Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-24 · Administracinė byla Nr. I-62-519/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
I-62-519/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gražvydas Poškus (pirm.), Virginijus Stankevičius, Marytė Švažienė
Pareiškėjas
A. J., I. J.
Atsakovas
Telšių, Telšių rajono savivaldybei
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
  • 17.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. bylos Nr. I-481-519/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 17.2;2.5;37;74.
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Gražvydo Poškaus,

kolegijos narių teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Lauritai Pocienei,dalyvaujant pareiškėjui A. J.,nedalyvaujant pareiškėjai I. J.,dalyvaujant atsakovės Telšių rajono savivaldybės atstovui E. V.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjų A. J. ir I. J. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį, prašymo ištirti, ar norminio administracinio akto Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų (toliau – Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai) atitinkami punktai atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) preambulėje įtvirtintus teisinės ir teisingos valstybės principus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį –valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai I. J. ir A. J. skundu ir patikslintu skundu (b.l. 1-9, 193-202) Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo:

1. Panaikinti Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ ir įpareigoti grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį.

2. Prašo ištirti, ar norminio administracinio akto Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 6 punkto dalis – Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 11 daliai, Europos Parlamento ir Tarybos 2006-04-05 direktyvos Nr. 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio „c“ punktui bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nurodytoms sąvokoms „gamintojas“ ir „turėtojas“.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 18 punkto dalis – nuo vietinės rinkliavos mokesčio einamaisiais metais gali būti atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantys pastatai nebuvo naudojami mokestiniais metais nė vienos dienos – neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui bei dalis – nuo vietinės rinkliavos mokesčio einamaisiais metais gali būti atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantys pastatai nebuvo naudojami mokestiniais metais nė vienos dienos, jei sunaudotos elektros energijos keikis neviršija 50 kwh – neprieštarauja Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai – savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, Europos Parlamento ir Tarybos 2006-04-05 direktyvos Nr. 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio „c“ punktui bei aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nurodytoms sąvokoms „gamintojas“ ir „turėtojas“.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 19 punkto dalis – nuo vietinės rinkliavos mokesčio einamaisiais metais gali būti atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantis butas mokestiniais metais nebuvo naudojamas nė vienos dienos – neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui bei dalis – nuo vietinės rinkliavos mokesčio einamaisiais metais gali būti atleidžiami vietinės rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantis butas mokestiniais metais nebuvo naudojamas mokestiniais metais nė vienos dienos, jei sunaudotos elektros energijos keikis neviršija 50 kwh – neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 daliai, Europos Parlamento ir Tarybos 2006-04-05 direktyvos Nr. 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio „c“ punktui bei aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nurodytoms sąvokoms „gamintojas“ ir „turėtojas“.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 33.3 punkto dalis – vietinės rinkliavos mokėtojams nustatomas vietinės rinkliavos dydis – 133 Lt per metus už kiekvieną butą – neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 punktui, Europos Parlamento ir Tarybos 2006-04-05 direktyvos Nr. 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio „c“ punktui, 15 straipsnio nuostatai „teršėjas moka“ ir to paties straipsnio „a“ punktui.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 33.4 punkto dalis – vietinės rinkliavos dydis – 87 Lt per metus už kiekvieną butą – neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 2 daliai, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 11 punktui, Europos Parlamento ir Tarybos 2006-04-05 direktyvos Nr. 2006/12/EB „Dėl atliekų“ 1 straipsnio „c“ punktui, 15 straipsnio nuostatai „teršėjas moka“ ir to paties straipsnio „a“ punktui.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 36 punkto dalis – fiziniams asmenims minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę – neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 37 punkto dalis – juridiniams asmenims minimali atliekų susikaupimo norma nustatoma pagal veiklos pobūdį ir turimą bendrą plotą – neprieštarauja Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 65 punkto dalis – paveldėjus gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties pastatą, naujasis savininkas privalo informuoti UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apie turto paveldėjimą – neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 3 daliai – informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktams.

Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų 18 punkto dalis – kitų nuostatuose nepaminėtų atleidimų nuo vietinės rinkliavos kriterijai ir tvarka nustatomi atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu – neprieštarauja Konstitucijos 121 straipsnio 2 daliai – savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas bei Rinkliavų įstatymo 12 straipsniui.

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis – vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, kurioje nėra nustatyta, kad tai įmoka už suteiktas paslaugas – atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir teisingos valstybės principus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį – valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. nurodė, kad palaiko savo skundą ir patikslintą skundą. Nurodė, jog savivaldybės tarybos sprendimas, nustatantis rinkliavą, nenustačius, kaip ta rinkliava turi būti mokama, ar tai yra kažkoks ūkio subjektas, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo turi mokėti, iš esmės pažeidžia teises. Rinkliavų įstatymo 7 str. 2 d. nurodoma, kad savivaldybės taryba turi teisę savo biudžeto sąskaita atskiriems valstybės rinkliavos mokėtojams sumažinti valstybės rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos atleisti tais atvejais, kai valstybės rinkliava įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą. Įstatyme yra aiškiai ir imperatyviai nurodyta – arba atleisti, arba sumažinti, kai kalbama apie valstybės rinkliavą. Valstybės rinkliava – tai žemės, nekilnojamojo turto mokesčiai, kurie yra įskaitomi į savivaldybių biudžetą. Savivaldybės taryba turi teisę atleisti nuo mokesčių. Vietinių rinkliavų įstatymo 12 str. nurodo, ką gali savivaldybės taryba, t.y. nurodo, kad savivaldybės taryba nustato vietinę rinkliavą, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams, nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus. Tai yra savivaldybėms suteikta teisė atleisti nuo rinkliavų, vietinių rinkliavų nuostatuose turi būti užfiksuoti ir nustatyti tie visi atvejai, kada žmonės, juridiniai ar fiziniai asmenys nemoka rinkliavos, o tai, kad nustato, jog visi turi mokėti, o vėliau kažkurie gali būti nuo to mokesčio atleisti, yra ne savivaldybės kompetencija. Savivaldybė viršijo įgaliojimus vienus ar kitus asmenis atleidinėdama nuo vietinės rinkliavos. Atsakovė savo atsiliepime akcentuoja Teisingumo Teismo sprendimą. Pareiškėjas mano, kad šis sprendimas visiškai nesusijęs su šia byla. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. ar 2010 m. sprendime išaiškinta, kad yra skirtumai tarp vietinės rinkliavos ir valstybinės rinkliavos, nes vietinėje rinkliavoje nėra žodžio „ekspresis verbis“, išreikšto aiškiai ir suprantamai, kad mokama yra už suteiktas paslaugas. Išanalizavęs šį LVAT sprendimą, pareiškėjas mano, kad būtina kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas negali aiškinti kitaip, kad tai turi būti mokestis ar vietinė rinkliava tik už suteiktas paslaugas. Pareiškėjas prašo teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes jis mano, kad Vietinių rinkliavų įstatymo nuostata, savivaldybėms suteikianti teisę nustatyti rinkliavą už nieką, prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisės ir teisingos valstybės principams, Konstitucijos 5 str. 2 d., kad valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 str. 3 d., kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pareiškėjas pažymėjo, kad LVAT 2010-03-29 nutartyje Nr. A525-471/2010 yra konstatavęs, jog šiuo atveju yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad savivaldybės rinkliava yra nustatoma vadovaujantis įstatymu ir kitokio išaiškinimo negali būti. Pareiškėjas mano, kad LVAT turėjo stabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau, kaip matyti, LVAT dėl to nekilo abejonių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde (b.l. 8) nurodė, kad 2010-03-30 raštu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą ir prašė grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį. Telšių rajono savivaldybės meras 2010-04-30 raštu Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ atsisakė grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį. Rašte atsisakymo motyvų nenurodė, tačiau paaiškino, kad pareiškėjas yra deklaravęs per metus ištuštinti 3.12 m atliekų, todėl privalo mokėti ne už išvežamų atliekų kiekį, o už deklaruotą. Pareiškėjas nurodo, kad nėra deklaravęs nei išvežamų atliekų kiekio, nei įsipareigojęs ištuštinti atliekų konteinerį 26 kartus per metus.

Pareiškėja I. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.188). Teisme gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Jame nurodoma, kad pareiškėja palaiko skundą ir patikslintą skundą (b.l 224).

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą (b.l.207-214) ir pasisakymuose teismo posėdžio metu atsakovė Telšių rajono savivaldybė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų skundu ir patikslintu skundu, prašė teismo juos atmesti kaip nepagrįstus. Dėl pareiškėjų prašymo ištirti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumą, nurodė, kad LR ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimų. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla. Pareiškėjai šioje byloje nėra pareiškę jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų susijęs su Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais. Pareiškėjų 2010-05-27 skunde išdėstytas reikalavimas „įpareigoti grąžinti permokėtą 29,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį“ nėra susijęs su šiais nuostatais, nes tuo laikotarpiu, už kurį prašoma grąžinti mokestį, galiojo visai kiti norminiai administraciniai aktai, tačiau tu aktų atitikties įstatymams neprašoma ištirti. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas įvertinti tam tikrų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų punktų atitiktį Direktyvai bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintoms Atliekų tvarkymo taisyklių tam tikroms sąvokoms yra neteisėtas, nes pagal LR ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį prašyti galima tik įvertinti norminio administracinio akto atitikimą įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Atsakovė prašė teismo atsisakyti tirti pareiškėjų prašomo norminio administracinio akto teisėtumą. Dėl pareiškėjų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir teisingos valstybės principus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį – valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, atsakovė nurodė, kad LR ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Iš pareiškėjų patikslinto skundo 35-41 punktuose nurodytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjams nepriimtina Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vietinės rinkliavos samprata, o prašymas ištirti šios sąvokos konstitucingumą yra ne kas kita kaip ją įvertinti politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjai patikslintame skunde nenurodo nė vieno teisinio pagrindo, kodėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis gali prieštarauti Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės ir teisingos valstybės principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai bei 5 straipsnio 3 daliai, todėl prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies konstitucingumą turi būti netenkinamas. Pažymėjo, kad Telšių rajono savivaldybei nekyla abejonių dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu savivaldybės teritorijoje galioja Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai. Telšių rajono savivaldybė yra pasirinkusi tokį komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, kai šios vietinės rinkliavos mokėtojais ir atliekų turėtojais pripažįstami asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pažymėjo, kad Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje; to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriame nustatyta savivaldybės tarybos teisė savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, kuriuose nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 13 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas vietinės rinkliavos nuostatuose; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas, kuriame nurodyta savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietines rinkliavas, suteikia savivaldybės tarybai diskrecinę teisę pasirinkti atliekų tvarkymo apskaičiavimo būdą ir dydį. Telšių rajono savivaldybės pasirinktas komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodas, kai atliekų turėtojais ir mokėtojais laikomi visi asmenys, turintys nekilnojamojo turto Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, nepakeičia teisės norminiais aktais nustatyto mokėtojo už atliekų tvarkymą. Pasirinkus bet kurį rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą apskaičiavimo būdą, už atliekų tvarkymą moka atliekų turėtojas. Telšių rajono savivaldybės pasirinktas komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodas (vietinės rinkliavos apskaičiavimo būdas) sudaro galimybę administruoti šią rinkliavą nedideliais kaštais, efektyviai organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą, užkerta kelią piktnaudžiauti ir išvengti mokėjimo, sukuriama tiksli ir stabili įmokų surinkimo ir administravimo duomenų bazė, skolų administravimas. Pabrėžė, kad nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nelemia, kad tam tikri atliekų turėtojai turės padengti išlaidas, akivaizdžiai neproporcingas dėl jų nekilnojamojo turto ir jo naudojimo paskirties galinčiam susidaryti atliekų kiekiui. Telšių rajono savivaldybės tarybos nustatytas vietinės rinkliavos dydis atliekų turėtojams yra diferencijuojamas atsižvelgiant į jų turimo ar naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir dėl šios veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekį. Toks rinkliavos dydžio apskaičiavimo modelis yra tinkamas siekiamam tikslui – principo „teršėjas moka" užtikrinimui – įgyvendinti. Atsakovės atstovas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjų skundžiamo Telšių rajono savivaldybės mero rašto, mokestis už atliekų tvarkymą pareiškėjams buvo apskaičiuotas pagal tuo metu galiojusią tvarką, atsižvelgiant į pareiškėjų turimą konteinerio talpą, jo tuštinimo kiekį bei kainą, kuri taryboje buvo nustatyta. Buvo mokama už teisę priduoti deklaruotiną atliekų kiekį.

Atsiliepime į pareiškėjų skundą (b.l.217-219) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašė teismo pareiškėjų skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjams vietinės rinkliavos mokestis susijęs su atliekų tvarkymu už 2009 metus. Jis buvo apskaičiuotas remiantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007 02 15 sprendimu Nr. Tl-063 patvirtintais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurie jau nebegalioja. Šių nuostatų pagrindu Telšių rajono savivaldybės meras 2010-04-30 sprendimu netenkino pareiškėjų prašymo dėl permokos grąžinimo. Tačiau pareiškėjai 2010-05-27 skundu ir patikslintu skundu teismo prašo ne tik panaikinti minėtą mero sprendimą, bet ir ištirti, ar Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai neprieštarauja teisės aktams. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad šis pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes LR ABTĮ 111 str. l d. numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę fiziniai asmenys, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Pareiškėjų skundo dalis dėl vietinės rinkliavos permokos sugrąžinimo turėtų būti nagrinėjama atsižvelgiant į rinkliavos metu galiojusius 2007 m. nuostatus, tačiau dėl ištyrimo pareiškėjų prašymo negauta. Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumo trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad visiškai sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta nuomone. Dėl pareiškėjų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir teisingos valstybės principus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį – valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl vietinės rinkliavos sąvokos ir jos taikymo teisinių aspektų yra suformuota pakankama ir aiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl šio prašymo tenkinimas tik užvilkintų šios administracinės bylos išnagrinėjimą.

Pareiškėjų I. J. ir A. J. skundas ir patikslintas skundas dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį atmestinas kaip nepagrįstas.

Byla dėl pareiškėjų prašymo ištirti norminio administracinio akto- Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumą, nutrauktina kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjų prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir teisingos valstybės principus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį – valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, atmestinas.

Pareiškėjai, teismo prašydami patikrinti Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės ginčija vietinės rinkliavos įmokos už atliekų tvarkymą 2009 metais apskaičiavimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 metais Telšių rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą buvo skaičiuojama vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais ir Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-283 patvirtintomis Telšių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis.

Dėl pareiškėjų prašymo ištirti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumą.

Ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra numatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.). Pagal šį teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsniu. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai galimą savo teisių pažeidimą sieja su galimai neteisėtu ir nepagrįstu vietinės rinkliavos įmokos už atliekų tvarkymą 2009 metais dydžio apskaičiavimu. Nurodo, kad atsakovei permokėjo 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokesčio, kurį prašo įpareigoti grąžinti (b.l.22). Ši vietinės rinkliavos įmoka pareiškėjams buvo apskaičiuota vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintais Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-283 patvirtintomis Telšių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis. Pareiškėjų prašomi ištirti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai patvirtinti Telšių rajono savivaldybės 2010-01-21 sprendimu Nr. T1-7, kuriuo Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai buvo pripažinti netekusiais galios, pareiškėjams apskaičiuojant rinkliavos įmokos už atliekų tvarkymą 2009 metais dydį nebuvo taikomas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp pareiškėjų prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir individualaus ginčo nėra tiesioginio ryšio, tai yra nėra vienos iš būtinų sąlygų, reikalingų atlikti norminio administracinio akto teisėtumo patikrą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas hipotetinis pareiškėjų teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad nepaisoma kitų ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą.

Pažymėtina, kad norminių administracinių teisės aktų teisėtumo bylose ginčo objektas yra teisės norma, o ne pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė. Pažeista ar ginčijama individo subjektinė teisė, minėta, yra būtina sąlyga norminio administracinio akto teisėtumo patikrai inicijuoti. Tačiau norminių bylų tikslas yra ne išspręsti pareiškėjo individualų reikalavimą, susijusį su jo teisių pažeidimu, bet įvertinti norminio administracinio akto teisėtumą, o tai sudaro prielaidą išspręsti individualią bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog asmuo turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo (2010 m. birželio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-821/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą tiesiogiai nesusijusio su byloje keliamu reikalavimu dėl jų teisių pažeidimo, todėl administracinė byla dėl pareiškėjų prašymo ištirti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d., 140 str. 1 d. 5 p., 101 str. 1 p.).

Dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį.

Šiuos skundo reikalavimus pareiškėjai motyvuoja Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų, jų nuomone, neteisėtų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų taikymu. Kitų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų nenurodo, argumentų dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-283 patvirtintų Telšių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių teisėtumo nepateikia.

Pareiškėjų skundžiamame sprendime (b.l.23-24) nurodoma, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų punktai, reglamentuojantys vietinės rinkliavos sumos apskaičiavimą, turi būti aiškinami ne pavieniui, o sisteminiu teisės aiškinimo būdu. Minėtų nuostatų 25 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi individualiu konteineriu vietinės rinkliavos suma (Smetinė) apskaičiuojama dauginant konteinerio tūrį (V), išreikštą kubiniais metrais, iš ištuštinimo kartų (K) ir nustatytos vietinės rinkliavos bazinio dydžio (Rbazine). Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-283 patvirtintų Telšių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 46 punkte nurodoma, kad komunalinių atliekų turėtojai turi teisę pasirinkti tokio dydžio konteinerius, kurie atitinka susidarančių atliekų kiekį (suprantama ir atsižvelgdamas į konteinerio ištuštinimo periodiškumą: gyvenvietėse ir kaimuose 1 kartą per 2 savaites). Nuostatų 58 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai, besinaudojantys atskirais 120 1 ar 240 1 talpos konteineriais, turi teisę užsisakyti iš rinkliavos administratorių mažesnius arba didesnius jų poreikius tenkinančius konteinerius. Atitinkamai keičiamas to vietinės rinkliavos mokėtojo mokamas rinkliavos dydis už tolesnį laikotarpį. Padaryta išvada, kad asmuo pasirinkdamas atitinkamo dydžio konteinerį faktiškai deklaruoja susidariusių atliekų kiekį, todėl privalo susimokėti vietinę rinkliavą už teisę pateikti atitinkamą kiekį atliekų komunalinių atliekų tvarkytojui.

Nurodoma, kad pareiškėjai yra pasirinkę 120 litrų tūrio konteinerį, konteinerio ištuštinimo periodiškumas – 26 kartai per metus, todėl yra deklaravę 3,12 m³ (0,120x26) atliekų kiekį per metus ir už teisę pateikti šį atliekų kiekį komunalinių atliekų tvarkytojui turi sumokėti 87,36 (0,120x26x28) Lt per metus.

Tikrinant Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ vietinės rinkliavos įmokos už atliekų tvarkymą 2009 metais apskaičiavimo pareiškėjams teisėtumą ir pagrįstumą, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010).

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečiu paslaugos teikimu, ji nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Įstatymų leidėjas vietinės rinkliavos dydžio nesieja su vietos savivaldos patiriamomis ekonominėmis sąnaudomis, nenustato, kam turi būti panaudojama vietinė rinkliava. Todėl galima teigti, jog vietinė rinkliava nėra siekiama atlyginti vietos savivaldos institucijų patirtas išlaidas. Pastebėtina ir tai, jog Rinkliavų įstatymas vietinės rinkliavos dydžio niekaip nesieja su vietinės rinkliavos objekto verte, ir jį nustatyti paveda savivaldybių taryboms (Rinkliavų įstatymo 13 str.).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Paminėtinas ir atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.).

Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 12, 21 d., 5, 25, 28 ir 30 str.).

Europos Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.). Šiuo metu galiojančioje Europos Sąjungos teisėje nėra teisės akto, kuris numatytų valstybėms narėms privalomą konkretų komunalinių atliekų šalinimo išlaidų padengimo metodą, todėl šis padengimas gali atitinkamos valstybės narės pasirinkimu būti užtikrinamas mokesčiais arba bet kuriuo kitu būdu. Kadangi, kaip yra pažymėjęs Teisingumo Teismas, dažnai yra sunku arba brangu nustatyti tikslų komunalinių atliekų, kiekvieno atliekų turėtojo perduotų tvarkyti, kiekį, rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas nusprendė, jog nacionalinės teisės nuostata, komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 48–50 p.).

Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str., 30 str. 1 d.). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 21 d.).

Taigi, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas yra priskirtas savivaldybių kompetencijai ir atsakomybei. Savivaldybės atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Ir, kaip išaiškino Lietuvos vyriausias administracinis teismas, toks modelis turi įgyvendinti vieną iš svarbiausių tikslų – užtikrinti principą „teršėjas moka“, o tai reiškia, jog atliekų tvarkymo visos sistemos išlaidas turi apmokėti būtent atliekų turėtojas.

Iš pareiškėjų skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovė 2009 metais (šiai bylai aktualiu laikotarpiu) buvo pasirinkusi atliekų tvarkymo visos sistemos organizavimo modelį, pagal kurį vietinės rinkliavos mokestis už atliekų tvarkymą buvo skaičiuojamas pagal deklaruojamą atliekų kiekį. Šio modelio reglamentavimui buvo priėmusi Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintus Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus ir Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-09-20 sprendimu Nr. T1-283 patvirtintas Telšių rajono komunalinių atliekų tvarkymo taisykles.

Iš 2010-03-30 pareiškėjų prašymo Telšių rajono savivaldybės merui (b.l.22), skundžiamo sprendimo (b.l.23-24) matyti, kad pareiškėjai buvo pasirinkę 120 litrų tūrio konteinerį, kurio ištuštinimo periodiškumas savivaldybės teritorijoje galiojusiais teisės aktais buvo nustatytas 26 kartai per metus. Todėl pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2007-02-15 sprendimu Nr. T1-063 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 25 punkte nurodytą vietinės rinkliavos apskaičiavimo formulę pareiškėjai buvo deklaravę 3,12 kubinių metrų atliekų kiekį, už kurio sutvarkymą mokėtina 87,36 Lt vietinės rinkliavos dydis.

Pareiškėjų 2010-03-30 prašyme Telšių rajono savivaldybės merui (b.l.22) nurodytą faktinę aplinkybę, jog jų atliekų tvarkymo konteineris buvo priduotas tik 18 kartų, todėl vietinės rinkliavos dydis turėtų būti mažinamas, teismas atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjai ne tik kad šios aplinkybės neįrodinėjo teisme, bet ir todėl, kad atsakovė skaičiuodama vietinės rinkliavos dydį tinkamai ir teisėtai vadovavosi tuo metu galiojančiais norminiais administraciniais aktais, pagal kuriuos vietinės rinkliavos mokėtojas galėjo pasirinkti atitinkamos talpos konteinerį, bet ne atliekų išvežimo periodiškumą (kartus).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą 2009 metais dydis pareiškėjams buvo apskaičiuotas teisingai, tinkamai ir teisėtai vadovaujantis savivaldybės teritorijoje galiojančiais norminiais administraciniais aktais. Taip pat konstatuotina, kad Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ teisėtas ir pagrįstas.

Kitų skundžiamo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ar skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl pareiškėjų skundas dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisinės ir teisingos valstybės principus, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį – valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Pareiškėjo nuomone, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, dalimi Vietinė rinkliava- savivaldybės tarybos nustatyta privaloma įmoka galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, gali prieštarauti Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės ir teisingos valstybės principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai- valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai- valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nes joje nėra nustatyta, kad Vietinė rinkliava yra įmoka už teikiamas paslaugas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ši įstatymo straipsnio dalis gali prieštarauti Konstitucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs Vietinės rinkliavos sąvoka ir pasisakęs, kad Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėjų prašymas netenkintinas, nes teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atitikimo Konstitucijai. Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką ir aiškindamas Rinkliavų įstatymo nuostatas taip pat nesuabejojo jų konstitucingumu.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 4 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 111 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d., 140 str. 1 d. 5 p., 101 str. 1 p.

nuspren džia:

Pareiškėjų I. J. ir A. J. skundą ir patikslintą skundą dėl Telšių rajono savivaldybės mero 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. R8-01-J-258 „Dėl vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą permokos grąžinimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti permokėtą 25,98 Lt atliekų tvarkymo mokestį, atmesti kaip nepagrįstą.

Bylą dėl pareiškėjų prašymo ištirti norminio administracinio akto- Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų teisėtumą, nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis atitinka Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisinės ir teisingos valstybės principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai- valdžios galias riboja Konstitucija bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai- valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Gražvydas PoškusMarytė ŠvažienėVirginijus StankevičiusNuorašas tikras