- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-509-417/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pareiškėjas
- Klaipėdos
pareiškėjui Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriui J. S. ,
teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriaus J. S. (toliau pareiškėjas) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės G. Skersinskytės 2010-04-09 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
n u statė:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2010-03-24 buvo gautas Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriaus J. S. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvusiam organizacijos direktoriui V. S. , kadangi jis neatsiskaito už savo veiklą, neteisėtai negrąžina organizacijos dokumentų bei antspaudo.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė G. Skersinskytė 2010-04-09 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Minėtąjį prokurorės nutarimą pareiškėjas apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri 2010 m. liepos 20 d. nutartimi Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriaus J. S. skundą atmetė ir palinko galioti minėtąjį prokurorės nutarimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 20 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės G. Skersinskytės 2010-04-09 nutarimą bei pradėti ikiteisminį tyrimą buvusiam Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriui V. S. . Nurodo, kad tarp Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriaus ir V. S. ginčo dėl organizacijos valdybos ir direktoriaus išrinkimo teisėtumo nėra. Pareiškėjas pažymi, jog V. S. kelis kartus buvo kviečiamas į susirinkimą, kad atsiskaitytų už nuveiktą darbą bei atsiskaitytų už savo veikas. Tačiau, anot J. S. , V. S. pasislėpė, nežinoma jo buvimo vieta, tai trukdo dėl jo pradėti civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjas akcentuoja, jog įtaria, kad V. S. yra iššvaistęs valstybės biudžeto ir jo atstovaujamos organizacijos lėšas. Be to, mano, kad yra pažeistas viešas interesas. Tačiau akivaizdžiai Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra užkerta kelią faktinėms aplinkybėms nustatyti, kliudo organizacijos veiklai ir negina viešo intereso. Net neišduoda V. S. rekvizitų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos pareiškėjo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jos teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos, kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami.
Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, iš esmės pats Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktorius J. S. netiesiogiai pripažįsta, kad tarp jo, kaip minėto centro vadovo, ir V. S. yra iškilę civiliniai santykiai – ginčas dėl centro valdybos ir direktoriaus išrinkimo teisėtumo. Todėl apygardos teismas darkart akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo inicijavimas, jo pradėjimas negali būti kitą ginčo šalį gąsdinanti ar drausminanti priemonė, kuria būtų pasiekti iniciatyvos teise pasinaudojusios šalies tikslai. Apygardos teismas nemano, kad pasinaudojus civilinės teisės užtikrinamais instrumentais esant būtinybei nebūtų galima atrasti asmens, kaip šiuo atveju V. S. ir civilinio proceso nustatyta tvarka išspręsti iškilusius klausimus, tarp jų ir žalos atlyginimo klausimus.
Be to, iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių apygardos teismas nemano, kad šios leistų teigti, jog yra akivaizdu, kad V. S. veiksmuose yra tam tikros nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą. Juolab, kad ir civilinio proceso teisės normos teismui, nagrinėjančiam civilinį ginčą bei nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (CPK 300 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centro direktoriaus J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. liepos 20 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.