- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2-4861-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01809-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- O. B.
- Kategorijos
susipažinęs su pareiškėjos O. B. pareiškimu dėl jos negauto atsakymo į pareiškėjos skundą į LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę dėl pareiškėjos patiriamo smurto,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama padėti nustatyti priežastis, dėl kurių ji negavo atsakymo į jos skundą; susipažinti ir įvertinti faktinius įvykius ir informaciją; padėti gauti atsakymą į jos skundą.
Ieškinį priimti atsisakytina ( LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Šias konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. Taigi CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi asmens kreipimosi į teismą teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, kitaip tariant besikreipiančiam į teismą asmeniui egzistuoja pareiga paisyti įstatymais nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos inter alia (be kita ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškė 3 reikalavimus: (1) padėti nustatyti priežastis, dėl kurių ji negavo atsakymo į jos skundą; (2) susipažinti ir įvertinti faktinius įvykius ir informaciją; (3) padėti gauti atsakymą į jos skundą. Materialinių teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (LAT 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjos reikalavimų patenkinimas nesukurs teisinių pasekmių, todėl jie nelaikytini savarankiškais materialiaisiais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių pareiškėjos pareiškimą priimti atsisakytina, kadangi toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas išaiškina, jog pareiškėja turi teisę su skundu kreiptis į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies, LR Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos O. B. pareiškimą atsisakyti priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.