- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-8667-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08114-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., išnagrinėjusi R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2014 m. birželio 13 d., apie 03.31 val., degalinėje „Statoil 123 Oslas“, esančioje Oslo g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė bei apgadino kuro užpylimo žarną. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. paaiškino, jog 2014-06-13 po naktinės pamainos važiavo namo. Užsuko į Oslo g. 12, Vilniuje esančią „Statoil“ degalinę užsipilti kuro. Vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavęs prie kolonėlės, į benzino baką įdėjo kuro užpylimo žarną ir nuėjo prie automato, norėdamas į jį įdėti pinigus. Tą padaryti jis bandė daug kartų, tačiau automatas pinigų nepaėmė. Tuomet jis priėjo prie kito automato, įdėjo banknotą, kurį automatas iš karto paėmė. Jis tuomet įsėdo į mašiną, norėdamas privažiuoti prie kitos kuro užpylimo kolonėlės. Automobiliui pajudėjus, išgirdo garsą (trenksmą) ir suprato, jog pamiršo ištraukti kuro užpylimo žarną iš bako. Išlipęs iš automobilio, pamatė, jog žarna yra nutrūkusi, o pistoletas likęs jo automobilio benzino bake. Jis išėmė pistoletą ir sujungė su žarna. Sujungimas pavyko iš pirmo karto, sujungimo mechanizmas buvo visai paprastas, jis dar apžiūrėjo sujungtą žarną, atrodė, kad viskas yra gerai. Buvo įsitikinęs, jog žarną sutvarkė ir jokių kitų papildomų veiksmų imtis neturi. Žarna tampriai susijungė su pistoletu, nesukėlė jokių įtarimų, kad padaryti kažkokie esminiai pažeidimai. Jis pakabino kuro užpylimo žarną prie kolonėlės, o pats, nuvažiavęs prie gretimos kolonėlės, į kuriai priklausantį bankomatą jau buvo įdėjęs pinigus, užsipylė degalų. Neneigia, kad savo veiksmais apgadino svetimą turtą, tačiau tuo metu jis buvo pilnai įsitikinęs, kad nieko rimto neatsitiko, žarną sutvarkė ir ja pilnai galima naudotis. Gailisi buvęs neatidus, mano, jog tam įtakos turėjo naktinis darbas, jis tą naktį grįžo namo, atidirbęs ketvirtą naktinę pamainą, buvo labai pavargęs. Neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos. Pilnai suprato, kad degalinė yra stebima vaizdo kameromis, jo automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Apie įvykį negalvojo ir jį pamiršo, nemanė padaręs įstatymo uždraustą pažeidimą ir, tik pranešus policijai, suprato, kokias pasekmes sukėlė jo veiksmai. Tai sužinojęs, bandė susisiekti su „Statoil“ administracija, skambino bendruoju telefonu, norėjo išsiaiškinti, kaip galėtų atlyginti padarytą žalą, tačiau po ilgų pokalbių jam buvo paaiškinta, jog minėtas klausimas bus sprendžiamas teisme. Pilnai pripažįsta UAB „Statoil“ padarytą turtinę žalą ir sutinka ją atlyginti (b. l. 22-23).
Rašytiniame paaiškinime R. M. nurodė, jog 2014-06-13, 03.30 val., naktį, vairuodamas savo automobilį „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į degalinę, privažiavęs prie sienos, iš kolonėlės įstatė degalų įpylimo pistoletą į degalų baką ir nuėjo susimokėti prie automato. Bandymai įdėti pinigus buvo nesėkmingi, nes visą laiką juos grąžindavo. Tada nutarė pabandyti įdėti pinigus į kitą automatą, kuris iš karto priėmė pinigus. Užmiršęs, kad degalų įpylimo pistoletas liko degalų bake, įsėdo į automobilį ir bandė privažiuoti prie kitos kolonėlės ir iš karto išgirdo garsą. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad degalų įpylimo pistoletas liko bake, o kuro užpylimo žarna gulėjo ant žemės, bet jokių sugadinimo žymių nepastebėjo. Pabandė prijungti degalų įpylimo pistoletą prie kuro užpylimo žarnos, kas gan greitai pavyko ir tiesiog pamanė, kad nėra prasmės skambinti operatoriui. Privažiavęs prie kitos kolonėlės, į kurią buvo įdėjęs pinigus, įsipylė degalų ir išvažiavo. Jo automobilis „Opel Tigra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, dėl įvykio pasekmių labai gailisi (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
R. M. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-15251497-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. R. M. kaltę taip pat įrodo vaizdo įrašas, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ degalinės „Statoil 123 Oslas“ automatinių degalinių koordinatoriaus K. S. 2014-06-16 pareiškimas, kuriame užfiksuota, jog 2014-06-13, 03.29 val., į „Statoil 123 Oslas“ degalinę, kuri yra Oslo g. 12, Vilniuje, atvažiavo mėlynos spalvos automobilis (automobilio markė sunkiai atpažįstama, greičiausiai Ford Escort arba Opel), kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie 3 kuro užpylimo kolonėlės. Vairuotojas atvažiavęs įsistatė 95 benzino pistoletą ir bandė užsipilti kuro. Nepavykus užsipilti, sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti neišėmęs kuro pistoleto iš automobilio kuro bako bei nutraukė kuro pistoletą per sujungimo movą. Nutraukęs pistoletą, vairuotojas savo jėgomis jį sujungė, pakabino pistoletą į vietą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos niekam nepranešęs. Ryte, 07.13 val., klientei atvažiavus užsipilti kuro dėl netinkamo sujungimo iš šio pistoleto kuras pradėjo purkšti per sujungimo movą į visas puses, dėl dvi moterys buvo aplietos kuru (b. l. 6). UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ 1-2-3 degalinių Vilniuje darbuotojo R. P. 2014-07-14 elektroniniu paštu atsiųstas pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-06-13 nutraukus kuro užpylimo žarną degalinei „Statoil 123 Oslas“, esančiai Oslo g. 12, Vilniuje, padarytas 93,78 Lt turtinis nuostolis. Pridedama sąskaita už remonto darbus (b. l. 14, 15).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. M., vairuodamas automobilį, prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė bei apgadino kuro užpylimo žarną. Tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu R. M. taip pat buvo kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu apgadinęs kuro užpylimo žarną, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus. Šis Kelių eismo taisyklių punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog R. M., prieš pradėdamas važiuoti automobiliu, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, neištraukė kuro užpylimo žarnos iš jam nuosavybės teise priklausančio automobilio bako, pavažiavo į priekį, nutraukė kuro užpylimo žarną, tokiais savo veiksmais neabejotinai apgadindamas svetimą turtą. Pastarojo kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra pilnai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, nėra pagrindo. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota medžiaga išties leidžia pagrįstai manyti, kad R. M. galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų teisėtumo. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M., supratęs, kas atsitiko, išlipa iš automobilio, ištraukia iš kuro bako pistoletą ir, pakėlęs nuo žemės nutrūkusią žarną, sujungia pastarąją su pistoletu. Sujungęs žarną, ją apžiūri ir pakabina į buvusią vietą ant kolonėlės. Neatmestina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo klaidingai įvertinti žarnos sugadinimo laipsnį ir pobūdį. Pamatęs vienintelį akivaizdų kuro žarnos sugadinimo požymį – žarnos atitrūkimą nuo pistoleto, ką jis, paties įsitikinimu, gana lengvai sutvarkė (sujungdamas žarną su pistoletu), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neįvertino to, kad sujungimas yra fiksuojamas atitinkama mova. Taip pat pažymėtina, kad sutvarkęs (kaip tuomet galvojo) kuro užpylimo žarną, R. M. nesistengė kuo skubiau pasišalinti iš benzino kolonėlės teritorijos, o privažiavo prie kitos kuro užpylimo kolonėlės ir prisipylė degalų. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad R. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasis išvengti gresiančios atsakomybės. Duomenų, kad jis buvo neblaivus, ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Jis buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 20-21) ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, kas tik patvirtina R. M. neturėjusį jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, juolab, pačiam žinant, kad benzino kolonėlė yra stebima vaizdo kameromis. Nors ant kolonėlių ir yra informacija, kurioje nurodoma esant draudžiama nutraukus pistoletą bandyti jį sujungti savo jėgomis, tačiau įvertinus įvykio laiką, tai, kad R. M. buvo neseniai baigęs naktinę pamainą (b. l. 18-19) ir, kaip pats nurodė, buvo išties pavargęs, neatmestina, kad pastarasis nurodytos informacijos galėjo ir nepamatyti. R. M. pripažįsta padaręs turtinę žalą, nevengia pareigos ją atlyginti ir sutinka UAB „Statoil Fuel&Retail Lietuva“ patirtus nuostolius padengti pilna apimtimi. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas R. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į R. M. asmenybę (dirba, darbovietės charakterizuojamas itin teigiamai) (b. l. 17). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus R. M. ATPT 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytos baudos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vieno šimto (100) litų dydžio baudą.
R. M. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 37 straipsniu, įpareigoti R. M. atlyginti UAB „Statoil Fuel&Retail Lietuva“ padarytą 93,78 Lt turtinį nuostolį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.