Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. L2-561-259/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šimtas aukštų“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos, delspinigių ir įstatyminių palūkanų priteisimo ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Šimtas aukštų“ dėl žalos atlyginimo, delspinigių ir įstatyminių palūkanų išieškojimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kreditorius UAB „Šimtas aukštų“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko G. B. kreditoriui UAB „Šimtas aukštų“ 389 828, 43 Lt skolos, 5 729,56 Lt delspinigių, 11,72 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 389 828,43 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 2 288,89 Lt bylinėjimosi išlaidų bei nustatė skolininkui 20 dienų terminą prieštaravimams į pareiškimą pateikti. Pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius reikalavimo įvykdymui užtikrinti taip pat prašė reikalavimo sumai taikyti skolininko turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areštą, todėl teismas kreditoriaus reikalavimams užtikrinti 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi areštavo skolininko turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bankuose ir kredito įstaigose, turtines teises bendrai 397 846,88 Lt sumai, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti, leisdamas juo naudotis, taip pat leisdamas iš areštuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Šimtas aukštų“.

Skolininkui pateikus prieštaravimus, Kauno apygardos teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatė kreditoriui terminą ieškiniui pareikšti. UAB „Šimtas aukštų“ 2008 m. sausio 22 d. pateikė teismui ieškinį, kuris, ištaisius ieškinio trūkumus, 2008 m. vasario 11 d. nutartimi buvo priimtas.

Atsakovas G. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priešieškinio sumai – 1 129 036 Lt – areštuoti ieškovo turtą ir turtines teises. Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi areštavo ieškovui priklausančius ir esančius pas ieškovą ar trečiuosius asmenis 1 129 036,04 Lt vertės nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, uždrausdamas ieškovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisdamas areštuotu turtu naudotis. Paaiškėjus, jog ieškovo areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 1 129 036,04 Lt, teismas nutarė trūkstamai sumai areštuoti ieškovui priklausančias pinigines lėšas, esančias jam priklausančiose bankų sąskaitose, leisdamas ieškovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su atsakovu.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti ieškovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo nurodytą konkretų ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: prekybos patalpas Saulėgrąžų g. 1, Kaune, unikalus Nr.4400-0953-9486:5314; žemės sklypą Didvyrių g. 6, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-0764-3304; gyvenamąjį namą, Didvyrių g. 6, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-1029-4750; žemės sklypą J. Naujalio g. 38, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-0764-4228; gyvenamąjį namą J. Naujalio g. 38, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-1029-0940; žemės sklypą J. Naujalio g. 40, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-0764-3910; gyvenamąjį namą J. Naujalio g. 40, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-1031-6980; žemės sklypą Didvyrių g. 2, Raudondvario k., Kauno raj., unikalus Nr.4400-0764-3765. Kitam ieškovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms antstolės 2008 m. gegužės 30 d. patvarkymu taikytą areštą ieškovas prašė panaikinti. Nurodė, jog antstolė areštavo 2 794 276 Lt vertės ieškovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas (410 061 Lt), nors 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytas arešto mastas – l 129 036,04 Lt. Ieškovo nuomone, tokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi bendrovė visu areštuotu turtu negali laisvai disponuoti, ieškovo interesus ypatingai pažeidžia piniginių lėšų areštas.

Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies, panaikino Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi taikytą areštą ieškovo piniginėms lėšoms, esančioms jam priklausančiose bankų sąskaitose, kitoje dalyje nutarė nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog antstolė, vykdydama Kauno apygardos tesimo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, areštavo ieškovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, 2 794 276 Lt vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 410 061 Lt sumai ir paaiškino, kad ieškovui priklausantis nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka (1 734 712 Lt), išskyrus sandėlį, esantį Piliakalnio g. 3, Kaune, kuris yra areštuotas 340 589 Lt ieškiniui kitoje civilinėje byloje užtikrinti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovo areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė sudaro 2 794 276 Lt, skola hipotekos kreditoriui -1 734 712 Lt, o priešieškinio kaina - 1 129 036 Lt, taip pat atsižvelgdamas į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad turto apraše aprašyto ieškovo turto vertė (piniginių lėšų į šią sumą neįskaičiuojant) iš esmės yra pakankama tam, kad būtų užtikrinti atsakovo priešieškinio reikalavimai. Kartu teismas darė išvadą, jog prašymas areštuoti tik ieškovo nurodytą konkretų nekilnojamąjį turtą ir panaikinti areštą kitam ieškovo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas, kadangi tokiu būdu būtų sumažinama ieškovo areštuoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė bei būtų taikomas areštas tik turtui, kuris jau yra apsunkintas hipoteka, dėl ko būsimo galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į tai, kad turto apraše aprašyto ieškovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertė iš esmės yra pakankama tam, kad būtų užtikrinti atsakovo priešieškinio reikalavimai, siekdamas užtikrinti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą bei išvengti ieškovo nuostolių dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo, teismas sprendė, jog areštas ieškovo piniginėms lėšoms naikintinas (CPK 150 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, nes atsakovo pateiktas turto vertintojo pažymas apie turto vertę pripažino netinkamu įrodymu, tuo tarpu ieškovo pateiktas preliminarias turto rinkos vertės nustatymo pažymas, skirtas įkeitimui bankui, teismas pripažino tinkamais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog turtas, esantis Didvyrių g. 2, Raudondvario k., Kauno raj., apie kurį ieškovas pateikė pažymą, priklauso kitai bendrovei. Teismas neteisingai apskaičiavo, kokia areštuoto turto vertė atliktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, nes pagal 2008 m. gegužės 30 d. antstolės patvarkymą aprašytų daiktų vertė yra 2 794 276 Lt. Pažymėtina, kad 340 589 Lt vertės šio turto yra areštuota kitoje byloje, be to, 1 734 712 Lt vertės turtas apsunkintas hipoteka, todėl turto vertė, į kurią atsakovas pagal priešieškinį galėtų nukreipti išieškojimą tėra 718 975 Lt. Taigi, teismo išvada, kad priešieškiniui užtikrinti pakanka arešto nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, yra nepagrįsta ir neteisinga. Ieškovas, reikšdamas jau atmestą prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pripažino, jog turtą realizuojant priverstinai, jo vertė būtų mažesnė, taigi, pagal paties ieškovo paskaičiavimus, realizavus jo turtą susidaro tik apie 500 000 Lt, kas neužtikrina nė pusės reiškiamų ieškovui reikalavimų. Teismas neatsižvelgė į byloje paties ieškovo pateiktus dokumentus, kad dar iki ginčo su atsakovu jis turėjo daugiau negu 765 000 Lt skolų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Šimtas aukštų“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog piniginių lėšų areštas yra specifinė ieškinio užtikrinimo priemonė, jos taikymas įtakoja ne tik ieškovo, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Todėl ji taikytina tik tuomet, kai taikyti kitų laikinųjų apsaugos priemonių negalima arba jų nepakanka sprendimo įvykdymui užtikrinti. Ieškovas pažymėjo, kad kita civilinė byla, kurioje areštuotas 340 589 Lt vertės turtas, dar nėra pasibaigusi, todėl negalima teigti, jog tokios vertės turtas turi būti atimamas iš viso atsakovo nekilnojamojo turto vertės.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovo G. B. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas 1 129 036,04 Lt vertės ieškovui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, o jo nepakakus – piniginės lėšos, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leidžiant ieškovui areštuotu turtu naudotis.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog antstolė, vykdydama šią teismo nutartį 2008 m. gegužė 30 d. aprašu areštavo 2 794 276 Lt vertės kilnojamų ir nekilnojamų daiktų bei 410 061 Lt piniginių lėšų, iš viso areštavo turtą, kurio vertė 3 204 337 Lt.

Skundžiamos nutarties atveju laikinųjų apsaugos priemonių mastas išliko visiškai toks pats, koks buvo nustatytas ir teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartyje, o teismas skundžiama nutartimi nutarė panaikinti areštą piniginėms lėšoms, palikdamas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija atsakovo reikalaujamą priteisti 1 129 036,04 Lt sumą, areštą (CPK 148 str. 4 d.).

Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi ne tik siekti maksimaliai apsaugoti vienos šalies interesus, bet ir įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes kitai šaliai. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigai yra labai svarbus kiekvienos įmonės normalios ūkinės-komercinės veikos pagrindas, todėl, įmonei uždraudus disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, yra apsunkinama ir sutrikdoma jos veikla, taigi piniginių lėšų areštas gali būti tik išimtinais atvejais, tame tarpe ir kai kito turto nėra ar yra akivaizdžiai nepakankamai. Nagrinėjamu atveju tokios vienareikšmiškos išvados padaryti negalima (CPK 185 str.). Ta aplinkybė, jog dalis ieškovo nekilnojamojo turto yra apsunkintas hipoteka, savaime netrukdo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones tokį įkeistą turtą areštuoti. Hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas (CK 4.170 str. 1 d.). Nors hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius (CK 4.192 str. 1 d.), praktikoje (atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes) galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra domenų, jog ieškovas nevykdo savo hipoteka užtikrintų reikalavimų ir kad realiai tikėtinas priverstinis išieškojimas iš minėto turto (CPK 178 str.). Taigi darytina išvada, jog hipoteka apsunkinto turto areštas šioje byloje yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra duomenų, kad kitoje byloje, kurioje areštuotas ieškovo 340 589 Lt vertės turtas, yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas. Todėl teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovo 2 794 276 Lt vertės kilnojamų ir nekilnojamų daiktų areštas atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo interesus (CPK 144 str. 1 d., 145 str., 2 d., 150 str.1 d.), priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijai aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu nusprendus, jog atsakovas turėjo teisę reikšti prašymą dėl jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o pirmosios instancijos teismui pagrįstai ir teisėtai šį prašymą iš dalies patenkinus, neturi teisinės reikšmės argumentai apie tai, kad anksčiau sprendžiant byloje procesinius klausimus pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.