- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- eAN2-37-744/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00001-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- A. S. N.
- Kategorijos
- 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 1 d. 15.28 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Twingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, įvažiavęs į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant žaliam eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, kuris taip pat įvažiavo į sankryžą degant žaliam eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, dėl to abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Tokiais veiksmais A. S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 101, 157 punkto reikalavimus. A. S. N. minėtu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirta 75 Eur bauda.
2. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. N. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir grąžinti bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui surašyti administracinio nusižengimo protokolą automobilio „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojai A. S.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. N. skundas atmestas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad minėtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. S. N. kaltę dėl eismo įvykio.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Nesutikdamas su skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi išanalizuoti ir įvertinti visus įrodymus, įskaitant ir tuos įrodymus, kurie patvirtina, jog automobilio „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. S. pažeidė KET 160, 161 ir 162 punktų reikalavimus. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nes šioje normoje nėra „važiavimo per sankryžas nuorodos“, yra tik nurodyta „<...> ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas“. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį (turėtų būti 7 dalį) KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
4.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad KET 157 punktas vienareikšmiškai nurodo lygiareikšmių kelių sankryžą, kuria pagal KET yra tik nereguliuojama sankryža. Taigi KET 157 punkto reikalavimai negalioja reguliuojamoms šviesoforais sankryžoms, važiuojant per sankryžą, reguliuojamą šviesoforais, reikia vadovautis šviesoforo signalais, kaip nurodo KET 167 punktas. Kartu apeliantas pažymi, kad jei nėra teisės akto, inkriminuojančio KET pažeidimą, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Be to, kito automobilio vairuotoja A. S., važiavusi degant žaliam šviesoforo signalui tiesiai, be jokių „užstojimų“ prieš save matydama sankryžos sankirtą, kurioje buvo kliūtis (apelianto automobilis), bebaigiantis išvažiuoti numatyta kryptimi sukant į kairę iš sankryžos sankirtos, grubiai pažeidė KET 160 punktą, draudžiantį įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą. Šį faktą patvirtina įvykio vietos schema, kurią jam davė tik po pirmo teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 4 d. Šioje schemoje aiškiai matyti, kad A. S. įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, kurioje buvo kliūtis (apelianto automobilis), ir taip pažeidė KET 161 bei 162 punktų nuostatas.
4.3. A. S. N. teigimu, A. S. nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei užfiksuotos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime. Pažymi, kad A. S. pirmiausia nurodė, kad jo automobilis trenkėsi į jos automobilio kairės pusės šoną, o kitą kartą jau nurodė, kad jo automobilis trenkėsi į jos automobilio priekinę dalį ir atšoko (nenurodė, kuris automobilis atšoko) bei užrėmė dureles. Atkreipia dėmesį, kad 2518 nuotraukoje nesimato, jog automobilio durelės užremtos, ir tai rodo, kad A. S. savo skirtingais paaiškinimais tyčia klaidino teismą, tačiau teismas jos parodymus vertino kaip tinkamus įrodymus. A. S. parodymai, kad ji važiavo tiesiai į sankryžą, patvirtina, kad pastaroji pažeidė KET 160, 161 ir 162 punktus. A. S. parodymai, kad priešais ją važiavo sunkvežimis, kuriam pravažiavus ji pamatė, jog atvažiuoja jo (A. S. N.) automobilis, yra melagingi, nes priešais A. S. automobilį važiavęs sunkvežimis neužfiksuotas nei vaizdo įraše, nei nuotraukose. Be to, pati A. S. nurodė, kad ji tiesia trajektorija važiavo 50 km/h greičiu, o jis lanko trajektorija sankryžoje važiavo ne didesniu kaip 20 km/h greičiu. Vaizdo įrašas patvirtina, kad jis A. S. vairuotą automobilį pamatė sau iš dešinės ir tuomet stabdė automobilį. „Trenkimo“ momentas užfiksuotas dvejose fotonuotraukose ir vaizdo įraše, kuriuose nei jo automobilį užstojusio sunkvežimio, kurį neva matė A. S., nei kažkurio automobilio atšokimo nematyti. Apelianto teigimu, teismas akivaizdžiai dangstė pagrindinį autoįvykio kaltininką, taip rodydamas savo šališkumą. Teismas „nepastebėjo“, kad jo vairuojamas automobilis „Renault Twingo“ saugiai įvažiavo į kelių sankirtą ties išvažiavimu iš jos ir tapo kliūtimi A. S. automobiliui „Mazda 3“, kuri pažeidė ne tik KET 160 punkte nustatytą draudimą įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje yra kliūtis, bet ir KET 161 punktą, pagal kurį privaloma duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos bei KET 162 punktą, nustatantį, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi.
4.4. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentavo, jog institucijos priimtas nutarimas turi būti naikinamas ir dėl to, kad jis negavo įvykio schemos, nes jis tokio „priežastingumo“ nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu jis tik prašė priimti atskirąją nutartį dėl to, kad buvo pažeistos jo teisės susipažinti su papildoma bylos medžiaga, nes pateikta internetinė nuoroda neatsidarė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. N. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. N. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo A. S. N. skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, A. S. N. skundo netenkino, priimdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį.
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. N. apeliacinį skundą A. S. prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad dėl eismo įvykio yra kaltas A. S. N., jo kaltę patvirtina vaizdo įrašai, nuotraukos, eismo įvykio schema, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. N. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad dėl eismo įvykio kaltas yra ne jis, o automobilio „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. S., nes ji pažeidė KET 160, 161 bei 162 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį. Sutikti su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
9. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Taigi, nors ANK 417 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nepaminėtas žodis „sankryža“, tai nereiškia, kad asmuo, keisdamas sankryžoje važiavimo kryptį, neprivalo laikytis KET reikalavimų, o juos pažeidęs neatsako pagal minėtą straipsnį. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 157 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
10. Nagrinėjamu atveju A. S. N. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad įvažiavęs į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant žaliam eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, kuris taip pat įvažiavo į sankryžą degant žaliam eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, ir dėl to abu automobiliai susidūrė. Nors A. S. N. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius šį administracinį nusižengimą, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimui aktualius faktinius ir teisinius aspektus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. S. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties A. S. N. paaiškinimus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovės K. G. paaiškinimus, eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Mazda 3“ vairuotojos A. S. paaiškinimus, ištyrė rašytinius bylos dokumentus, peržiūrėjo byloje esančius vaizdo įrašus, nuotraukas, ir, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, konstatavo, kad A. S. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
12. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei A. S. N., kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
13. Apeliaciniame skunde A. S. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pažeidė KET 157 punktą, tai yra atliko posūkį į kairę, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu. Apelianto teigimu, KET 157 punkto reikalavimai negalioja reguliuojamoms šviesoforais sankryžoms, nes važiuojant per sankryžą, reguliuojamą šviesoforais, reikia vadovautis šviesoforo signalais, kaip nurodo KET 167 punktas. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo. Kaip jau minėta, KET 157 punkte, be kita ko, nustatyta, jog sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę. Taigi nagrinėjamu atveju A. S. N., sukdamas į kairę, net ir degant žaliam šviesoforo signalui, privalėjo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui, tai yra A. S. vairuojamam automobiliui, kuris važiavo per sankryžą taip pat degant žaliam šviesoforo signalui ir jau buvo įvažiavęs į sankryžos vidurį, tačiau šio automobilio nepraleido ir su juo susidūrė. Vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad A. S. N. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Twingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavęs į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę, praleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusį tamsios spalvos lengvąjį automobilį, tačiau paskui šį automobilį važiavusio A. S. vairuojamo automobilio „Mazda 3“ nebepraleido ir su juo susidūrė. Akivaizdu, kad A. S. N. net ir šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, privalėjo būti ypatingai atidus ir įsitikinti, kad tai daryti saugu, juo labiau, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog eismas tuo metu buvo pakankamai intensyvus, tačiau to nepadarė ir sukdamas į kairę sudarė netikėtą kliūtį degant žaliam šviesoforo signalui tiesiai per sankryžą važiuojančiam ir link jo artėjančiam automobiliui „Mazda 3“. Dėl to abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti.
14. Apeliaciniame skunde A. S. N. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nepagrįstai rėmėsi automobilio „Mazda 3“ vairuotojos A. S. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, be to, juos paneigia vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuoti duomenys. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka. Iš A. S. paaiškinimo, surašyto iš karto po autoįvykio (b. l. 5), bei jos paaiškinimų apylinkės teisme, matyti, kad A. S. nuosekliai ir analogiškai nurodė, jog dėl eismo įvykio yra kaltas būtent automobilio „Renault“ vairuotojas A. S. N., nes jis, degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas sankryžoje į kairę, nepraleido tiesiai per sankryžą važiavusio jos vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilio kairės pusės šoną. A. S. parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesiremti dėl to, kad ji iš karto po įvykio nurodė jog automobilis „Renault“ atsitrenkė į jos automobilio „Mazda 3“ kairės pusės šoną, o teismo posėdžio metu nurodė, kad atsitrenkė į priekinę automobilio dalį, atšoko ir atsirėmė į jos automobilio dureles, nėra pagrindo. Iš vaizdo įrašo ir pirmosios instancijos teismo ištirtų nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu A. S. N. vairuotas automobilis „Renault Twingo“ atsitrenkė į automobilio „Mazda 3“ priekinę dalį ir užrėmė vairuotojo dureles, tai yra sudarė kliūtį atidaryti šias dureles, todėl automobilio „Mazda 3“ vairuotojai išlipti pro vairuotojo dureles nebuvo galimybės. Šį faktą patvirtina ir A. S. N. apeliaciniame skunde akcentuojama nuotrauka Nr. 2518. A. S. parodymus taip pat patvirtina Transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Mazda 3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), variklio dangčio, kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės priekinio žibinto, apdailos grotelių, priekinio bamperio, priekinių ir galinių kairės pusės durelių apgadinimai (b. l. 8). Pagrindo abejoti A. S. parodymų teisingumu nesudaro ir A. S. N. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. S. teiginio, jog priešais ją važiavo sunkvežimis, nepatvirtina nei vaizdo įrašas, nei fotonuotraukos. Be to, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes byloje nepaneigiamai nustatyta, kad eismo įvykis kilo būtent dėl apelianto kaltės.
15. Priešingai nei teigia A. S. N., A. S. parodymai, kad ji važiavo tiesiai į sankryžą, niekaip nepatvirtina, jog ji pažeidė KET 160, 161 ir 162 punktų reikalavimus, tai yra KET 160 punktą, draudžiantį įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, KET 161 punktą, nustatantį, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), bei KET 162 punktą, kuriame numatyta, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Kaip jau minėta, visuma byloje surinktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ne A. S., o A. S. N. pažeidė Kelių eismo taisykles (KET 9, 101 bei 157 punktų reikalavimus) ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Apelianto teiginys dėl teismo šališkumo, tvirtinant, kad apylinkės teismas akivaizdžiai dangstė pagrindinį autoįvykio kaltininką, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas tik subjektyvia interpretacija. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai išnagrinėjo visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. A. S. N. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis apylinkės teismui nenurodė, jog institucijos nutarimas turi būti naikinamas dėl to, kad jis negavo įvykio schemos, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodė priešingai, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta.
16. Apibendrinant tai, kas aptarta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. N. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantui paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį ar ją keisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. N. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.