- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-310/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 16.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-577/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VYRYBALT“ ieškinį dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo, palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui G. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „VYRYBALT“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo G. V. 545500 Lt kaip be pagrindo įgytą turtą bei CK 6.240 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo dienos, kai atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie be teisinio pagrindo įgytą turtą, t.y. nuo pinigų gavimo dienos iki atsakovas grąžins be teisinio pagrindo įgytus pinigus. Nurodė, jog atsakovas, buvęs ieškovo generalinis direktorius ir akcininkas, liko skolingas ieškovui 545500 Lt. Atsakovas generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2007 m. vasario 26 d. (14 l.). Ieškovas taip pat nurodė, jog ieškovas atsakovui išmokėjo 545500 Lt bankiniais pavedimais: 2005 m. gruodžio 7 d. – 50000 Lt pavedimas su įrašu „paskola pagal sutartį“, 2006 m. spalio 6 d. – 70000 Lt pavedimas su įrašu „paskola pagal sutartį“, 2006 m. lapkričio 20 d. – 100000 Lt pavedimas su įrašu „paskola pagal sutartį“ (17 l.), 2006 m. gruodžio 22 d. – 50000 Lt pavedimas su įrašu „paskola pagal sutartį“ (18 l.), 2007 m. balandžio 2 d. – 32000 Lt pavedimas su įrašu „paskola pagal sutartį“ (19 l.), 2007 m. liepos 31 d. – 70000 Lt pavedimas su įrašu „paskola“ (20 l.), 2007 m. rugsėjo 3 d. – 35000 Lt pavedimas su įrašu „paskola“ (21 l.), 2007 m. rugsėjo 26 d. – 50000 Lt pavedimas su įrašu „paskola“ (22 l.), 2007 m. spalio 8 d. – 73500 Lt pavedimas su įrašu „paskola“ (23 l.), 2008 m. kovo 14 d. – 15000 Lt pavedimas su įrašu „paskola“ (24 l.). Prie pavedimų nebuvo nurodyta, pagal kokias sutartis buvo išmokomos paskolos, taip pat jos nebuvo pridėtos, nebuvo rastos prie kitų perduotų administratoriui buhalterinių ar kitų bendrovės dokumentų, todėl atsakovas pervestą pinigų sumą laikė be pagrindo įgytu turtu, kuris turėjo būti grąžinta ieškovui. Be to, atstovas manė, jog net ir radus minėtas rašytines paskolos sutartis, pastarosios pažeistų kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė jį atmesti (36-37, 54-55 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 545500 Lt skolą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 545500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2012 m. sausio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 9481,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą. Įmonės bankroto administratorius patikrino jam perduotus bendrovės finansinius dokumentus (13-24 l.) ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. kovo 14 d. atsakovui buvo išmokėta 545500 Lt suma, nurodant mokėjimo paskirtį „pagal paskolos sutartį“ arba „paskola“. Atsakovas nuo 2007 m. vasario 26 d. buvo išrinktas bendrovės generaliniu direktoriumi (14 l.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjimo ginčo pobūdį, ieškovo nurodytą faktinį pagrindą bei ieškinio dalyką, darė išvadą, jog ieškovas, bankrutuojančios įmonės administratorius, siekė apginti kreditorių interesus ir priteisti iš atsakovo jam bendrovės paskolintus pinigus. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad paskolų grąžinimo terminas nebuvo pasibaigęs, kad dalį paskolų grąžino, tačiau nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Taip pat paskolų grąžinimo fakto neatspindėjo ir bankroto administratoriui pateikti finansinių dokumentų duomenys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas net nenurodė, kada ir kokia apimtimi paskolos buvo grąžintos, nors byloje buvo nustatyta, kad atsakovas faktiškai viso įmonės egzistavimo metu (ir paskolų išdavimo metu, ir, pasak atsakovo, jų dalies grąžinimo metu) ėjo generalinio direktoriaus pareigas, todėl buvo atsakingas už įmonės veiklą, tame tarpe už buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą. Kadangi byloje nebuvo duomenų apie paskolų grąžinimo terminą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei į ginčo pobūdį, taikė CK 6.873 str. 2 d. nuostatas ir laikė, jog atsakovas privalėjo grąžinti paskolas per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareikalavo įvykdyti sutartį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovui bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi, todėl atsakovas privalėjo paskirtam bankroto administratoriui perduoti visus finansinius įmonės dokumentus, tame tarpe ir duomenis apie debitorius. Atsakovas ėjo bendrovės vadovo pareigas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl pastarajam turėjo būti žinomos visos bankroto bylos iškėlimo pasekmės, taip pat ir debitorinių skolų grąžinimas (sutarčių nutraukimas) ir t.t.. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti ieškovui 545500 Lt dydžio paskolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje apklausti liudytojus M. V. ir D. V., taip pat priteisti iš ieškovo 3400 Lt bylinėjimosi išlaidų (101-104 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Sprendimas dalyje yra nepagrįstas, priteista suma per didelė, sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso normas, atsakovo teises ir teisėtus interesus. Byla buvo nepagrįstai išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos gauti ir pateikti papildomus rašytinius įrodymus, remtis liudytojų parodymais, todėl vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas sugrąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
2. Atsakovas siekė įrodyti, jog dalį paskolos yra grąžinęs, ėmėsi veiksmų surinkti ir pateikti rašytinius įrodymus, tikėjosi nagrinėjat bylą iš esmės duoti paaiškinimus, remtis liudytojų parodymais, kurie galėjo patvirtinti dalies paskolos grąžinimo faktą bei pagrįsti sugrąžintos skolos dydį. Tačiau atsakovas netikėtai susirgo ir privalėjo gydytos stacionare, todėl negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, negalėjo pasirūpinti atsivesti ir apklausti liudytojus. Dėl sunkios ligos atsakovas neturėjo galimybės pavesti ir savo atstovei pasirūpinti liudytoju apklausa, neturėjo galimybės atstovei perduoti reikšmingos informacijos. Atsakovas prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą bei pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu, tačiau teismas minėtų prašymų netenkino ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant.
3. Visi atsakovo dalies paskolos grąžinimo dokumentai liko tarp jo vadovaujamos BUAB „VYRYBALT“ dokumentų, kurie buvo perduoti bankroto administratoriui, atsakovui esant komandiruotėje užsienyje. Todėl atsakovas negalėjo pateikti teismui minėtų dokumentų. Ieškovo bankroto administratorius netenkino atsakovo prašymo susipažinti su BUAB „VYRYBALT“ dokumentais. Atsakovas taip pat du kartus prašė teismo išduoti teismo liudijimą, įgalinantį leisti atsakovui susipažinti su BUAB „VYRYBALT“ dokumentais, tačiau teismas jų netenkino. Tokiu būdu buvo apribotos atsakovo galimybės surasti bei pateikti rašytinius įrodymus byloje.
4. Atsakovas neneigia fakto, jog buvo pasiskolinęs iš ieškovo 545500 Lt, tačiau atsakovas dalį skolos grąžino. Atsakovas, atsakovo brolis M. V. bei jo sutuoktinė D. V. už atsakovą mokėjo dalimis ir ieškovui iš viso sumokėjo 80000 Lt. Šias aplinkybes minėti asmenys galėjo patvirtinti teismo posėdyje. Be to, likusius mokėjimus gali patvirtinti BUAB „VYRYBALT“ buhalteriniai dokumentai, banko sąskaitų išrašai. Todėl atsakovas prašo teismo išreikalauti iš BUAB „VYRYBALT“ bei prijungti prie bylos visus apelianto, M. V. bei D. V. į BUAB „VYRYBALT“ kasą bei banko sąskaitą įmokėtas sumas patvirtinančius dokumentus: kasos pajamų kvitus ir BUAB „VYRYBALT“ sąskaitų įeinančių mokėjimų išrašus, kurių atsakovas neturi ir negali gauti.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą. Skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (124-130 l.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
Dėl 80000 Lt skolos priteisimo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 545500 Lt skolą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 545500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2012 m. sausio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 9481,83 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Nors apeliantas prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau apeliaciniame skunde ginčija tik dalį skolos, t.y. 80000 Lt iš priteistų 545500 Lt.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo dėl to, jog ieškovas apeliantui išmokėjo bankiniais pavedimais 545500 Lt, nėra. Be to, byloje esantys AB bankas „Hansabankas“ sąskaitų išrašai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. kovo 14 d. apeliantui iš ieškovui priklausančios sąskaitos buvo pervesta 545500 Lt suma (15-24 l.). CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nesant ginčo dėl pinigų gavimo fakto iš ieškovo, apeliantas privalo įrodyti pinigų grąžinimo faktą ieškovui.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog dėl gydimosi stacionare negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, pasirūpinti liudytojų iškvietimu ir jų apklausa teismo posėdyje, taip pat neturėjo galimybės pavesti atstovei pasirūpinti liudytoju apklausa, neturėjo galimybės atstovei perduoti reikšmingos informacijos. Teisėjų kolegija apelianto minėtus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Apeliantas visos bylos nagrinėjimo metu turėjo atstovą (35 l.), tačiau apeliantas nenurodė priežasčių, kliudančių atstovui tinkamai atstovauti apeliantą: iškviesti į teismo posėdį liudytojus, iš apelianto gauti visą reikiamą informaciją. Pažymėtina, jog liga nėra laikytina svarbia priežastimi atidedant teismo posėdį (CPK 246 str. 2 d.). Be to, ieškovas – bankrutuojanti įmonė, turinti kreditorių, kurių teisės ir teisėti interesai privalo būti apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės nedalyvaujant apeliantui ir nepripažinęs jo dalyvavimo būtinu, pažeidė pastarojo teises.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo išduoti teismo liudijimo, įgalinančio leisti apeliantui susipažinti su ieškovo dokumentais, apribojo apelianto galimybes surasti bei pateikti rašytinius įrodymus byloje. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi netenkino apelianto prašymo dėl liudijimo išdavimo (58 l.), tačiau pats apeliantas nepasinaudojo jam suteikta teise skųsti skundžiamą nutartį apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). CPK 180 straipsnyje nustatyta, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantas nurodo, jog pastarojo brolis M. V. bei jo sutuoktinė D. V. už apeliantą mokėjo dalimis ir ieškovui iš viso sumokėjo 80000 Lt. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kasos pajamų orderio kvitus, iš kurių matyti, jog minėti asmenys ieškovui yra sumokėję nedidelę 8040 Lt sumą iš tariamai sumokėtos 80000 Lt sumos (106-117 l.). Tuo tarpu, pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta ne tik mokėjimo paskirtis, juose taip pat nėra nurodyta, jog prievolė vykdoma už apeliantą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog minėti dokumentai neįrodo, kad pinigai buvo skirti apelianto skolų dengimui.
Pažymėtina, jog pats apeliantas pripažino neturintis įrodymų, patvirtinančių dalies skolos grąžinimo. Tuo tarpu, byloje nustatyta, jog apeliantas įmonės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 1996 m. lapkričio 13 d. iki 2007 m. sausio 8 d. (83 l.), todėl paskolos sutarčių bei dokumentų, patvirtinančių skolos grąžinimą ieškovui, egzemplioriai privalėjo būti ne tik pas ieškovą, tačiau ir pas apeliantą. Nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų grąžinimo faktą, nėra tikslinga apklausti liudytojus M. V. bei D. V., kadangi pastarųjų paaiškinimai ne tik neturėtų įtakos sprendimui, tačiau nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė apelianto teisių ir teisėtų interesų, išsamiai ištyrė, objektyviai įvertino byloje esančias aplinkybes ir įrodymus, atskleidė bylos esmę, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl apelianto argumentai, jog ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, laikytini nepagrįstais. Kadangi apeliantas neįrodė 80000 Lt skolos grąžinimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš apelianto 545500 Lt skolą bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 545500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2012 m. sausio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos. Šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas. Dėl šios priežasties apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, pastarojo prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atmestinas CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jam naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.