Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ir nuteistojo K. N. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžio, kuriuo K. N. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė K. N. paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-03-28 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, galutinė bausmė K. N. paskirta laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., K. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10MGL (1300 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., 22str. 1 d. ir 201 str. 2 d. išteisintas.

Tuo pačiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu nuteistas G. G., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. nuteistas už tai, kad jis, G. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta 2010 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitariusių bendrininkų grupėje, neteisėtai pasigamino ir iki 2010 m. gegužės 31 d. 11.41 val. laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.

Be to, K. N. nuteistas už tai, kad jis, G. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta 2010-05-31, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje iš neteisėtai pagamintos 3500 litrų brogės, tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,0 %, neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, kėsinosi pagaminti 280 litrų absoliutaus (100 %) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką atskleidė policijos pareigūnai.

S. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. gegužės mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdamas tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje su L. D., G. G. ir K. N., neteisėtai pasigamino ir iki 2010-05-31 11.41 val. laikė aparatą namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d.

Be to, S. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010-05-31, dienos metu, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdamas tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje su L. D., G. G. ir K. N., iš neteisėtai pagamintos 3500 litrų brogos, tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,0 %, neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, kėsinosi pagaminti 280 litrų absoliutaus (100 %) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką atskleidė policijos pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 201 str. 2 d.

S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 201 str. 1 dalyje ir paskirti jam bausmę: 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą.

S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 201 str. 2 dalyje ir paskirti jam bausmę: 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Remiantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 27 MGL (3510 litų) dydžio baudą.

Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo K. N. pakeisti:

K. N., pripažintam kaltu, kuriam paskirta bausmė pagal LR BK 201 str. 1 d. -laisvės atėmimas 1 (vienerių) metų terminui;

K. N., pripažintam kaltu, kuriam paskirta bausmė pagal LR BK 22 str. 1 d., 201 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui;

Remiantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant K. N. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė procesinės normos (BPK 305 straipsnis), reglamentuojančios nuosprendžio surašymą, reikalavimus, nuosprendį pagrindė ne visais įrodymais, nenurodė, kodėl kaltinamąjį S. R. teisinančius įrodymus priėmė, o kaltinančių įrodymų nepripažino. Teismo nuosprendyje yra daug nutylėjimo, įrodymų vertinimo spragų. Šioje byloje svarbi įrodinėtina aplinkybė - S. R. dalyvavimas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 201 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 201 str. 2, padaryme.

Svarbiausių tiesioginių S. R. kaltės įrodymų – kaltinamojo L. D. parodymų pirmosios instancijos teismas net nepaminėjo nuosprendyje, nekalbant apie jų vertinimą ir sąsajumą su kitais byloje pripažintais įrodymais duomenimis. Kaltinamasis L. D. davė parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat teisiamojo posėdžio metu. Po to, kai teisme buvo apklausti visi kaltinamieji, t. y. K. N., G. G., S. R. ir L. D., apklausti liudytojai, buvo padaryta teisiamojo posėdžio pertrauka, kaltinamasis L. D. nuo teismo pasislėpė, baudžiamoji byla L. D. atžvilgiu buvo atskirta. L. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui), tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuolat buvo papildomi naujomis aplinkybėmis, tačiau dalyje dėl kaltinamojo S. R. dalyvavimo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, L. D. parodymai yra nuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti L. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. 2010-10-27 papildomos apklausos metu L. D. iš dalies pakeitė savo anksčiau duotus parodymus ir juos papildė, kad jis pažįsta K. N. iš matymo. K. N. atvažiuodavo į sodybą kartu su S. R., jie abu, kaip jįs suprato, organizavo naminės degtinės gamybą. Pagamintą degtinę naktimis išveždavo K. N.. Anksčiau apie G. G. ir K. N. nieko nepasakojo, nes nenorėjo jų įvardinti. Išsamius parodymus L. D. pageidavo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti L. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. 2010-11-12 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu L. D. parodė, kad S. R. jam pasiūlė virti jo sodyboje naminę degtinę, už tai S. R. pažadėjo jam mokėti po 50 Lt į dieną. Įranga ir produktai sodybos ūkiniame pastate jau buvo, kai jis atvyko į S. R. sodybą gyventi. Naminę degtine virti padėdavo G. G., kuris padarydavo pagalbinius darbus. Pagamintą degtinę išveždavo S. R. ir K. N.. K. N. jis pažįsta iš matymo, nes K. N. atvažiuodavo kartais į sodybą kartu su S. R.. S. R. buvo išnuomojęs sodybą K. N. už pinigus. Jis mano, kad pagrindinis naminės degtinės virimo organizatorius buvo K. N.. Teisminio nagrinėjimo metu L. D. keitė parodymus ir nebenurodė K. N. kaip asmens, kuris organizavo naminės degtinės virimą. Parodymų keitimo priežasčių jis nenurodė. Tačiau L. D. parodymai dalyje dėl to, kad S. R. dalyvavo surenkant naminės degtinės virimo aparatą, kad S. R. atveždavo produktų naminei degtinei virti, kad S. R. atvažiuodavo paimti pagamintą naminę degtinę, kad S. R. nuomojo sodybą už pinigus K. N., kad S. R. atsiskaitydavo su L. D. ir G. G. už atliktą darbą, – nesikeičia, yra nuoseklūs. Teisminio nagrinėjimo metu L. D. parodė, kad jis atvažiavo pas S. R. į sodybą, jau „bravaras“ ten buvo, tik reikėjo suvirinti vamzdžius. Virinant naminės degtinės virimo aparato vamzdelius S. R. sodyboje, L. D. padėjo S. R. palaikyti vamzdelius. Jie bandė virti naminę degtinę. Pirmą kartą išsivirė 6-8 litrus ir visą išgėrė, antrą kartą išvirė apie 10-12 litrų ir juos sulaikė policijos pareigūnai. Broga jau buvo užraugta. Jos buvo užraugta apie 3,5 tonos. Naminę degtinę virė L. D.. Iš tos brogos naminės degtinės nebuvo išvarę, kai atvažiavo policijos pareigūnai, sodyboje buvo jis ir G. G.. Pinigus L. D. mokėjo S. R.. Jis duodavo už darbą 50 litų L. D., o G. G. 30 litų. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus L. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. D. pareiškė, kad šiuos parodymus (duotus ikiteisminio tyrimo metu) jis tvirtina, jie teisingi. Šiuo metu ne viską pamena.

Nurodo, kad L. D. nurodytas aplinkybes dėl S. R. dalyvavimo nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 201 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d., padaryme, patvirtina kiti byloje surinkti duomenis, kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais, grindžiančiais nuteistųjų K. N. ir G. G. kaltę. Būtent kaltinamasis S. R. parodė, kad jis kaltės nepripažino, tačiau teigė, jog jis prižiūri jo broliui V. R. priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), tačiau joje negyvena, o joje leido gyventi savo posūniui G. G.. 2010 m. pavasarį, datos tiksliai neprisimena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs K. vardu ir paprašė leidimo jo sodybos ūkiniame pastate išsivirti naminės degtinės Jis sutikęs, galvodamas jog naminė degtinė bus gaminama asmeniniams šio žmogaus poreikiams. K. jam dar buvo skambinęs, klausęs, kiek reikės mokėti už elektrą tačiau jis jokių pinigų iš nieko neprašęs ir jų negavęs. Jis taip pat nieko nežino apie tai, kaip sodyboje atsirado įranga naminei degtinei gaminti, kas pristatydavo produktus gamybai. Vieną kartą jam būnant sodyboje, G. G. ir L. D. pasiūlę išgerti naminės degtinės. Jis supratęs, jog L. D. sodyboje verda naminę degtinę. K. N. sodyboje jis nėra matęs.

Teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu S. R. duoti parodymai, kad leido virti naminę degtinę jo sodyboje be užmokesčio, prieštarauja kitai byloje surinktai medžiagai. G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog girdėjo pokalbį tarp K. N. ir S. R. telefonu ir suprato, kad už sodybos nuomą sutarta mokėti 400 per mėnesį. Teisminio nagrinėjimo metu G. G. šią aplinkybę nutylėjo ir parodė, kad jis gyveno S. R. broliui priklausančioje sodyboje ir ją prižiūrėjo. 2010 m. pavasarį į sodybą atvažiavęs K. N. ir paprašęs leisti pasinaudoti ūkiniu pastatu. Jis paskambinęs savo patėviui S. R. ir davęs K. N. su juo tartis. Darytina neabejotina išvada, kad S. R. buvo žinomas tikslas, dėl kurio K. N. prašė išnuomoti jam sodybą, ir kad S. R. ir K. N. buvo sutarta dėl kainos už sodybos nuomą. G. G. pozicija aiški, nes S. R., jo patėvis, visiškai materialiai išlaiko G. G.. S. R. neigia asmeniškai pažįstantis K. N. ir neigia, kad yra daugiau negu 1 kartą bendravęs su juo telefonu. Kaltinamasis K. N. parodė, kad jis dirbo apdailininku UAB .„(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. iki 2010 m. liepos mėn., ir jis turėjo darbinį mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojosi ne vienas jis. 2010 m. liepos mėn. bankrutavus bendrovei, jis abonento numerį (duomenys neskelbtini) persirašė savo vardu, ir sutiko apmokėti bendrovei mobiliojo ryšio operatoriaus priskaičiuotą sąskaitą. Iš įtariamajam S. R. priklausančio abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinių matyti, kad jis bendravo su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamasis K. N. tokiomis datomis: 2010-04-08 (2 kartus), 2010-04-14 (1 kartą), 2010-05-30 (1 kartą), 2010-06-14 (1 kartą), 2010-06-15 (2 kartus), 2010-06-16 (1 kartą), 2010-06-17 (1 kartą), 2010-06-19 (4 kartus), 2010-07-10 (1 kartą), 2010-07-21 (1 kartą), kas paneigia įtariamojo K. N. parodymus, kad jis ir įtariamasis S. R. vienas kito nepažįsta ir nėra bendravę, o S. R. parodymus, kad K. N. jam yra skambinęs tik vieną kartą. Taigi, sujungus tarpusavyje nuoseklia ir logiška grandine tiesioginiais įrodymais nustatytus faktus ir netiesioginiais įrodymais nustatytus tarpinius faktus ir išvadas, darytina neabejotina išvada, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. R. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 201 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d. Todėl nuosprendis dalyje dėl S. R. išteisinimo naikintinas. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-28 teismų praktikos apžvalgoje skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai), nurodė, kad vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismai įskaito visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį į galutinės subendrintos bausmės laiką. Jeigu bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, buvo švelninama dėl amnestijos akto ar kitais įstatymo numatytais pagrindais, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama tik sušvelnintos bausmės dalimi. Jeigu nuteistasis tokiu būdu buvo visiškai atleistas nuo bausmės, ši bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo priimta 2013-11-06 Telšių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria K. N. nutraukta vykdoma probacija pagal 2011-03-28 Telšių rajono apylinkės teismo ir 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžius, ir K. N. buvo visiškai atleistas nuo bausmės, neturėjo bendrinti nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais paskirta bausme. Netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą nuteistajam K. N. buvo paskirta per griežta bausmė.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo neteisingai buvo pritaikytas ir Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnis, kuriuo remiantis teismas K. N. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė K. N. kartu su bausme negalėjo būti skiriama, nes LR BK 67 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, todėl nuosprendis dalyje dėl bausmės paskyrimo K. N. keistinas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vartoja senos redakcijos Lietuvos Respublikos BK 75 str. (BPK redakcija iki 2012-07-01) formuluotes, įpareigodamas K. N. dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Teismo posėdyje nuteistasis K. N. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, išteisintasis S. R. ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmestinas, prokuratūros apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo K. N. apeliacinio skundo

K. N. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, apeliantas iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, iš esmės rėmėsi tik jo kaltę pagrindžiančiais įrodymais, atmetė įrodymus, kurie jo kaltę paneigia, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens atpažinimą ir akistatą tarp jo ir G. G. buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta liudytojų G. D., A. K., E. L., A. S. parodymais, nuosekliais nuteistojo G. G. parodymais, specialisto išvada ir kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais, nuosprendyje aptartais ir motyvuotai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nuostatos, įvertintais įrodymais.

Nuteistasis G. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme parodė, kad jis gyveno S. R. broliui priklausančioje sodyboje ir ją prižiūrėjo. 2010 metų pavasarį į sodybą atvažiavo K. N. ir paprašė leisti pasinaudoti ūkiniu pastatu. K. N. atsivežė bačkas, aparatą ir jo dalis. Jis, L. D. ir K. N. 2–3 dienas surinkinėjo aparatą. Viskas vyko ūkiniame pastate. K. N. išvažiuodavo vakare, o atvažiuodavo ryte. Produktus: miltus, mieles atvežė K. N.. Jis su L. D. užraugdavo brogę. L. D. gamino naminę degtinę. Pagamintą naminę degtinę supildavo į taras ir jas išsiveždavo K. N.. K. N. atvažiuodavo vakarais pilkos spalvos automobiliu „Audi“. L. D. iš K. N. gaudavo po 40–50 Lt už dieną. Matė, kaip K. N. duoda pinigus L. D. už darbą. Jis taip pat iš K. N. gaudavo po 30 Lt už pagalbą. Netikėti nuosekliais nuteistojo G. G. parodymais nėra jokio pagrindo, juo labiau tokius nuteistojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys, jog G. G. atpažino K. N. kaip asmenį, kuris Žemalėnų k., Šiaulių r. organizavo ir vadovavo naminės degtinės gamybai, VĮ „Regitra“ pateikti duomenys, kad K. N. nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi 100“ pilkos spalvos. Iš dalies K. N. kaltę patvirtina S. R., kuris apklaustas teisme parodė, kad jam skambino G. G. ir davė pasikalbėti telefonu su K. N., kuris prašė leisti pasinaudoti sodyboje esančiais pastatais, kad su K. N. daugiau nei vieną kartą kalbėjo telefonu. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. N. pateikė daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilųjį telefoną „NOKIA“ ((duomenys neskelbtini)), „Omnitel“ kortelę, dokumentų kopijas – prašymas perrašyti abonentą, prašymas įjungti abonentą, iš kurių matyti, kad K. N. paprašė perrašyti „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) K. N. vardu, kuri gali būti pateikta po abonento perrašymo, kas parodo, jog dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ K. N. vienas naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad K. N. naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino teisme apklaustas liudytojas A. K.. Iš S. R. priklausančio abonento numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinių matyti, kad jis bendravo su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi įtariamasis K. N., kas patvirtina, jog K. N. ir S. R. ne kartą yra bendravę.

Šiaulių apskrities VPK kriminalistinių tyrimų biuro 2010-06-02 specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0865 nustatyta, kad kad iš įvykio vietos pateikti tirti skysčių ėminiai, esantys penkiuose buteliuose, pažymėtuose Nr. 1–5, paimtuose iš atitinkamai pažymėtų penkių talpų, priklausančių L. D., yra brogė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 8,0 procentai ir ji tinkama naminei degtinei gaminti. 3 500,0 dm³ (litrų) brogės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,0 procentai yra 280,0 dm³ (litrų) absoliutaus etilo alkoholio. Tai patvirtina, kad nuteistieji kėsinosi pagaminti daugiau nei 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų.

Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų neteisėtą pagaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą realizuoti, arba jo realizavimą. Numatyto nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visumą - surasto skysčio kiekį, vietą, panaudotus įrenginius neteisėtai gamybai.

Iš bylos duomenų matyti, kad buvo ruošiamasi pasigaminti didelį kiekį namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kuris žymiai viršija kvalifikuojantį Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymį – 50 litrų. Taip pat iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gamybai nuteistieji buvo pasigaminę ir susimontavę aparatą ūkiniame pastate, taip pat buvo pasigaminę 3500 litrų brogės, tinkamos naminei degtinei gaminti. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo ruošiamasi gaminti naminę gamybą ne asmeninėms reikmėms, bet realizavimui. Kolegija daro išvadą, kad aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog K. N. veiką pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 201 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 201 str. 2 d.

Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodyta, kad 2010-05-31 Žemalėnų kaime Šiaulių rajone V. R. priklausančios sodybos ūkiniame pastate buvo rasta 3500 litrų brogės, tinkamos naminei degtinei gaminti, jog nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų užfiksuotas šio skysčio matavimas, nėra brogės sunaikinimo akto, niekur neparašyta, kad 5 plastikinės talpos po 700 litrų būtų pilnos.

2010-05-31 apžiūros protokole užfiksuota, kad prie pastato dešinės sienos stovi 4 plastikinės talpos po 700 l su rusvos spalvos skysčiu, turinčiu specifinį brogės kvapą, kairėje pusėje – viena 700 1 talpos plastikinė statinė, pripildyta rusvos spalvos skysčiu, turinčiu specifinį brogės kvapą. Taip pat protokole užfiksuota, jog atlikus apžiūrą iš kiekvienos talpos paimti skysčio mėginiai ir supilti į 2 litrų talpos indus. Liudytojas G. D. parodė, kad sodybos ūkiniame pastate rado aparatą naminei degtinei gaminti bei 4 ar 5 statines brogės. Jie brogę, kurios buvo 3,5 tonos, sunaikino, prieš tai paėmę mėginius. Taip pat liudytojas patvirtino, kad matavo graduotu kibiru, iš viso buvo rasta kiekvienoje statinėje po 700 l brogės. Liudytojas A. S. parodė, kad buvo rasta 3,5 tonos brogės, brogė buvo išpilta, tara paimta, brogės kiekis buvo fiksuojamas pagal talpų tūrį. Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, atitinka ne tik vieni kitus, bet ir kitą byloje surinktą medžiagą – apžiūros protokole, specialisto išvadoje nurodytus duomenis. Šios nurodytos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad 2010-05-31 (duomenys neskelbtini) V. R. priklausančios sodybos ūkiniame pastate buvo rasta 3500 litrų brogės.

Nepagrįstas ir atmestinas nuteistojo skundo argumentas, atpažinimas pagal nuotraukas buvo daromas po to, kai buvo atliekama akistata tarp jo ir G. G.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, akistata tarp K. N. ir G. G. nebuvo atlikta. Teisme apklausta liudytoja E. L. taip pat nenurodė, jog prieš atliekant atpažinimą pagal nuotraukas buvo atliekama akistata tarp minėtų asmenų. Pats G. G. negalėjo nurodyti, jog minėtas veiksmas tarp jo ir K. N. būtų atliktas. Be to, 2010-12-02 įtariamojo G. G. apklausos protokole užfiksuota, kad G. G. atsisako dalyvauti akistatoje su K. N.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas, kai iš fotonuotraukų G. G. atpažino K. N., buvo atliktas 2010-10-06. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas buvo atliekamas dar iki sprendžiant klausimą dėl akistatos tarp K. N. ir G. G. atlikimo.

Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, K. N. klausimą dėl bylos išskyrimo L. D. atžvilgiu paliko spręsti teismui, jo gynėja nesutiko, kad byla L. D. atžvilgiu būtų išskirta. Tačiau teismui 2013-12-03 paskelbus nutartį, nei nuteistasis K. N., nei jo gynėja neprašė byloje daryti pertrauką, taip pat nepateikė skundo dėl priimto sprendimo, nors tokią galimybę tiek nuteistasis, tiek jo gynėja turėjo. Todėl nuteistojo K. N. teiginys, kad teismas suvaržė jo teisę į gynybą, nes negalėjo apskųsti teismo nutarties dėl bylos išskyrimo L. D. atžvilgiu laikytinas deklaratyviu ir atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad bylos duomenys gauti teisėtais būdais (BPK 20 str. 4 d.), jų patikimumą teismas patikrino BPK nustatytomis priemonėmis, o spręsdamas nuteistojo K. N. kaltės klausimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tinkamumą, leistinumą ir liečiamumą, išnagrinėjo jų tarpusavio ryšį bei įvertino visus įrodymus kaip visumą.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl S. R. išteisinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą bei padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą dėl S. R. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas veikas. Tiesioginiais S. R. kaltės įrodymais prokurorė laiko L. D., asmens, kurios atžvilgiu byla buvo išskirta, duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta, duoti parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuriam prioritetinė įrodomoji reikšmė nesuteikiama. Šis įrodymų šaltinis, kaip ir kiti įrodymai, privalo būti palyginti su kitais byloje surinktais įrodymais ir įvertinti kitų bylos duomenų visumoje. Kadangi byloje nėra surinkta kitų įrodymų patvirtinančių S. R. kaltę dėl nusikalstamų veikų, kuriomis jis buvo kaltinamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. R. išteisino nesurinkus įrodymų, jog S. R. būtų taręsis su kitais nuteistaisiais dėl produktų pirkimo, brogės ir naminės degtinės darymo, jos realizavimo, jog būtų gavęs kokį tai užmokestį ar turėjęs naudos, ar atlikęs kitokius neteisėtus veiksmus.

Pagrįstas prokurorės skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. ir paskirtą bausmę bendrino su 2011-03-28 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pakeistu 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismai įskaito visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį į galutinės subendrintos bausmės laiką. Jeigu bausmė, paskirta ankstesniu nuosprendžiu, buvo švelninama dėl amnestijos akto ar kitais įstatymo numatytais pagrindais, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama tik sušvelnintos bausmės dalimi. Jeigu nuteistasis tokiu būdu buvo visiškai atleistas nuo bausmės, ši bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip matyti iš Telšių rajono apylinkės teismo 2013-11-06 nutarties, K. N. vykdoma probacija pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2011-03-28 ir Šiaulių apygardos teismo 2011-06-16 nuosprendžius nutraukta. Ši minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, daroma išvada, jog nuteistasis minėta teismo nutartimi buvo atleistas nuo bausmės, todėl ši bausmė nebendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme.

Nepagrįstai prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vartojo senos redakcijos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir neteisingai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnį, kuriuo remiantis teismas K. N. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai taikė senos redakcijos Lietuvos Respublikos BK 75 str. (X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)) formuluotes, įpareigodamas K. N. dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. K. N. nusikalstamos veikos padarytos 2010 metų gegužės mėnesį, todėl skiriant bausmę teismas pagrįstai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias bausmės skyrimo nuostatas, t. y. įpareigojimą dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tik šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas nuteistajam Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės kartu su bausme skiriamos asmenims, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės VI skyriuje numatytais pagrindais. Taigi, teismas paskirdamas K. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu S. R. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 201 str. 2 d., tačiau nenurodytas išteisinimo pagrindas. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad S. R. išteisintinas nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, t. y išteisinimo formuluotė atitinka Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 2 p. nurodytą sąvoką „neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką“. Kadangi nuosprendyje privaloma nurodyti išteisinimo pagrindą, todėl skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytinas išteisinimo pagrindas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. K. N. paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-03-28 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011-06-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir laikyti, kad šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra laisvės atėmimas 2 metams.

Nurodyti S. R. išteisinimo pagrindą ir nuosprendžio rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

S. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 201 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. N. apeliacinį skundą atmesti.