Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-18 · Civilinė byla Nr. 2-235/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-18
Bylos Nr.
2-235/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Rivekta“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliasis tiltas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-235/2010Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakavo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žaliasis tiltas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. laprkičio 20 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. 2-6711-585/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Rivekta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žaliasis tiltas“ dėl sumokėto avanso priteisimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Rivekta“ 2009-09-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Žaliasis tiltas“ dėl 112 740 Lt sumokėto avanso priteisimo (b. l. 1-5).

Atsakovas UAB „Žaliasis tiltas“ pateikė teismui priešieškinį dėl atlyginimo už papildomus darbus bei negautų pajamų priteisimo. Atsakovas prašė atidėti 4469 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo, kadangi šiuo metu įmonė susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, tačiau vėliau turės galimybę sumokėti reikiamą žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi minėto prašymo netenkino ir nustatė 10 dienų terminą žyminiam mokesčiui sumokėti (b. l. 167-168). Teismas nurodė, jog atsakovas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už priešieškinį, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius CPK 83 straipsnio 3 dalies taikymą. Teismo teigimu, sprendžiant pagal atsakovo pateiktus įrodymus ir nurodomas aplinkybes, jis yra santykinai didelį nuosavą turtą bei santykinai didelę apyvartą turintis pelno siekiantis juridinis asmuo, tačiau, atsižvelgiant į atsakovo verslo sritį, jis veikia ypatingai sudėtingomis verslui sąlygomis. Teismo nuomone, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovo galimybės sumokėti visą žyminį mokestį yra sudėtingos, tačiau ne neįmanomos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Žaliasis tiltas“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 172-174). Nurodo, jog teismas, konstatuodamas, jog atsakovas turi didelės vertės turto, neįvertino tos aplinkybės, kad didžiąją dalį UAB „Žaliasis tiltas“ turto sudaro materialusis turtas, o ne piniginės lėšos. Nemaža dalis atsakovo nekilnojamojo turto yra įkeista, todėl šio turto realizuoti skubiai neįmanoma. Kita vertus, minėtas turtas patvirtina aplinkybę, jog bylos pralaimėjimo atveju UAB „Žaliasis tiltas“ bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį, nes nekilnojamojo turto vertė gerokai viršija įkeitimu užtikrintų prievolių dydį. Atsakovas šiuo metu susiduria su laikinu apyvartinių lėšų stygiumi, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ateityje UAB „Žaliasis tiltas“ bus pajėgus sumokėti reikiamą žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką. Tokiu būdu, visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrinamos vienodos galimybės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimas skiriasi savo esme bei pasekmėmis į teismą besikreipiančiam asmeniui. Nors šių abiejų pareigos sumokėti žyminį mokestį išimčių paskirtis ta pati - užtikrinti, kad asmenims, kurių teisės pažeistos, dėl jų turtinės padėties nebūtų faktiškai atimta konstitucinė teisė kreiptis į teismą, jos negali būti tapatinamos.

Teismo teisė atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojama CPK 83 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Asmuo gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo tuo atveju, jei, atsižvelgiant į besikreipiančio į teismą asmens turtinę padėtį, konstatuojama, jog įstatyme įtvirtintas visas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta, t. y. asmuo dėl sunkios savo turtinės padėties apskritai neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tuo tarpu pagal žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuojantį CPK 84 straipsnį, esant asmens motyvuotam ir pagrįstam prašymui, teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas, skirtingai nei atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atveju, – prievolės sumokėti žyminį mokestį atidėjimas tam tikram terminui, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei pareiškėjas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog apygardos teismas, nurodydamas, kad atsakovas prašo atidėti žyminį mokestį, faktiškai sprendė dėl atsakovo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi teismo nutarties motyvai (b. l. 167-168) yra susiję ne su žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 str.), o su atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo svarstymu (CPK 83 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas atsakovo pateiktus duomenis apie priešieškinio pateikimo metu buvusią jo turtinę ir finansinę padėtį įvertino atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kontekste ir konstatavo, jog atsakovo galimybės sumokėti visą žyminį mokestį paduodant priešieškinį yra sudėtingos, bet ne neįmanomos, kad atsakovas turi turto, nors „veikia ypatingai sudėtingomis verslui sąlygomis“, bet gali sumokėti įstatyme nustatytą žyminį mokestį. Tačiau atsakovas šios aplinkybės ir neneigė, tvirtindamas, jog negali sumokėti žyminio mokesčio dėl nepalankių finansinių sąlygų įmonėje priešieškinio pateikimo momentu, o galės tai padaryti vėliau. Šių atsakovo argumentų teismas nenagrinėjo ir nesprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, darytina išvada, jog teismas skundžiama nutartimi neišsprendė atsakovo prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, todėl skundžiama nutartis panaikintina, o žyminio mokesčio už atsakovo pateiktą priešieškinį sumokėjimo atidėjimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d., 327 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiu punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį ir žyminio mokesčio už atsakovo UAB „Žaliasis tiltas“ pateiktą priešieškinį sumokėjimo atidėjimo klausimą perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis