Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs pareiškėjo S. F. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl Generalinio prokuroro veiksmų paliktas nenagrinėtas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. F. 2016 m. vasario 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydamas pradėti baudžiamąjį persekiojimą teisėjoms A. U., J. E., L. B., ieškovui UAB „N“ ir jos teisininkui D. V..

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. kovo 29 d. raštu nurodė, kad pagal pareiškėjo kreipimąsi nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, kad šis prašymas yra pakartotinis ir pareiškėjui ne kartą buvo nurodyta, jog subjektyviais samprotavimais grindžiamas pareiškėjo kreipimasis nesukuria pareigos dėl tokio kreipimosi priimti procesinį sprendimą - nutarimą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. balandžio 11 d. gautas pareiškėjo S. F. skundas, kuriuo buvo prašoma nutartimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidentę dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. nušalinimo nuo pareigų ir inicijuoti tyrimą dėl jo nusikalstamo elgesio tiriant 2016m. vasario 16 d. skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neturi įgaliojimų pradėti ikiteisminį tyrimą ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Prezidentę dėl Generalinio prokuroro nušalinimo nuo pareigų. Teismas pažymėjo, kad BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas deleguota prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms.

2016 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo S. F. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai ir nusikalstamai nusišalino nuo pareigos išnagrinėti Generalinio prokuroro veiksmus atsakant į jo 2016 m. vasario 26 d. skundą, todėl priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, taip pat pranešti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo G. V. padarytų nusikalstamų veikų ir kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos teisėjui G. V. iškėlimo.

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nėra pateiktas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, apygardos teismas, įvertinęs esminius skunde keliamus klausimus ir pateikiamus argumentus, sprendžia, kad pareiškėjo skundas gali būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Išsamiam ir visapusiam skundo nagrinėjimui nėra būtinas tiesioginis pareiškėjo dalyvavimas bei žodinis teismo procesas.

Apygardos teisme gautame S. F. skunde dėl 2016 m. balandžio 21 d. nutarties pareiškėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas neatliko įstatymuose numatytų pareigų ir nepagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu, todėl apygardos teismas vertina ne tik S. F. 2016 m. gegužės 6 d. skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui argumentus ir pačią nutartį, bet ir jo 2016 m. balandžio 11 d. skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui turinį, nes tik tokiu atveju apygardos teismas gali atsakyti ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas palikti jo skundą nenagrinėtu yra teisėtas ir pagrįstas.

Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad S. F. 2016 m. balandžio 11 d. skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagal jo turinį, iš esmės buvo ginčijamas ne prokuroro sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2016 m. vasario 26 d. skunde nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo nagrinėti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 4 dalies tvarka iš esmės, o dėl Generalinio prokuroro veiksmų nagrinėjant jo 2016 m. vasario 26 d. skundą, kuriuose pareiškėjas mato nusikalstamos veikos požymius. Tokiu būdu skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui iš esmės reiškė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą Generaliniam prokurorui. Tokią išvadą apygardos teismas daro ne tik vertindamas tiesiogiai išreikštus pareiškėjo skundo argumentus, bet ir viso teisinio ginčo prigimtį, t. y. ginčą dėl elektros energijos tiekimo ir jame priimtus teismų sprendimus, kuriuose pareiškėjas matė teisėjų nusikalstamus veiksmus, dėl ko pareiškėjas ir kreipėsi į Generalinį prokurorą, taip pat Lietuvos Respublikos teismų informacinėje sistemoje esančius teismų sprendimus nagrinėjant ne vieną procesinį sprendimą dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams, nagrinėjusiems ginčą dėl elektros energijos tiekimo.

Tokioje situacijoje apygardos teismas mato pareigą paaiškinti, kad Lietuvos Respublikoje teisėsaugos sistema susideda iš konkrečių institucijų, turinčių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija), įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas ir detalizuotas funkcijas. Kiekviena institucija veikia savo funkcijų ribose, neviršydama jai teisėtai suteiktų įgaliojimų. BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurios turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, yra išvardytos BPK 165 straipsnio 1 dalyje: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą, prokuroras taip pat gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus tik konkrečios nurodytos ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra turi teisę spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Lietuvos Respublikoje veikiančių teismų funkcijos yra apibrėžtos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme, tačiau nei šie teisės aktai nei BPK ar kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia teismui įgaliojimų pradėti ikiteisminį tyrimą (pagal anksčiau galiojusių teisės aktų sąvokas - iškelti baudžiamąją bylą), nes tokiu būdu teismas atliktų ne teisingumo vykdymo, o perimtų teismui nebūdingas kaltinimo funkcijas, kurias pagal Konstituciją Lietuvoje vykdo prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos.

Kaip jau minėta, pareiškėjas skundu Vilniaus apygardos teismui, kaip ir skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui siekia inicijuoti ikiteisminį tyrimą ne tik Generaliniam prokurorui, bet šioje stadijoje ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurio sprendimas ginčijamas, dėl jų padarytų nusikalstamų veiksmų. Apygardos teismas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joks teismas, taip pat ir apygardos teismas neturi teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši aplinkybė pagrįstai nurodyta ir 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, todėl apygardos teismas, nesant ikiteisminio tyrimo įstaigų ar prokuratūros sprendimo dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar jo pradėjimo Generaliniam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui ir skundų dėl šių sprendimų, t. y. atsisakymo pradėti tyrimą ar jo pradėjimo, negali spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimo ikiteisminio tyrimo teisėjui ir generaliniam prokurorui.

Tokioje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje visiškai pagrįstai buvo išaiškinta pareiškėjui, kad pareiga atskleisti nusikalstamas veikas, t. y. visų pirma, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo jų padarymo, yra deleguota prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms. Dėl šios priežasties, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą ir pagrįstai paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Priešingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs 2016 m. balandžio 11 d. skundą, priimtų procesinį sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą ar pavestų kitoms institucijoms jį pradėti, toks teismo sprendimas reikštų teismui suteiktų įgaliojimų viršijimą ir būtų neteisėtas.

Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas paaiškina, kad pareiškėjas įžvelgdamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro veiksmuose nusikalstamos veikos požymius turėjo ir iki šiol turi teisę dėl to prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kreipdamasis ne į ikiteisminio tyrimo teisėją, o į prokuratūrą ar kitas teisėsaugos institucijas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas palikti skundą nenagrinėtą nereiškia sprendimo, kuris panaikintų tokią pareiškėjo teisę, jis reiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nebuvo kompetentingas spręsti šį klausimą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas nemato pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir informuoti prokuratūrą ar kitas ikiteisminio tyrimo įstaigas apie galimą ikiteisminio tyrimo teisėjo nusikalstamą elgesį ar kreiptis į teismų administracinės veiklos subjektus ar Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl galimo profesinės etikos pažeidimo. Tokios teismo išvados neužkerta pareiškėjo teisės savarankiškai ir tiesiogiai pačiam kreiptis į atitinkamus subjektus. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis vertinama kaip teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo S. F. skundą ir palikti galioti 2016 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.