- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-08-05
- Bylos Nr.
- N1-109-666/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00187-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kaltinamasis
- M. K., Ž. B., R. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, mokosi VšĮ paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre – kurorto verslo skyriuje, , gyvenantis F. J. g . Kretingos mieste, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 1 d.; 178 str. 1d.; 159 str., 24 str. 5d., 181 str. 1d.;
Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, Kretingos, Kkaimas, Kretingos rajonas, nevedęs, gyvenantis, Kretingoje, nebaustas administracine tvarka, teistas 2011-06-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Byla nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant įpareigojimą, kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d.;
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Kretingoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, mokosi Kretingos, 10 klasėje, gyvenantis, Kretinga, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal BK 181 str. 1 d..
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas psichinę prievartą, savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą – padarė turto prievartavimą :
2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, M. K., Kretingos mieste, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo prieš D. Š. psichinę prievartą, tai yra, grasino panaudoti fizinį smurtą ir paskelbti apie D. Š. kompromituojančią informaciją apie be tėvų žinios įsigytus du motorolerius, atvirai savo naudai pareikalavo iš D. Š. perduoti jam turtą, dėl ko nukentėjusysis D. Š., išsigandęs grasinimų bei nepageidaudamas, jog jo tėvams būtų atskleista jį kompromituojanti informacija, 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, perdavė M. K. įvairias pinigines sumas, priklausančias nukentėjusiajai D. Š., viso 41000 Norvegijos kronų, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Š. 17933,40 Lt turtinę žalą.
Laikotarpyje nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio, tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, M. K., lankydamasis pas D. Š. namuose, adresu. , Kretingoje, slapta pagrobė nukentėjusiajai D. K. priklausantį, tai yra : virtuvės spintelėje buvusius 600 Lt, miegamajame po gėlių vazonu buvusius 1000 Lt, miegamajame po DVD grotuvu buvusius 2000 Lt, miegamajame kambaryje iš spintelės pagrobė vyrišką auksinę apyrankę, kurios vertė 2000 Lt, vyrišką vardinį, auksinį žiedą, su išlietomis raidėmis A. Š., kurio vertė 4000 Lt, moteriškus auksinius auskarus, kurių vertė 180 Lt, auksinį moterišką žiedą, kurio vertė 170 Lt, moterišką auksinį pakabuką, kurio vertė 130 Lt, vieną auksinį auskarą, kurio vertė 150 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Š. 10230 Lt turtinę žalą.
Be to, M. K. sukurstė padaryti turto prievartavimą ir tokiu būdu įtraukė vaikus į nusikalstamą veiką :
2010 m. gegužės mėnesį, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, M. K., žinodamas, kad Ž. B. ir R. G. yra vaikai, tai yra, neturi 18 metų amžiaus, P gimnazijos, esančios J. P. g. 4, Kretingos mieste, krepšinio aikštelėje įtikino juos iš D. Š. prievartauti turtą bei pažadėjo jiems už turto prievartavimą lengvų pinigų, tokiu būdu sukurstė nepilnamečius Ž. B. ir R. G. padaryti turto prievartavimą, dėl ko Ž. B. ir R. G., veikdami kartu, laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės mėnesio, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 m. birželio 7 d., bendrais veiksmais Kretingos mieste panaudojo prieš D. Š. psichinę prievartą, tai yra, grasindami panaudoti fizinį smurtą, paskelbti apie D. Š. kompromituojančią informaciją apie be tėvų žinios įsigytus du motorolerius, atvirai savo naudai pareikalavo iš D. Š. perduoti jiems turtą, dėl ko nukentėjusysis D. Š., išsigandęs grasinimų bei nepageidaudamas, jog jo tėvams būtų atskleista jį kompromituojanti informacija, per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 birželio 7 d. per tris kartus perdavė Ž. B. ir R. G. įvairias pinigines sumas – 100, 60 ir 20 Lt, priklausančias nukentėjusiajai D. Š., viso 180 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai D. Š. 180 Lt turtinę žalą.
Ž. B. ir R. G., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai panaudodami psichinę prievartą, savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą – padarė turto prievartavimą :
Laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės mėnesio, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 m. birželio mėn. 7 d., Ž. B. ir R. G., veikdami kartu, bendrais veiksmais Kretingos mieste panaudojo prieš D. Š. psichinę prievartą, tai yra, grasino panaudoti fizinį smurtą ir paskelbti apie D. Š. kompromituojančią informaciją apie be tėvų žinios įsigytus du motorolerius, atvirai savo naudai pareikalavo iš D. Š. perduoti jiems turtą, po ko nukentėjusysis D. Š., išsigandęs grasinimų bei nepageidaudamas, jog jo tėvams būtų atskleista jį kompromituojanti informacija, per laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2010 birželio 7 d. per tris kartus perdavė Ž. B. ir R. G. įvairias pinigines sumas – 100, 60 ir 20 Lt, priklausančias nukentėjusiajai D. Š., viso 180 Lt. Tuo nukentėjusiajai D. Š. buvo padaryta 180 Lt turtinė žala.
Teisiamieji M. K., Ž. B. ir R. G. nurodė, kad kaltinimų esmė jiems aiški ir suprantama. Kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta visiškai.
D. M. K. padaryto turto prievartavimo.
Šalies argumentai
M. K. paaiškino, kad 2009 m. vasarą A. G. jį supažindino su D. Š.. Tą pačią vasarą D. Š. jo paprašė, kad į savo banko kortelę pervestų jo, tai yra, D. Š. pinigus, norėdamas, kad nuo šių pinigų priaugtų procentai. Tam tikslui perdavė 100 Lt. Jis šių pinigų į banko kortelę nepervedė, bei 100 Lt išleido savo reikmėms. Vėliau šią pinigų sumą D. Š. grąžino. Supratęs, kad D. Š. lengvai dalina pinigus, jis pats pradėjo prašyti D. Š. pinigų, kuriuos žadėdavo pervesti į banko kortelę. Iš pradžių D. Š. jam davė 3000 Norvegijos kronų, o kai visus šiuos pinigus išleido savo reikmėms, jis pradėjo D. Š. prašyti daugiau pinigų. D. Š. jam dar davė 3000 Norvegijos kronų, o vėliau dar 6000 Norvegijos kronų, 3000 Norvegijos kronų, 2000 Norvegijos kronų ir visus šiuos D. Š. duotus pinigus jis išleido savo reikmėms. 2009 metų vasarą, tikslesnės datos neprisimena, sužinojęs, kad D. Š. be savo tėvų žinios nusipirko du motorolerius, nusprendė D. Š. pašantažuoti ir tokiu būdu iš D. Š. gauti pinigų. Tuo tikslu jis D. Š. pagrasino, kad jeigu D. Š. jam neduos pinigų, jis apie D. Š. nusipirktus du motorolerius pasakys jo mamai ir už tylėjimą iš D. Š. paprašė 6000 Norvegijos kronų. Tą pačią dieną D. Š. jam 6000 Norvegijos kronų davė ir šiuos pinigus jis išleido savo reikmėms. Po to už tai, kad nepasakytų tėvams apie nusipirktus motorolerius, jis vėl pradėjo iš D. Š. prašyti pinigų, po ko D. Š. jam davė 5000 Norvegijos kronų, o dar po savaitės 4000 Norvegijos kronų. 2009 metų vasaros pabaigoje, tikslesnės datos neprisimena, D. Š. už tylėjimą jam davė dar 1000 Norvegijos kronų, maždaug po savaitės dar 3000 Norvegijos kronų, 2009 metų gruodžio mėnesį, tikslesnės datos nepamena, dar 5000 Norvegijos kronų. Iš viso D. Š. jam davė 41000 Norvegijos kronų ir visus šiuos pinigus jis išleido savo reikmėms. Civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta visiškai. Pripažįsta 25000 Lt neturtinės žalos, nes mano, kad 50000 Lt suma yra nereali. Atsiprašė nukentėjusiųjų.
Nukentėjusioji D. Š. paaiškino, kad 2009 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos nepamena, atsitiktinai patikrinusi savo santaupas, pastebėjo, kad iš namų K, Kretingoje, iš miegamajame kambaryje stovinčios spintos, kurioje buvo stiklainis su jos santaupomis, dingo 40000 Norvegijos kronų. Paklausus sūnaus D. Š. apie pinigų dingimą, jis iš pradžių paaiškino, kad šiuos pinigus norėjo iškeisti į litus, o benešdamas į pinigų keityklą, pametė. Bet 2010-06-07 d. sūnus D. Š. jai prisipažino, kad šiuos pinigus atidavė M. K., kuris iš jo šių pinigų reikalavo šantažuodamas, grasindamas susidorojimu. Be to, sūnus jai papasakojo, kad jis M. K. dar atidavė 1000 Norvegijos kronų, kurias turėjo savo piniginėje. Dėl 41000 Norvegijos kronų dingimo jai padaryta 17933,40 Lt turtinė žala. Ji nepriima teisiamojo M. K. atsiprašymo ir prašo iš teisimojo priteisti civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Dėl patirtų gasinimų sūnus patyrė didelių nepatogumų. Tapo baikštus ir uždaras. Jie kreipėsi į gydytojus dėl patirto psichologinio smurto. Po šių įvykių labai pablogėjo sūnaus mokymąsis.
Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad 2009 metų liepos mėnesį, tikslesnės datos nepamena, buvęs klasiokas A. G. jį supažindino su M. K.. Tą pačią vasarą jis paprašė, kad M. K. į savo banko kortelę pervestų jo 100 Lt, kad nuo šių pinigų priaugtų procentai. Tam tikslui perdavė 100 Lt. Kiek vėliau jam tapo žinoma, kad M. K. minėtų pinigų į banko kortelę nepervedė bei 100 Lt išleido savo reikmėms. Vėliau šią pinigų sumą M. K. grąžino. Vieną iš 2009 metų liepos mėnesių pas jį į namus, adresu Kęstučio g. 18-28, Kretingos mieste, atėjo M. K.. Pastarasis griežtai pareikalavo pinigų ir iš jo piniginės paėmė 1000 Norvegijos kronų. Po keletos dienų jis M. K. susitiko Kęstučio gatvėje, Kretingos mieste, po ko kartu su M. K. parėjo pas jį į namus, adresu K, Kretingos mieste. Č. M. K, pagrasinęs jam, kad šeimai padarys kažką negero, nuėjo į jo tėvų miegamąjį kambarį, po to pakvietė jį, liepė jam iš spintos išimti stiklainį su jo tėvų pinigais. Nurodė šį stiklainį atidaryti, išimti pinigus ( Norvegijos kronas) ir padalinti pinigus į dvi dalis. Jam išimtus pinigus padalinus į dvi dalis, M. K. pasiėmė didesnę pinigų krūvelę, tačiau kiek toje krūvelėje buvo pinigų, negali pasakyti, nes neskaičiavo. Tą pačią vasarą, tikslios datos nepamena, jis Palangoje nusipirko du motorolerius. Tą pačią dieną Palangoje sutiko M. K. ir pastarasis domėjosi, iš kur jis gavo motorolerius. Jis pasakė, kad laimėjo motorolerius. Vėliau sužinojęs, kad D. Š. šiuos motorolerius nusipirko, M. K. jo paklausė, ar mama žino apie šių motorolerių įsigijimą. Sužinojęs, kad tėvai apie pirkinį nieko nežino, pradėjo grasinti, kad apie tai pasakys tėvams, o už tylėjimą pareikalavo pinigų. Išsigandęs, prašė M. K., kad apie motorolerius nepasakytų mamai ir pažadėjo už tylėjimą duoti pinigų. Po kiek laiko M. K. keletą kartų reikalavo pinigų už tylėjimą. Jis perdavė M. K. kaltinime nurodytą pinigų sumą Norvegijos kronomis, nes buvo įbaugintas. M. K. grasino įtikinamai, todėl jis labai bijojo ne tik dėl to, kad apie motorolerių įsigijimą sužinos tėvai, bet ir dėl to, kad M. K. jam grąsino, jog kažką negero padarys šeimos nariams ir jam. Kadangi buvo labai įbaugintas ir nebenorėjo girdėti grasinimų bei šantažavimo apie tai, kad M. K. jam grasina, jį šantažuoja ir atima pinigus, jis 2010-06-07 d. papasakojo savo mamai. Dėl nusikalstamų veiksmų jie kreipėsi į PK. Dėl grasinimų jis patyrė didelį stresą, nepatogumų, baimę, nes nuolat slapstėsi nuo M. K., bijojo jį bei jo bendrus sutikti gatvėje.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2009 metų liepos mėnesį, tikslesnės datos nepamena, jis D. Š. supažindino su pusbroliu M. K.. Tą pačią vasarą, tikslios datos nepamena, D. Š. Palangoje nusipirko du motorolerius. Tą pačią dieną sutiktas M. K. domėjosi, iš kur D. Š. šiuos motorolerius gavo. Vėliau sužinojęs, kad D. Š. šiuos motorolerius nusipirko, M. K. D. Š. paklausė, ar jo mama žino apie šių motorolerių įsigijimą ir pradėjo grasinti, kad jis apie tai D. Š. mamai pasakys. Išsigandęs D. Š. pradėjo prašyti M. K., kad apie motorolerius nepasakytų jo mamai ir pažadėjo už tylėjimą duoti pinigų. Po kiek laiko M. K. pradėjo prašyti D. Š. žadėtų pinigų ir jis matė, kaip D. Š. M. K. tris kartus davė Norvegijos kronų.
D. M. K. padaryto svetimo turto pagrobimo.
Šalies argumentai
M. K. paaiškino, kad nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 metų vasario mėnesio per keletą kartų būdamas pas D. Š. namuose, adresu K, Kretingos mieste, surado ir paėmė miegamajame kambaryje po gėlių vazonu buvusius 1000 Lt, po DVD grotuvu buvusius 2000 Lt, virtuvės spintelėje buvusius 600 Lt, miegamajame kambaryje spintelėje buvusius auksinę vyrišką apyrankę, auksinį vyrišką žiedą, dar kažkokių aukso dirbinių, kurių įvardinti negali, nes nebepamena. Visus pagrobtus aukso dirbinius nunešė į Kretingos mieste esantį lombardą ir pardavė. Už auksinę grandinėlę gavo 270 Lt, už žiedą gavo 350 Lt, o kiek pinigų gavo už kitus pagrobtus aukso dirbinius, nepamena. Pinigus išleido savo reikmėms. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2009-2010 metais, tikslesnių datų neatsimena, ji pastebėjo, jog iš jos buto, esančio K, Kretingos mieste, dingo jai priklausantis turtas : miegamajame kambaryje po gėlių vazonėliu buvę 1000 Lt, po DVD grotuvu buvę 2000 Lt, virtuvės spintelėje buvę 600 Lt, miegamajame kambaryje spintelės stalčiuje buvę vyriška auksinė apyrankė, kurios vertė 2000 Lt, vyriškas vardinis, auksinis žiedas, su išlietomis raidėmis A. Š., kurio vertė 4000 Lt, moteriški auksiniai auskarai, kurių vertė 180 Lt, auksinis moteriškas žiedas, kurio vertė 170 Lt, moteriškas auksinis pakabukas, kurio vertė 130 Lt, vienas auksinis auskaras, kurio vertė 150 Lt. Viso pagrobto turto vertė 10230 Lt, kurią sudaro pagrobti 3600 Lt grynųjų pinigų ir aukso dirbiniai, kuriuos įvertina 6630 Lt. Prašo civilinį ieškinį tenkinti.
Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad 2010 m. vasario mėnesį, tikslesnės datos nepamena, pas jį į namus, adresu K, Kretingos mieste, atėjo M. K.. Pastarasis norėjo pinigų ir atėjęs nuėjo į virtuvę bei į jo tėvų miegamąjį kambarį, kur ieškojo pinigų. Jis per durų kampą matė, kad M. K. iš virtuvės spintelės kažką pasiėmė ir įsidėjo į kelnių kišenę, o kitą dieną iš savo mamos sužinojo, kad iš šios spintelės dingo 600 litų. Matė, kad M. K. vaikščiojo ir po kitus buto kambarius bei ieškojo pinigų.
Liudytojas A. G. parodė, kad 2009 metais, tikslesnio laikotarpio nepamena, būnant su M. K. pas D. Š. namuose, adresu K, M. K. vaikščiojo po butą ir ieškojo pinigų.
M. K. sukurstymas padaryti turto prievartavimą ir vaikų įtraukimas į nusikaltamą veiką. Ž. B. ir R. G. padarytas turto prievartavimas.
Šalies argumentai
M. K. paaiškino, kad 2010 m. gegužės – birželio mėnesiais, tikslesnės datos nepamena, jis, Kretingos mieste, P gimnazijos krepšinio aikštelėje, žaidė krepšinį su Ž. B. ir R. G.. Pastariesiems pasiūlė užsidirbti lengvų pinigų. Žinodamas, kad D. Š. pagrasintas duoda pinigų, papasakojo Ž. B. ir R. G. istoriją, kad D. Š., jo tėvams nežinant, nusipirko motorolerius bei bijo, kad apie pirkinius sužinos tėvai. Nurodė pagrasinti D. Š., kad viską papasakos tėvams bei paprašyti sumokėti už tylėjimą. Tuo tikslu jis Ž. B. ir R. G. davė D. Š. telefono numerį ir pasakė, kur D. Š. gyvena. Už tai, kad pasakė iš kur gauti lengvų pinigų, jis nurodė Ž. B. ir R. G. iš D. Š. gautus pinigus dalintis į tris dalis. K. Ž. B. ir R. G. iš D. Š. prievartavo pinigus, jis nepamena, tačiau patys Ž. B. ir R. G. jam papasakojo, kad pinigus iš D. Š. prievartavo tris kartus – pirmą kartą gavo 100 Lt, iš kurių jam davė 30 Lt, antrą kartą gavo 60 Lt, iš kurių jam davė 20 Lt, o trečią kartą gavo 20 Lt, tačiau jam pinigų iš šios sumos nedavė. S. Ž. B. ir R. G. iš D. Š. prievartauti pinigus, apie tai, kad jie abu yra apie 16 metų amžiaus, jis žinojo.
Ž. B. paaiškino, kad 2010 metais, tikslesnės datos nepamena, jam kartu su R. G. žaidžiant krepšinį K. P. gimnazijos krepšinio aikštelėje, iš matymo pažįstamas M. K. pasiūlė lengvų pinigų. Paklausus, kokiu būdu tai padaryti, M. K. papasakojo, kad yra toks , gyvenantis K, Kretingoje, kuris paėmęs iš tėvų pinigų, tėvams nežinant, Palangoje nusipirko du mini motorolerius, todėl galima šį D pašantažuoti ir tokiu būdu iš jo gauti pinigų. M. K. jiems davė D telefono numerį ir pasakė, kad jeigu D pinigų duos, šiuos pinigus reikės dalintis į tris dalis. Norėdami įsitikinti, ar nurodytame bute tikrai gyvena D, tą pačią diena jis su R. G. nuėjo į butą, adresu K, Kretinga. Duris atidariusios moters paprašė pakviesti D, o šiam priėjus, jo paklausė vardo ir tokiu būdu įsitikino, jog tai tikrai D. Kadangi duris atidariusi moteris, kaip jie suprato, buvo D mama, tą kartą nieko nesakė, tačiau sekančią dieną vėl kartu su R. G. atėjo pas D į namus. D atidarius duris, liepė jam atiduoti mini motorolerius arba duoti pinigų už tai, kad nieko nesakytų jo mamai apie Palangoje įsigytus mini motorolerius. K. D. atsakė, kad nei motorolerių, nei pinigų neduos, jie piktesniu tonu Dpagrasino, kad jeigu jis jiems neduos pinigų, jie ką nors jam padarys. Šie grasinimai nebuvo realūs, jie norėjo D tik pagąsdinti. Po šių grasinimų D nuėjo į kambarį ir atnešė bei jiems atidavė 100 litų. Iš šių pinigų M. K. davė 30 litų, o patys pasiėmė po 35 litus. Po to keletą dienų D skambino ir liepė duoti dar pinigų, grasindami, kad jeigu jis neduos pinigų, pasakys jo mamai apie mini motorolerius. Po to vėl kartu su R. G. nuėjo pas į namus ir liepė jiems duoti pinigų, grasindami, kad priešingu atveju jam bus blogai, kad atims iš jo mini motorolerius, kad apie šiuos motorolerius pasakys jo mamai, todėl Dnuėjo į kambarį ir atnešė bei jiems atidavė 60 litų. Iš šių pinigų M. K. davė 20 litų, o patys pasiėmė taip pat po 20 litų. Po keletos dienų jis kartu su R. G. vėl nuėjo pas Dį namus ir pareikalavo, kad jis jiems duotų dar pinigų, grasindami, jog priešingu atveju jis nebeišeis į lauką, kad jam kas nors atsitiks. Po šių grasinimų D atnešė ir jiems atidavė 20 litų, nes, kaip jis sakė, daugiau pinigų nebeturi. Viso gavo 180 Lt. Minėtą pinigų sumą jis su R. G. nukentėjusiajam atlygino. Gailisi padaręs nusikaltimą.
R. G. paaiškino, kad 2010 metais, tikslesnės datos nepamena, jam kartu su Ž. B. žaidžiant krepšinį K. P. gimnazijos krepšinio aikštelėje, iš matymo pažįstamas M. K. pasiūlė lengvų pinigų. Paklausus, kokiu būdu tai padaryti, M. K. papasakojo, kad yra toks D, gyvenantis, Kretingoje, kuris paėmęs iš tėvų pinigų, tėvams nežinant, Palangoje nusipirko du mini motorolerius, todėl galima šį D pašantažuoti ir tokiu būdu iš jo gauti pinigų. M. K. jiems davė D telefono numerį ir pasakė, kad jeigu D pinigų duos, šiuos pinigus reikės dalintis į tris dalis. Norėdami įsitikinti, ar nurodytame bute tikrai gyvena D, tą pačią diena jis su Ž. B. nuėjo į butą, adresu Kretinga, duris atidariusios moters paprašė pakviesti D, o šiam priėjus, jo paklausė vardo ir tokiu būdu įsitikino, jog tai tikrai D. Kadangi duris atidariusi moteris, kaip jie suprato, buvo D mama, tą kartą D nieko nesakė, tačiau sekančią dieną vėl kartu su Ž. B. atėjo pas Dį namus. D atidarius duris, liepė jam atiduoti mini motorolerius arba duoti pinigų už tai, kad nieko nesakytų jo mamai apie Palangoje įsigytus mini motorolerius. K. D. atsakė, kad nei motorolerių nei pinigų neduos, jie piktesniu tonu D pagrasino, kad jeigu jis jiems neduos pinigų, jie ką nors jam padarys. Šie grasinimai nebuvo realūs, jie norėjo D tik pagąsdinti. Po šių grasinimų D nuėjo į kambarį ir atnešė bei jiems atidavė 100 litų. Iš šių pinigų M. K. davė 30 litų, o patys pasiėmė po 35 litus. Po to keletą dienų Dskambino ir liepė duoti dar pinigų, grasindami, kad jeigu jis neduos pinigų, pasakys jo mamai apie mini motorolerius. Po to vėl kartu su Ž. B. nuėjo pas D į namus ir liepė jiems duoti pinigų, grasindami, kad priešingu atveju jam bus blogai, kad atims iš jo mini motorolerius, kad apie šiuos motorolerius pasakys jo mamai, todėl D nuėjo į kambarį ir atnešė bei jiems atidavė 60 litų. Iš šių pinigų M. K. davė 20 litų, o patys pasiėmė taip pat po 20 litų. Po keletos dienų jis kartu su Ž. B. vėl nuėjo pas D į namus ir pareikalavo, kad jis jiems duotų dar pinigų, grasindami, jog priešingu atveju jis nebeišeis į lauką, kad jam kas nors atsitiks. Po šių grasinimų D atnešė ir jiems atidavė 20 litų, nes, kaip jis sakė, daugiau pinigų nebeturi. Viso gavo 180 Lt. Minėtą pinigų sumą jis su Ž. B. nukentėjusiajam atlygino. Gailisi padaręs nusikaltimą.
Nukentėjusioji D. Š. paaiškino, kad 2010-06-07 d. jos sūnus D. Š. jai papasakojo, kad du vaikinai Ž. B. ir R. G. jam grasina ir kad jis šiems vaikinams atidavė 180 Lt. Išgirdusi šį sūnaus pasakojimą, ji prisiminė, kad 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, į jų namus, adresu K, Kretingoje, buvo atėję du nepažįstami jaunuoliai, kurie ieškojo jos sūnaus D. Š.. Suprato, kad tai buvo tie patys Ž. B. bei R. G.. K. Ž. B. ir R. G. 2010-10-27 d. buvo atėję pas ją į namus, jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi šitaip pasielgę, atlygino padarytą 180 Lt turtinę žalą, civilinio ieškinio dėl 180 Lt žalos jų atžvilgiu nereiškia ir jiems pretenzijų neturi.
Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį, tikslesnės datos nepamena, pas jį namus, adresu Kretingoje, atėjo tada dar jam nepažįstami R. G. ir Ž. B., kurie paklausė jo vardo ir išėjo. Sekančią dieną R. G. ir Ž. B. vėl atėjo pas jį į namus ir liepė atiduoti motorolerius arba duoti pinigų. Apie kokią pinigų sumą kalbėjo R. G. ir Ž. B., jis nepamena. Jam atsakius, kad nei motorolerių, nei pinigų neduos, R. G. ir Ž. B. jam pradėjo grasinti, kad su juo susidoros, dėl ko jis atnešė ir jiems atidavė 100 Lt. Po to Ž. B. ir R. G. daug kartų skambino telefonu, reikalaudavo pinigų ir grasindavo, kad jo šeimai padarys ką nors blogo, kad pasakys mamai apie motorolerius. Sekančią dieną R. G. ir Ž. B. vėl atėjo pas jį į namus ir reikalavo pinigų, grasindami, kad priešingu atveju jam bus blogai, kad iš jo atims motorolerius. Išsigandęs grasinimų, jis atnešė ir perdavė R. G. ir Ž. B. 60 Lt. 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslesnės datos nepamena, Ž. B. ir R. G. vėl atėjo pas jį į namus, grasino jam, kad susidoros su juo, kad padarys ką nors blogo jo šeimai, dėl ko jis, išsigandęs jų grasinimų, atnešė ir jiems atidavė 20 Lt. Kadangi buvo labai įbaugintas ir nebenorėjo girdėti grasinimų bei šantažavimo, apie tai, kad R. G. ir Ž. B. jam grasina, jį šantažuoja ir atima pinigus, jis 2010-06-07 d. papasakojo savo mamai, dėl ko buvo kreiptasi į policiją.
2010-10-27 akistatos metu tarp nukentėjusiojo D. Š. ir įtariamojo M. K. dalyviai patvirtino turto prievartavimo ir vagystės faktą ( b.l. 68-69).
M. K., vadovaujantis LR BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2010-06-09 d. 15.45 val., paleistas 2010-06-11 d. 15.04 val. ( b. l. 46, 75 ).
R. G. charakterizuojamas patenkinamai ( b. l. 142, 143, 144-145, 146, 147-148, 151, 153 ).
Ž. B. charakterizuojamas patenkinamai ( b. l. 114, 115, 116, 117, 118, 120, 121 ).
Motyvuojamoji dalis
Tuo būdu byloje surinktais įrodymais kaltinamųjų kaltė dėl turto prievartavimo visiškai įrodyta. Apklaustų asmenų bei pačių teisiamųjų parodymais nustatyta, kad kaltinamieji M. K., Ž. B. ir R. G., būdami vyresni ( M. K.- 8 metais, Ž. B. ir R. G.- 3 metais) ir fiziškai stipresni už nukentėjusįjį nepilnametį D. Š., pasinaudodami amžiaus bei fizinės jėgos pranašumu, kurį dar labiau sustiprino pavartotas grasinimas kažką negero padaryti nukentėjusiojo šeimai ir jam pačiam bei papasakoti kompromituojančią informaciją apie be tėvų žinios įsigytus du motorolerius tėvams, pareikalavo iš D. Š. sumokėti jam už tylėjimą. Konkrečiau atveju M. K. gavo 41000 Norvegijos kronų, o Ž. B. ir R. G.- 180 Lt.
BK 181 str. prasme turto prievartavimas yra tuomet, kai neturint teisinio pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai kitas asmuo verčiamas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti, grasinant prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią medžiagą ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. Ši veika pasireiškia dvejopo pobūdžio veiksmais: 1) reikalavimu perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 2) psichinio smurto panaudojimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1996 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 43 išaiškino, kad reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas, nesusijęs su reikalaujančiojo, ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia, ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, suteikia jam tokią teisę. Reikalavimas turto prievartavimo būtinuoju požymiu yra tuomet, kai jis paremtas grasinimu. Byloje yra nustatyta, kad kaltinamųjų veikoje yra abu minėti objektyviosios pusės požymiai: 1) atviras reikalavimas perduoti pinigus, neturint tam jokio teisėto pagrindo, 2) psichinės prievartos panaudojimas, pasireiškęs grasinimu kažką negero padaryti D. Š. šeimai ir jam pačiam bei papasakoti tėvams kompromituojančią informaciją apie be tėvų žinios įsigytus du motorolerius. Kaltinamieji akivaizdžiai suprato, jog jie neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo, ir veikė bendrininkaudami, bendrais vieningais tarpusavyje suderintais veiksmais siekdami nusikalstamo rezultato. Taigi kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 181 str. 1 d. kaip atviras kito asmens vertimas perduoti turtą neturint teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą jų kaltė visiškai įrodyta, teismui abejonių nekelia, ir jie privalo atsakyti.
M. K. nusikalstama veika dalyje dėl svetimo turto pagrobimo, numatyto BK 178 str. 1d., įrodyta paties kaltinamojo paaiškinimu, nukentėjusių bei liudytojo parodymais. M. K., būdamas Šalvių šeimos bute, per keletą kartų pagrobė pinigus ir aukso dirbinius, nurodytus kaltinime. M. K. į butą pateko įleistas nepilnamečio D. Š., todėl kvalifikacija pagal BK 178 str. 1d. yra teisinga.
M. K. nusikalstamos veikos, kad jis sukurstė padaryti turto prievartavimą ir įtraukė vaikus ( nepilnamečius Ž. B. ir R. G.) į nusikaltamą veiką, įrodyta paties M. K. prisipažinimu, Ž. B. ir R. G. parodymais bei liudytojų paaiškinimais, akistatos protokolu. M. K. paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog Ž. B. ir R. G. yra nepilnamečiai, apie 16 metų ir jis sukurstė vaikus padaryti turto prievartavimą, todėl kvalifikacija pagal BK 159 str., 24 str. 5d., 181 str. 1d. yra teisinga.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė D. Š. pareiškė 78164 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad 28164 Lt dydžio civilinį ieškinį sudaro turtinė žala, t.y. perduotos 41000 Lt Norvegijos kronos bei 10230 Lt. Teisiamasis M. K. civilinį ieškinį 28164 Lt turtinei žalai atlyginti pripažįsta, todėl šioje dalyje ieškinys yra pagrįstas ir priteistinas iš M. K..
D. Š. prašo priteisti 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą sudaro sūnaus nepatogumai dėl padarytų nusikaltimų, patirtas šokas, išgąstis, baimė, nepasitikėjimas, bendravimo su žmonėmis sumažėjimas ir kiti nepatogumai. Teisiamasis civilinį ieškinio pripažįsta iš dalies, pripažindamas 25000 Lt neturtinę žalą.
Tyčiniais nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais nukentėjusysis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą ir kitus nepatogumus, susijusius su sveikatos pablogėjimu, gydymusi, bendravimo galimybių sumažėjimu (bijojo eiti į mokyklą, kad nesutiktu teisamųjų).
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir nukentėjusiojo paaiškinimus, teismas mano, kad įvardintas 50000 Lt žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl mažintinas. Tenkindamas nukentėjusiosios ir jos atstovės civilinį ieškinį iš dalies, teismas atsižvelgia į tai, jog M. K. labai gailisi dėl nusikaltinų, pasižadėjo atlyginti žalą. Atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į kaltinamojo turtinę bei šeimynę padėtį. Kaltinamasis niekur nedirba, yra nevedęs. Pripažįsta 25000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Papildomų pajamų neturi, todėl yra pagrindas netrutinę žalą mažinti iki 25000 Lt. Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies ir iš M. K. priteistina 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Bausmės skyrimas.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Skiriant M. K., Ž. B. ir R. G. bausmes, atsižvelgtina į jų asmenybes, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į jų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
M. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 5 d., 181 str. 1 d., jis padarė su bendrininkų grupe, būdami aktyvūs nusikaltimų bendravykdytojai, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jis anksčiau neteistas, tačiau kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, dvi iš kurių priskiriamos tyčinių apysunkių nusikaltimų, dvi tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijoms, padarytos žalos neatlygino, bet įsipareigojo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Ž. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė su bendrininkų grupe, būdami aktyvūs nusikaltimų bendravykdytojai, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis anksčiau neteistas, kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, padarytą žalą atlygino.
R. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė su bendrininkų grupe, būdami aktyvūs nusikaltimų bendravykdytojai, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis anksčiau neteistas, kaltinamas tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, padarytą žalą atlygino.
Kaltinamieji įvykdė turto prievartavimą, t.y, tyčinį apysunkį nusikaltimą prieš nepilnametį. Be jokio pamatuoto preteksto panaudojo grasinimus prieš gerokai jaunesnį, fiziškai silpnesnį ir negalintį aktyviai pasipriešinti nukentėjusįjį, kaltinamieji padarė nepilnamečiui nukentėjusiajam didelę neturtinę žalą.
Kaltinamasis M. K. anksčiau neteistas, nedirba, buvo aktyvus grupinio nusikaltimo kurstytojas ir bendravykdytojas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, mokosi, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis M. K. nusikalto 20 metų amžiaus, jam diagnozuotas socializuoto elgesio sutrikimas, auklėjimo problema (b.l. 82). Dėl šios diagnozės M. K. nereikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (b.l. 85).
Kaltinamieji Ž. B. ir R. G. nusikalto būdami nepilnamečiai. Ž. B. teistas 2011-06-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, už vėliau padarytą nusikaltimą, byla nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant įpareigojimą. Abu buvo aktyvūs grupinio nusikaltimo bendravykdytojai, abu mokosi. Ž. B. administracine tvarka nebaustas. R. G. baustas administracine tvarka, 2010-12-07 jo atžvilgiu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1d..
Įvertinus kaltinamųjų atsakomybę sunkinančias ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat sankcijos griežtumą ir jauną kaltinamųjų amžių, valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro ir nukentėjusiųjų pasisakymą dėl bausmių skyrimo, jiems skiriamos sankcijos vidurkio nesiekiančios, tačiau jam artimos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės. Taikytinas BK 75 str. ir paskirtų bausmių vykdymas nuteistiesiems atidedamas. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus, kurie juos drausmins, kontroliuos, įpareigos užsiimti naudinga veikla (BK 75 str., 90-92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 159 str. ir jį nubausti laisvės apribojimu vieneriems (1) metams, įpareigojant nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 5 d., 181 str. 1 d. ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu vieneriems (1)metams šešeriems (6) mėnesiams.
Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b papunktčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą vieneriems (1)metams šešiems (6) mėnesiams.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu vieneriems (1)metams šešeriems (6) mėnesiams.
M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 1 d. ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.
Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą trejiems (3) metams.
Taikyti BK 75 str. ir M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems (3) metams.
Paskirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigoti per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį; per vienerius (1) metus atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą, įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-06-09 iki 2010-06-11, t.y., dvi (2) dienas.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, į pareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Grąžinti M. K. ATK.
Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 1 d. ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu vieneriems (1)metams šešiems (6) mėnesiams.
Taikyti BK 92 str. ir Ž. B. a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams. Paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskirti per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 181 str. 1 d. ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu vieneriems (1)metams šešiems (6) mėnesiams.
Taikyti BK 92 str. ir Ž. B. a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams. Paskirti auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskirti per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatlygintinai dirbant po 20 valandų per mėnesį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios D. Š. naudai 28164 Lt civilinį ieškinį, įpareigojant 28164 Lt atlyginti per vienerius (1) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. Š. civilinį ieškinį neturtinei žalai tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios D. Š. naudai 25000 Lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.