Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-4861-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-10-04Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-12-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-04
Bylos Nr.
2-4861-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01809-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Pareiškėjas
O. B.
Kategorijos
Civ. byla Nr. 2-4861-560/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01809-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018-10-04Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

susipažinęs su pareiškėjos O. B. pareiškimu dėl jos negauto atsakymo į pareiškėjos skundą į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę dėl pareiškėjos patiriamo smurto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama padėti nustatyti priežastis, dėl kurių ji negavo atsakymo į jos skundą; susipažinti ir įvertinti faktinius įvykius ir informaciją; padėti gauti atsakymą į jos skundą.

Ieškinį priimti atsisakytina ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškė 3 reikalavimus: (1) padėti nustatyti priežastis, dėl kurių ji negavo atsakymo į jos skundą; (2) susipažinti ir įvertinti faktinius įvykius ir informaciją; (3) padėti gauti atsakymą į jos skundą. Materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (LAT 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjos reikalavimų patenkinimas nesukurs teisinių pasekmių, todėl jie nelaikytini savarankiškais materialiaisiais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių pareiškėjos pareiškimą priimti atsisakytina, kadangi toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškina, jog pareiškėja turi teisę su skundu kreiptis į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies, LR Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., 291 str.,

nutaria:

Pareiškėjos O. B. pareiškimą atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius