- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-09
- Bylos Nr.
- 1A-189-354-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- N. D.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-354/2007
1.2.25.1., 2.4.6.3.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 9 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir jai atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams.
Iš bendraatsakovo UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei ligonių kasai priteista 1587,70 Lt gydymo išlaidų atlyginimo, N. D. priteista 96,64 Lt turtinės žalos atlyginimo, I. P. priteista 862 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš S. N. I. P. priteista 638 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai N. D. 1030 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. N. nuteista už tai, kad ji 2006 m. rugpjūčio 20 d. apie 17 val. 20 min. Šiaulių rajone, Skaudvilių kaime, kelio Bubiai-Ramučiai 1 km 500 metre, vairuodama S. B. priklausantį lengvąjį automobilį ,,VW Golf“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini" išvažiavo iš G. Š. sodybos teritorijos į pagrindinį kelią, taip sudarydama kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Mersedes Benz 100“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini" kuris priklauso ir buvo vairuojamas J. Š. , tuo pažeisdama KET 146 punkto reikalavimus ir dėl ko automobilio ,,Mersedes Benz 100“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini" vairuotojas nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kupstą, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta ,,Mersedes Benz 100“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini" keleivės I. P. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji S. N. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendį dalyje, kuria iš UAB DK (duomenys neskelbtini) priteista 862 Lt, o iš S. N. priteista 638 Lt neturtinės žalos atlyginimo I. P. , priteisiant 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. P. iš UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“. Skunde nurodoma, kad automobilis ,,VW Golf“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini" buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – 1500 Lt, nuteistosios teigimu, neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos atlygintinos sumos (500 eurų) asmeniui dėl neturtinės žalos padarymo. Todėl, apeliantės nuomone, draudikas turi atlyginti visą (1500 Lt) nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą.
Nuteistosios S. N. gynėjas ir prokurorė prašo tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylos aplinkybes surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. S. N. pagrįstai pažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 str. 1 d., to neginčija ir apeliantė, nesutikdama tik su iš jos priteista neturtine žala nukentėjusiajai.
Kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nuspręsdamas dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisti iš apeliantės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonės (automobilis ,,VW Golf“, valstybinis numeris ,,duomenys neskelbtini" valdytojos (nuteistosios) civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo nukentėjusiems tretiesiems asmenims buvo apdrausta, sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudiku – UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 50). Vairuodama minėtą transporto priemonę apeliantė pažeidė KET reikalavimus, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. P. sveikata, dėl ko pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai I. P. būtų teisinga atlyginti 1500 Lt dydžio neturtinę žalą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau Įstatymas) (Valstybės žinios, 2004, Nr. 46-1498). Įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Įstatyme nurodyti dydžiai eurais yra išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį. Neviršydamas minėtos draudimo sumos, atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos neturtinės žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Įstatymo 16 str. 1 d.).
Draudikas, byloje pripažintas civiliniu atsakovu UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 148), vadovaudamasis ,,Eismo įvykių metu padarytos žalos asmeniui administravimo metodika“ (toliau Metodika), sutiko nukentėjusiajai I. P. sumokėti tik 862 Lt neturtinės žalos išmoką, motyvuodamas tuo, kad Metodikos 128 str. numatyta, jog 500 eurų dydžio draudimo išmoka už neturtinę žalą išmokama tik mirties atveju (b. l. 177-179; 209-210). Metodiką, kuria rėmėsi draudikas nustatydamas išmokos dydį, patvirtinusi institucija – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau Biuras), patvirtino, kad Metodika yra vidinis Biuro teisės aktas, reglamentuojantis žalų, eismo įvykių metu padarytų asmenims ar atsiradusių vėliau kaip eismo įvykio pasekmė, administravimo tvarką, įskaitant žalų ir išmokų dydžių nustatymą bei jų mokėjimą, kai Įstatyme numatytais atvejais žalą privalo atlyginti Biuras. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoką privalo išmokėti draudikas (Įstatymo 14 str.), o ne Biuras, todėl draudimo kompanija negali remtis Metodika, kuri reglamentuoja žalų ir išmokų administravimą iš esmės skirtingais, Įstatyme numatytais, atvejais (Įstatymo 17 str.).
Apylinkės teismas, argumentuodamas vien tuo, kad draudimo kompanija sutinka nukentėjusiajai I. P. sumokėti 862 Lt neturtinės žalos išmoką, nepagrįstai likusią pripažintos neturtinės žalos dalį (638 Lt) priteisė iš nuteistosios. CK 6.254 str. 2 d. numato atvejį, kada asmuo, atsakingas už žalos padarymą, atlygina padarytą žalą, o būtent, tada, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti. Tokiu atveju, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius priteistinos neturtinės žalos dydį (1500 litų), neviršijantį civilinės atsakomybės draudimo sumos (500 eurų), visa neturtinės žalos išmoka turėjo būti priteista iš draudiko, apdraudusio transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinę atsakomybę.
Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą, susijusį su civiliniu ieškiniu. Todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš S. N. priteisti 638 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. P. .
iš UAB DK ,,(duomenys neskelbtini)“ priteistą I. P. neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 1500 Lt.