo paaiškina, kad pareiškėjo teisė kildinama iš jo kaip gretimo sklypo savininko teisių. Buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė, nes gretimame sklype suprojektuotas ir pastatytas namas nesilaikant normatyvinių atstumų nuo pareiškėjo sklypo ribos. Gindamas savo teisę reikalauti statybos leidimo panaikinimo, pareiškėjas nurodo ir LVAT 2007 09 14 sprendimą administracinėje byloje bei 2008 04 10 nutartį. Šie teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos, nes buvo išduotas statybos leidimas pastato statybai arčiau kaip 3 metrai nuo pareiškėjo sklypo ribos, negavus tam pareiškėjo sutikimo raštu. Taip pat konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas patvirtinant detalųjį planą, kai iš pareiškėjo kaip gretimo sklypo savininko buvo atimta teisė dalyvauti viešajame teritorijų planavimo dokumentų svarstyme.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai palaikė skundą, patikslintą skundą ir prašė tenkinti pareikštą reikalavimą. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo namui statybos leidimas buvo išduotas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamentas (t. I, b. l. 116-118) pateikė atsiliepimą į skundą. Dėstoma nuomonė, kad atsakovas su skundu nesutinka. Paaiškina, kad 2007 02 21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas atsižvelgęs į Nuolatinės statybos komisijos rekomendaciją bei į tai, kad visos procedūros vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, išdavė statybos leidimą daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statyti.

Teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Be to nurodo, kad pareiškėjas neargumentavo, kaip pažeidžiamos jo teisės netgi, jei atstumai būtų tokie kaip teigia pareiškėjas. Remiasi STR „Gyvenamieji pastatai“ ne tik 192.1 p., bet ir 171-175 punktais ir mano, kad turi būti užtikrinama tik pagrįstų interesų apsauga. Paaiškina, kad namas statomas vietoje anksčiau buvusio gyvenamojo namo ir dėl to yra mažesnis nei 3 metrų atstumas nuo statinio iki pareiškėjo sklypo. Teigia, kad šią aplinkybę yra konstatavęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje Nr. I-4109-12/2006.

Paaiškina, kad, remiantis ABTĮ 5 str. nuostatomis, ne bet koks aktas gali būti panaikinamas dėl jame esančių pažeidimų, o tik toks, kuris pažeidžia asmens subjektines teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas nenurodo, kaip skundžiamo statybos leidimo išdavimas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas skunde remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į patikslintą skundą (t. III, b. l. 5-7) atsakovas taip pat teigia, kad su skundu nesutinka. Nesutinka nei su pareiškėjo argumentais dėl pastato aukščio, nei su argumentais dėl užstatymo tankio. Teigia, kad pareiškėjas neįrodė jo interesų pažeidimo.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog panaikinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 08 10 įsakymą Nr. 30-1486 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, detaliojo plano patvirtinimo“, automatiškai turi būti naikinamas ir statybos leidimas. Remiasi LVAT išaiškinimu administracinėje byloje Nr. A11- 807-2004 (Biuletenis Nr. 6, p. 212-216). Teigia, kad kiekvieną kartą turi būti nustatinėjamos aplinkybės, ar yra pakankamas pagrindas nutraukti statybos leidimo galiojimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 punkte numatyti atvejai, kai statybos leidimas netenka galios. Pažymi, kad įstatymas statybos leidimo galiojimą susiejo su statinio pripažinimu tinkamu naudoti aktu. Mano, kad ginčijamas statybos leidimas neteko savo galios, kadangi jo sprendiniai jau įgyvendinti. Tai įrodo 2007 12 03 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Tokia pati pozicija yra išreikšta ir LVAT 2004 10 06 sprendime administracinėje byloje A11-807-2004.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovai palaikė atsiliepimų argumentus ir motyvus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Archidis” atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 66-71), teigia, kad skundas nepagrįstas. Teigia, kad pareiškėjo vardu paduotą skundą pasirašė advokatas, neturintis tam įgalinimų, nes 2006 08 09 susitarimas tarp pareiškėjo ir advokato yra susijęs su kitų klausimų sprendimu – kelio, esančio šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), remonto darbų išsprendimu. Iš susitarimo akivaizdžiai matosi, kad advokatas nebuvo pareiškėjo įgaliotas pasirašyti ir paduoti teismui skundą dėl statybos leidimo panaikinimo. Skundas neatitinka ABTĮ 23 str. reikalavimų ir teismas turėjo atsisakyti skundą priimti. Kadangi teismas skundą priėmė, vadovaujantis ABTĮ 103 str. 3 p., skundas turi būti paliekamas nenagrinėtu.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad statinio techninis projektas pažeidžia imperatyvias teisės normas. Remiasi Statybos įstatymo 6 skirsniu ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtintu Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 218. Teigia, kad įvykdė visus šiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas aiškina, kad imperatyvios teisės normos buvo pažeistos ne statybos leidimu, bet techniniu projektu. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad techninis projektas yra patvirtinamas statybos leidimu. Paaiškina, kad statybos techninį projektą tikrina Nuolatinė statybos komisija ir tikrinimo rezultatus įformina protokolu. Techninio projekto sprendiniai nėra nuginčyti, todėl nėra pagrindo naikinti statybos leidimą. Pažymi, kad pareiškėjo nurodomi mažesni nei leidžia STR „Gyvenamieji pastatai“ atstumai buvo ir anksčiau, kai sklype stovėjo kitas gyvenamasis namas. T. y. pareiškėjo nurodomi mažesni atstumai atsirado ne dėl ginčijamo akto, o kaip esami. Paaiškina, kad daugiabučio namo statybą UAB „Archidis“ pradėjo statybos leidimo Nr. GN/206/06-0069 pagrindu. Šiame statybos leidime numatyta, kad gyvenamasis namas statomas ant esamų pamatų, taigi išlaikomi ir buvę atstumai. Paaiškina, kad esamus atstumus reglamentuoja ne tik techninis projektas, bet ir sklypų Nr. GN/187/07-0121 Vilniaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 08 10 įsakymu Nr. 30-1486. Techniniai projekto sprendiniai negalėjo prieštarauti detaliajam planui. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl jo sklypo užtemdymo, nes šie teiginiai nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, be to, statomas namas pareiškėjo sklypo atžvilgiu yra ne pietinėje pusėje, bet vakarų pusėje.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad jis yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Teigia, kad visi pareiškėjo statiniai yra pastatyti savavališkai, ir tai patvirtina Savavališkos statybos aktai. Teigia, kad pareiškėjas įrodinėdamas savo teisę ginti savo interesus pasielgė nesąžiningai, nes sufalsifikavo (sąmoningai iškraipė) faktines aplinkybes. Pareiškėjas pateikė teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame pažymėta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, tačiau toks nekilnojamas daiktas neegzistuoja. Dėl to mano, kad pareiškėjo samprotavimai apie jo (trečiojo asmens) teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, apsaugą ir gynimą vertintini kritiškai.

UAB „Archidis“ pateikė ir 2008 09 08 atsiliepimą į patikslintą skundą (t. III, b. l. 1 – 3). Pasisako, kad naujai patikslintame skunde pareiškėjo išdėstyti argumentai nėra teisiškai pagrįsti ir nesukuria jokių teisinių prielaidų neva pažeistų teisių gynybai, nei ginčijamo Statybos leidimo panaikinimui.

Nesutinka, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje techninis projektas toje dalyje, kur sprendžiamas maksimalus leistinas užstatymo plotas, pažeidžia tiek žemės sklypo detaliojo plano, tiek projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Remiasi STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 23 punktu ir teigia, kad požeminis garažas ar jo dalis į pastato (stratinio) užimamą žemės plotą turi būti įtraukta vieninteliu atveju, kai požeminė pastato dalis yra išsikišusi virš žemės paviršiaus. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techniniame projekte požeminis garažas nėra išsikišęs virš žemės paviršiaus.

UAB „Archidis“ nesutinka ir su pareiškėjo argumentais, kad statinio techniniame projekte nurodytas statinio aukštis viršija maksimalų leistiną aukštį, numatytą ginčijamame Statybos leidime ir projektavimo sąlygų sąvade. Remiasi projektavimo sąlygų sąvado Nr. RPS 3184, 2006 12 14 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojo, dalyje „Statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai“ aiškiu nurodymu, kad maksimalus gyvenamojo namo aukštingumas – 3 aukštai (įskaitant mansardą), maksimalus statinio aukštis nuo žemės paviršiaus iki karnizo – 8 m., iki kraigo – 13 m, statinio aukščio absoliuti altitudė - 149,50 m. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinė statybos komisija 2007 02 07 – 02 08 posėdžio protokole konstatavo, kad statinio projektavimo sąlygas ir statinio projektavimo technines sąlygas išdavusių institucijų atstovai ir valstybės priežiūros institucijų atstovai patikrino dokumentus ir pateikė pritariančias išvadas, kurias patvirtino savo parašais ir konstatavo, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Ši specialistų išvada nėra nuginčyta ir galioja.

Teigia, kad nemano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 08 10 įsakymo Nr. 30-1486 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) Vilnius detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimas gali turėti įtakos sprendžiant patikslinto skundo reikalavimus.

Įsakymas buvo panaikintas tik dėl vienos priežasties - nustatytų formalių detaliojo plano svarstymo su visuomene pažeidimų.

Remiasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies nuostata ir aiškina, kad teismo sprendimu gali būti nutrauktas statybos leidimo galiojimas. Tačiau užbaigus statybą, statybos leidimas nustoja galios ir negali būti naikinamas. Remiasi LVAT 2004 10 06 sprendimu administracinėje byloje Nr. A11-807-2004. Todėl daro išvadą, kad detaliojo plano panaikinimas negali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl nebegaliojančio statybos leidimo panaikinimo.

Aiškina, kad pateikė įrodymus, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje statyba pagal ginčijamą statybos leidimą yra užbaigta. Teigia, kad šį juridinį faktą patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos 2007 12 03 daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) /(duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-2840, kuriuo šis gyvenamasis namas yra pripažintas tenkinančiu nustatytus reikalavimus ir tinkamas naudoti. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2007 12 21 įregistravo daugiabutį gyvenamąjį namą nekilnojamojo turto registre kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą. Tai reiškia, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis).

Mano, kad reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas todėl atmestinas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad skundas tenkintinas.

Ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis aktas – Statybos leidimas Nr. GN/187/07-0121, išduotas 2007 02 21 statytojui UAB „Archidis“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, daugiabučio gyvenamojo namo statybai (t. I, b. l. 85-86). Šiame statybos leidime nurodyti statinio techniniai rodikliai, taip pat nurodytas projektas Nr. AS-TP-002, parengtas 2007 metais. Projektavimo sąlygų sąvadas 2006 12 14 RPS 3184 (t. I, b. l. 87) patvirtina, kad šis leidimas išduotas naujai statybai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Prieš tai, 2006 02 22 tam pačiam statytojui UAB „Archidis“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN/206/06-0069 (t. I, b. l. 83-84) dvibučio gyvenamojo namo statybai adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, projekto Nr. SP-TP-002, parengimo metai 2005. Pastatas, kuriam išduotas šis statybos leidimas matyti planuose (t. I, b. l. 30). Iš specialiųjų projektavimo sąlygų, Reg. Nr. RPS 1199, išduotų 2005 08 29 (t. I, b. l. 77-78) matyti, kad leidimas išduotas statybai sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pastarasis statybos leidimas buvo ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-4109-12/2006 (prijungta prie šios bylos). Šioje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 09 14 sprendimas (administracinė byla Nr. A10-809/2007), kuriuo pareiškėjo K. V. skundas patenkintas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 02 22 statybos leidimas Nr. GN/206/06-0069, unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini), naujo gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaikintas.

Šie leidimai yra susiję, nes 2006 02 22 statybos leidimu leistą statybą apėmė naujai išduotas 2007 02 21 statybos leidimas. To neneigia UAB „Archidis“ ir šią aplinkybę patvirtina daugelis byloje esančių dokumentų, tame tarpe UAB „Novacija“ 2006 06 05 raštas dėl objekto „Blokuoti gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Vilniuje“ bendros techninės priežiūros (t. I, b. l. 136), Miesto plėtros departamento raštas UAB „Archidis“ (t. I, b. l. 137), UAB „Archidis“ pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) techninis projektas (t. I, b. l. 138 – 157), Projektavimo sąlygų sąvadas, kurio turinyje nurodytas ir 2006 02 22 statybos leidimas Nr. GN/206/06-0069 (t. I, b. l. 160), UAB „Archidis“ 2006 11 23 prašymas projektavimo sąlygų sąvadui gauti (t. I, b. l. 161-162), 2007 02 09 pažymėjimas apie nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 163-164), prie prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti pridėtas Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) 2004 04 29 sutikimas Nr. P-02-27-883, kuriame nurodytas dar iki sklypų apjungimo buvęs sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 169) ir kiti. VAVA 2006 11 15 įsakymas Nr. 2.3-11175-01 (t. II, b. l. 165-166) patvirtina, kad buvo sujungti sklypai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei 1049 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas 2033 kv.m. ploto žemės sklypas, kuriame vykdomai statybai ir išduotas ginčijamas statybos leidimas. Tai, kad abu leidimai susiję su statyba tame pačiame sklype, neneigia ir UAB „Archidis“. Tik 2006 02 22 statybos leidimas išduotas dar sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris vėliau buvo sujungtas su kitu sklypu ir šiuo metu turi naują kadastrinį numerį (t. II, b. l. 170-171), statybai išduotas šioje byloje ginčijamas statybos leidimas.

Nustatyta, kad pareiškėjui privačios nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto kadastrinė vietovė (t. I, b. l. 10), taip pat pareiškėjui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas tuo pačiu adresu, namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 11-12). Pagal planą (t. I, b. l. 13), kitą bylos medžiagą (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2006 07 27 Nr. 13-06-125, t. I, b.l. 14-15 ir kt.) galima nustatyti, kad abu minėti statybos leidimai išduoti statybai gretimame sklype, t. y. trečiojo asmens statybos leidimai gauti statybai sklype, besiribojančiame su pareiškėjo sklypu. Šių aplinkybių neginčija nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo.

Dėl paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nepagrįsti teiginiai dėl pareiškėjo reikalavimo teisės nebuvimo. Dėl šios teisės jau pasisakė 2007 09 14 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 09 14 sprendime administracinėje byloje Nr. A10-809/2007, kuria vadovautis teismas privalo vykdydamas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, be to prejudicinę reikšmę ši byla turi ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, kadangi bylose dalyvauja tie patys asmenys.

Minėta byla yra reikšminga ne tik nustatant, ar pareiškėjas gali ginti savo pažeistą teisę. 2007 09 14 LVAT sprendimas yra reikšmingas ir dėl to, kad abu nagrinėjami statybos leidimai yra susiję. Minėta, kad prieš išduodant 2007 02 21 statybos leidimą, UAB „Archidis“ savo teikiamuose dokumentuose naujam statybos leidimui gauti rėmėsi turimu 2006 02 22 statybos leidimu. Pagal abu leidimus ir juose nurodomus projektus pastato atstumas iki gretimo sklypo ribos nesikeitė. Tai patvirtino atsakovas ir UAB „Archidis“, nurodęs, kad pastato riba buvo palikta pagal anksčiau sklype buvusį pastatą. Šioje byloje ginčijamas statybos leidimas išduotas statybai blokuoto pastato, kuris pagal plotą apima tiek 2006 02 22 statybos leidime leistą statyti pastatą ((duomenys neskelbtini)), tiek pastatą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Tai matyti iš techninio projekto planų (t. I, b. l. 194, 195, 196, t. II, b. l. 1-22).

Šiuo atveju teismas vertina ne realiai pastatytus pastatus ir jų atitiktį projektui, kitiems statybos dokumentams, bet apie tai, ar statybos leidime nurodytame projekte leista statyti pastatą, pažeidžiant norminius atstumus iki gretimo sklypo ribos.

Pareiškėjas teismui pateikė VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro Daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Antakalnio sen., Vilniaus m. techninio projekto Ekspertizės aktą Nr. 2007/06/28-TPE, 2008 08 21 (t. II, b. l. 128-131). Šio akto 7 punkte pasakyta, kad iš sklypo plano brėžinio matyti, kad pastatas projektuojamas 2,18 m. – 2,64 m. atstumu iki sklypo ribos. Iš tiesų netgi iš prie UAB „Archidis“ prašymo projektavimo sąlygų sąvadui gauti pridėtų planų matyti, kad išlaikomi esami atstumai iki sklypo ribos (t. I, b. l. 175,195), ir šių planų matyti, kad būtent toje vietoje ginčijamos statybos sklypas ribojasi su pareiškėjo sklypu, nurodyti ekspertizės akte minimi atstumai būtent iki pareiškėjo sklypo ribos. Statybos leidimas buvo išduotas neesant gretimo sklypo savininko sutikimo.

Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant statinio projektą privaloma vadovautis ir kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad normuojamus atstumus tarp statinių, tarp statinių ir sklypo ribų nustato Vyriausybės įgaliota institucija normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.

Aplinkos ministro 2003 12 24 įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 punkte numatyta, kad pastatų atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1-2 aukštų. Iš šio reglamento turinio matyti, kad atstumas gali būti mažinamas, tačiau tuo atveju būtina išlaikyti gaisrinės saugos reikalavimus ir būtina gauti kaimyninio žemės sklypo ribos savininko sutikimą raštu. Šio reglamento I priedo 4 punkte pažymėta, kad 3 m yra minimalus atstumas iki sklypo ribos. Kaip nustatyta šioje byloje esančiais įrodymais, o taip pat konstatuota LVAT 2007 09 14 sprendime, atstumas iki sklypo, esančio Nugalėtojų g. Nr. 28A, ribos (sklypo savininkas pareiškėjas), yra mažesnis nei 3m.

Ginčijamame statybos leidime nurodytas statinio aukštis yra 11,5 m. UAB „Archidis“ savo atsiliepime į patikslintą skundą (t. III, b. l. 1-3) teigia, kad gyvenamojo namo aukštingumas pagal projektą yra 3 aukštai (su mansarda). Tai patvirtina ir byloje esantys projektai. Tokiu atveju minimalūs atstumai iki gretimo sklypo ribų turi būti dar didesni. Pagal Aplinkos ministro 2005 07 01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8 priedo reikalavimus mažiausias 3 m atstumas nuo statinių iki gretimo sklypo ribos nustatomas pastatams iki 8,5 m aukščio. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Ginčijamu leidimu leista statyti 11,5 m pastatą, o UAB „Archidis“ teigia, kad čia yra klaida, ir leista statyti dar aukštesnį pastatą – 12,7 m. Taigi reikalavimai dėl atstumo iki pareiškėjo sklypo yra dar didesni nei 3 m. Kaip minėta pirmiau, tokia statyba buvo galima tik gavus gretimo sklypo savininko sutikimą, tačiau toks sutikimas nebuvo gautas.

Šio fakto konstatavimas buvo pakankamas pagrindas panaikinti 2006 02 22 statybos leidimą Nr. GN/206/06-0069. Šioje byloje ginčijamas statybos leidimas leido analogiško pastato statybą (tik prijungti kiti statiniai), atstumai iki gretimo sklypo toje pačioje vietoje kaip ir pirmiau išduotame leidime liko tie patys, todėl leidimas taip pat turi būti panaikintas.

Dėl pastato aukščio. UAB „Archidis“ taip pat neginčija, kad ginčijamame statybos leidime nurodytas 11,5 m aukštis, o bendrieji statinio rodikliai projekto vadovės taisyti į 12,7 m. (I t., b. l. 156). UAB „Archidis“ pripažįsta, kad statinio techniniame projekte statinio aukštis taip pat yra 12,7 m., aiškina, kad 11,5 m aukštis įrašytas dėl techninės klaidos. Tokiu atveju statinio techninis projektas neatitinka statybos leidime įrašytų duomenų. Tuo tarpu projektas nurodytas pačiame leidime ir akivaizdu, kad projekto ir leidimo duomenys turi sutapti. Tai seka iš Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatų. Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad statybos leidime nurodomi kiekvieno statinio normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyti techniniai rodikliai.

Dėl užstatymo ploto. Statybos leidime nurodyta, kad leidžiamas užstatymo plotas iki 30 procentų. UAB „Archidis“ neneigia, kad neįskaičiavo požeminio garažo, tačiau aiškina, kad šiuo konkrečiu atveju statybos normatyviniai aktai tai leidžia. Pareiškėjas nurodo, kad užstatymo plotas yra 36 procentai. Pareiškėjas įskaičiuoja suprojektuoto požeminio garažo dalį ir taip pat remiasi norminiais aktais. Statinių plotai ir tūriai skaičiuojami vadovaujantis Aplinkos ministro 1999 09 30 įsakymu Nr. 310 patvirtintu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“. Pareiškėjas remiasi šio reglamento 23 punktu. Šiame punkte nenumatyta, kad visais atvejais į plotą įskaičiuojama požeminė pastato dalis. Nei iš pateikto ekspertizės akto, nei iš pareiškėjo paaiškinimų negalima nustatyti, kuo remiantis pareiškėjas įskaičiavo požeminio garažo plotą. Pareiškėjo pateiktame ekspertizės akte, jo 6 punkte nėra motyvuoto tos srities specialistų paaiškinimo dėl šio fakto, o tik pateikiama niekuo nepagrįstas fakto konstatavimas. Pareiškėjas aiškina, kad nustatė, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra 0,5 m. virš žemės paviršiaus, tačiau iš šio paaiškinimo negalima teigti, kad toks iškilimas atitinka minėtame STR 1.14.01:1999 23 punkte nurodytą atvejį. Pareiškėjas neturi specialių žinių tokiems apskaičiavimams atlikti. Taigi nenuneigtas UAB „Archidis“ atsiliepime į patikslintą skundą nurodytas teiginys, kad techniniame projekte požeminis garažas nėra išsikišęs virš žemės paviršiaus.

Pareiškėjas prašė vadovautis patikslintu skundu (t. II, b. l. 111), todėl teismas nevertina pirminiame skunde buvusių pareiškėjo argumentų dėl insoliacijos neatitikimo norminiams reikalavimams.

Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad ginčijamo statybos leidimo teisėtumui įvertinti svarbią reikšmę turi sklypo detalusis planas.

Sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalusis planas buvo ginčijamas administracinėje byloje Nr. I-7188-16/2007 (byla prijungta prie nagrinėjamos bylos). Šioje byloje 2008 04 10 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 06 21 sprendimas, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 08 10 įsakymas Nr. 30-1486, kuriuo patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalusis planas. UAB „Archidis“ nepagrįstai teigia, kad tokio įsakymo panaikinimas nereiškia detalaus plano panaikinimo. Minėtu įsakymu patvirtintas sklypo detalusis planas ir jo sprendiniai pagal pridedamą brėžinį (t. I, b. l. 79, 80). Šie dokumentai rodo, kad patvirtintame detaliajame plane ir jo brėžinyje patvirtintas ir statinio išsidėstymas sklype, kuris sutampa su ginčijamo statybos leidimo statinio projektais, tame tarpe detaliuoju planu patvirtinami jau minėti statinio atstumai iki gretimo sklypo ribos. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus Statybos leidimas (statinio projektas) turi atitikti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą). Atsakovas ir UAB „Archidis“ teigia, kad šiuo atveju neturi reikšmės minėto įsakymo, kuriuo patvirtintas detalus planas, panaikinimas, nes detalus planas panaikintas tik dėl to, kad buvo pažeista šio plano svarstymo su visuomene procedūra. Tačiau būtent šios procedūros pažeidimas labiausiai liečia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes tai jam sutrukdė teikti pastabas dėl jam aktualių klausimų, tame tarpe dėl statinio atstumų iki jo sklypo ribos. Tai, kad tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo teisėti interesai, todėl jis turėjo reikalavimo teisę, nurodė ir LVAT 2008 04 10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-627/2008. Ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas tame tarpe vadovaujantis ir panaikintu detaliuoju planu. Tai matyti iš atsakovo pateiktos ginčijamo statybos leidimo išdavimo medžiagos (t. I, b. l. 173, 174, 175). Taigi detalaus plano panaikinimas taip pat yra pagrindas naikinti 2007 02 21 išduotą statybos leidimą.

Dėl UAB „Archidis“ argumentų, susijusių su ginčijamo statybos leidimo galiojimu. Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje išvardyti visi atvejai, kai statybos leidimas netenka galios. Čia nenurodytas atvejis, kai pastatas atitinkamu aktu jau priimtas naudoti. Dėl to minėti teiginiai nėra pagrįsti. Be to, šioje byloje LVAT 2007 11 22 nutartimi (administracinė byla Nr. AS8-659/2007, t. I, b. l. 88-93) buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ir laikinai sustabdytas 2007 02 21 statybos leidimo Nr. GN/187/07-0121 galiojimas. Taigi, pripažįstant statinį tinkamu naudoti 2007 12 03 aktu Nr. (101)11.4-2840, leidimo galiojimas buvo sustabdytas. Tokiu būdu šios aplinkybės nereiškia, kad ginčijamas leidimas nustojo galiojęs 2007 12 21. Tuomet jo galiojimas buvo sustabdytas būtent dėl nagrinėjamos bylos. Tai reiškia, kad šiuo atveju netaikytinos UAB „Archidis“ nurodomos LVAT nuostatos administracinėje byloje Nr. A11-807-2004, nes yra kitokios faktinės aplinkybės.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ginčijamas 2007 02 21 UAB „Archidis“ išduotas Statybos leidimas Nr. GN/187/07-0121 naikintinas, nes savo turiniu jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje yra pateikti įrodymai dėl pareiškėjo atstovo įgaliojimo pasirašyti skundą šioje byloje – 2006 08 24 susitarimas tarp pareiškėjo ir advokato Gintaro Balčiūno, paaiškinimai, kad per apsirikimą 2007 03 14 paduodant skundą buvo pateiktas ne tas susitarimas dėl advokato įgaliojimų (t. I, b. l. 53, t. II, b. l. 25-28). Todėl nepagrįsti yra trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Dėl teismo išlaidų. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalimis, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo išlaidas patvirtina tik Įmokos mokėjimo kvitas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (t. I, b. l. 4). Byloje pareiškėją atstovavo advokatai, tačiau atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikta. Tuo tarpu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalį būtina pateikti detalizuotą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Dėl to pareiškėjui iš atsakovo priteistinas tik sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 129 straipsniu

nusprendė:

Pareiškėjo K. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2007 m. vasario 21 d. statybos leidimo, išduoto statytojui UAB „Archidis“, Nr. GN/187/07-0121 galiojimą.

Priteisti pareiškėjo K. V. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 100 (vieną šimtą) litų turėtų dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme išlaidų atlyginimą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.