Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija 2024 m. sausio 11 d. pateikė pareiškėjo charakteristiką Nr. 10-1, seniūnas jį charakterizuoja kaip paslaugų, draugišką ir darbštų žmogų. Nurodo, kad jo medžiotojo stažas yra nuo 1994 metų ir jam 2012 m. balandžio 16 d. išduotas medžiotojo bilietas Nr. 058084, kuriame nurodyta kad yra išlaikęs saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo egzaminą. Viešoji įstaiga Kvėdarnos ambulatorija 2024 m. sausio 11 d. išdavė asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. 24-3090413, kurioje nustatyta galutinė išvada, kad dėl sveikatos būklės jis gali įsigyti ir turėti ginklus.

Kadangi visus savo vardu registruotus ginklus pardavė, o šiai dienai iškilo būtinybė įsigyti ginklą, todėl kreipiausi į Policijos departamentą su prašymu išduoti naują leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Turi elnių ūkį, kuriame augina 85 tauriuosius elnius ir 2 danielius. Ginklas reikalingas elnių apsaugai nuo plėšrūnų, taip pat elnių atrankai ūkyje vykdyti. Tačiau jo prašymas buvo atmestas vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 13 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.). Kad jis nėra nepriekaištingos reputacijos pareiškėjas nesutinka. Teigia, kad jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas neteisėtai, įvertinus formaliai, neatsižvelgus į jo individualią situaciją, į jo charakteristiką, nepateikiant jokių motyvų dėl jo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismų praktikoje akcentuojama atsižvelgti į asmenybę. Jis neturi teistumų, nėra linkęs daryti teisės pažeidimų. Taigi akivaizdu, kad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatytą 3 metų terminą, dėl kurio jam negali būti išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta mano, kad Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinant teisėtą ginklo leidimo siekiantiems asmenims išdavimą, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, todėl 2024 m. sausio 24 d. Policijos departamento Viešosios tvarkos biure priimtas sprendimas Nr. 5-IL-2311 „Atsisakyti A. T. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo A. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas kilo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 5-IL-2311 „Atsisakyti A. T. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. T. 2024 m. sausio 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biurui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintame Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos apraše nurodytus patikrinimus buvo nustatyta, kad 2022 m. spalio 2 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu Nr. 20-IL-85-00353-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (Leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus), A. T. buvo panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 1234. Skundžiamame teismui sprendime konstatuota, jog įvertinus tai, kad nuo spendimo panaikinti A. T. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nėra praėję 3 metai, todėl leidimas laikyti (nešiotis) ginklus jam negali būti išduotas. Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatomis nuspręsta atsisakyti A. T. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Sprendžiant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (lot. be kita ko), nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais, jiems keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-843-492/2015; 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-690-662/2022).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos ir jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis, t. y. nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant ir nešiojantis šaunamuosius ginklus, taip pat griežtus reikalavimus juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms, kurios leidžia spręsti apie asmenų patikimumą ir nuspėjamumą turint ginklą. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios ir įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą, jeigu nustatoma bent viena iš nurodytų alternatyvių aplinkybių.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriuo remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. 18 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, savo poziciją grindžia tuo, jog jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas neteisėtai, įvertinus formaliai, neatsižvelgus į jo individualią situaciją, į jo charakteristiką, nepateikiant jokių motyvų dėl jo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 5-IL-2311, todėl būtent jo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas teismo sprendime. Pažymėtina, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. 20-IL-85-00353-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas, minėtas sprendimas yra galiojantis, teismui neapskųstas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su šio sprendimo neteisėtumu, nemotyvuotumu, nevertintini.

Policijos įstaiga, teikdama administracinę paslaugą – leidimų laikyti (nešiotis) ginklus, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi teisę įsigyti, laikyti (nešiotis) B ir C kategorijos ginklų išdavimą, vadovaujasi šių leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančiomis Aprašo nuostatomis. Aprašo 7 punktas numato kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi pateikti policijos įstaigai. Tarp išvardintų privalomų pateikti dokumentų nėra nurodyta jokie asmenį charakterizuojantys raštai, tad atsakovas pagrįstai nevertino pareiškėjo pateiktos Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija 2024 m. sausio 11 d. charakteristikos.

Šiuo atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neprivalėjo nagrinėti ir papildomai motyvuoti, kodėl 2022 m. spalio 2 d. sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuras vadovavosi Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 13 punktu, kuriame nurodyta sąlyga nėra vertinamojo pobūdžio ir nereikalauja papildomos motyvacijos. Kaip jau minėta, atsakovui nesuteikta diskrecijos teisė pasirinkti kitokį elgesio variantą, negu numato įstatymas. Atsakovui nustačius faktą, kad yra galiojantis sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir nuo šio sprendimo priėmimo nėra praėję trys metai, įstatymas nenumato kitokio sprendimo, negu kad tokio asmens nelaikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu bei, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai bei faktiniai pagrindai, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuras 2024 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 5-IL-2311 „Atsisakyti A. T. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Policijos departamentą patenkinti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.