Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui, gynėjui advokatui Algirdui Biguzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „B.“ generalinio direktoriaus B. U. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutarties, kuria atmestas B. U. skundas dėl 2011-03-08 Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Mociškio nutarimo, kuriuo jis paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-01-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-9-00056-10, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-03-25 Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas UAB „B.“ generalinio direktoriaus B. U. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-o skyriaus prokuroro K. Greiciūno 2011-01-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Mociškio 2011-03-08 nutarimą, kuriuo jis paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-01-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-9-00056-10 ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-9-00056-10.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartimi atmestas B. U. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Mociškio 2011-03-08 nutarimo, kuriuo jis paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-01-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-9-00056-10, panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 246 str. 2 d., priimti vadovaujantis LR BPK normomis, yra motyvuoti, pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. UAB „B.“ direktorius B. M. parduodamas įkeistą turą – viščiukus, nepažeidė sutartinio įkeitimo lakšte numatytų sąlygų, kadangi įkeistas turtas buvo realizuojamas raštiškai sutikus kreditoriui – UAB „B.“ direktoriui B. U., o gautos lėšos už UAB „B.“ parduotą turtą buvo perleistos kreditoriui - UAB „B.“ naudai ir taip 2010-05-21 įvykdyta prievolė, kurios dydis pagal 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakštą – 671725 Lt. Apribojimai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštų sąlygas nėra tie, kuriuos pažeidus atsirastų atsakomybė pagal LR BK 246 str. 2 d., o skolos negrąžinimas nėra pagrindas patraukti skolininką baudžiamojon atsakomybėn ir skolą įvardyti kaip žalą, padarytą nusikaltimu. Todėl visi įsiskolinimų klausimai dėl parduoto paukščių pašaro sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Skundu UAB „B.“ generalinis direktorius B. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-o skyriaus prokuroro K. Greiciūno 2011-01-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Mociškio 2011-03-08 nutarimą atmesti skundą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-9-00056-10. Nesutinka su teismo išvada, kad prievolė, kurios dydis pagal įkeitimo lakštą - 671725 Lt, buvo įvykdyta 2010-05-31, nes tai dienai buvo padengta bendrovei „B.“ faktiškai 730865 Lt. Nurodo, kad sutartinio įkeitimo lakšto galiojimo terminas – 2010-12-31, todėl mano, kad įkeitimo teisė galioja iki tos datos arba iki pilno prievolės pagal 2009-09-28 sutartį įvykdymo, t. y. visos skolos sumokėjimo. UAB „B.“ nebuvo su jais visiškai atsiskaičiusi pagal minėtą sutartį, todėl sutartinio įkeitimo lakštas galiojo ir turėjo būti vykdomos visos jame nurodytos sąlygos. 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakšto 8 d. 5 p. nurodoma, kad įkaito davėjas įsipareigoja išlaikyti ne mažesnį kiekį įkeitimo objektų – viščiukų, negu nurodytas kiekis 2010-03-24 pažymoje, tačiau kaip tai numato LR CK 4.202 str. ši pareiga nebuvo vykdoma ir dėl to buvo padaryta žala jų bendrovei. Remiantis LR CK 4.202 str. nuostatomis, jų sutikimu parduotų paukščių skaičių UAB „B.“ turėjo iškarto atstatyti, o atstačiusi tą patį viščiukų kiekį, vėl to paties įkeistojo viščiukų kiekio pardavimui kaskart turėjo gauti jų sutikimą. UAB „B.“ direktorius šio įsipareigojimo nepaisė: augindamas įkeitimo lakšte nurodytą paukščių rūšį ir kiekį, juos neteisėtai, be UAB „B.“ sutikimo perleido tretiesiems asmenims, neatsiskaitė su UAB „B.“, tuo bendrovei padarydamas didelę 671725 Lt žalą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 2 d. Mano, kad prokurorų nutarimai ir teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti neteisingai išsiaiškinus ir taikius įkeitimą bei atsiskaitymą numatančias teisės normas, neteisingai nustačius faktines aplinkybes, be pagrindo konstatavus, jog nurodyta veika neturi nusikaltimo požymių. Nebuvo imtasi jokių įstatymų numatytų priemonių, neištirtos skunduose nurodytos aplinkybės ir tuo pažeistos LR BPK 1-2 str. normos.

Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorų nutarimus bei teismui pateiktą medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-20 nutartis bei 2011-01-28 ir 2011-03-08 prokurorų nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Tiek prokurorų nutarimuose, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Ikiteisminiame tyrime nesprendžiama, kuriuos duomenis byloje pripažinti įrodymais. Kurie duomenys, vadovaujantis LR BPK 20 str. 2 d. ir teismų praktika, laikytini įrodymais, o kurie ne, gali spręsti tik teismas, nagrinėdamas bylą teisiamajame posėdyje iš esmės. Todėl skundą nagrinėjantis teismas nepasisako, kurie duomenys laikytini įrodymais, o kurie ne. Duomenų patikimumo, jų pakankamumo ar nepakankamumo konkrečiam procesiniam sprendimui priimti klausimą sprendžia tas pareigūnas, kurį įstatymas įpareigoja tą procesinį sprendimą priimti. Ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (LR BPK 187 str.), nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais, dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (LR BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami LR BPK 63 str. numatyta tvarka, tačiau prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis.

Teismas pažymi, jog baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Jeigu prokuroras, baigiant ikiteisminio tyrimo veiksmus įsitikina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis surašo kaltinamąjį aktą (LR BPK 218 str. ) arba ištyrus visas reikšmingas aplinkybes įsitikina, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, jį nutraukia (LR BPK 212 str.).

Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.50-9-00056-10, prokuroro 2011-01-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai LR BK 246 str. 2 d. (nenustačius UAB „B.“ direktoriaus B. M. veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis LR BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su prokurorų nutarimuose bei apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti LR BK 246 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-9-00056-10 pradėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-12 nutartimi panaikinus Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-09-21 nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „B.“ direktoriaus B. M. atžvilgiu jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorai savo sprendimus pagal UAB „B.“ generalinio direktoriaus B. U. 2010-08-31 prašyme nurodytas aplinkybes nutraukti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo, numatyto LR BK 246 str. 2 d. požymių, pagrindė įvertinę ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis – 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakštą, reikalavimo perleidimo sutartis, bankų mokėjimo nurodymus, liudytojo apklausto B. U. parodymus, liudytojo apie savo paties galimai padaryta nusikalstamą veiką apklausto B. M. parodymus bei kitus bylos duomenis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „B.“ iš UAB „B.“ pagal pirkimo pardavimo sutartis 2009-2010 m. pirko pašarus paukščiams. Siekdama užtikrinti įsiskolinimo už parduotus pašarus padengimą 671 725 Lt sumai, UAB „B.“ 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakštu įkeitė UAB „B.“ savo turimą turtą – paukščius (viščiukus ) – 134345 vnt., auginamus Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) esančioje fermoje. Šalių susitarimu nustatytas įkainojimas 403 035 Lt. Šiuo įkeitimu užtikrinta 671 725 Lt dydžio prievolė. Įkaito davėjui įkeitimo objektą leidžiama perleisti tik Kreditoriui sutikus. Prievolės įvykdymo terminas – 2010-12-31. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad turto įkeitimo lakšto paskirtis – užtikrinti skolininko atsiskaitymą kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorų nutarimuose bei apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad UAB „B.“ direktorius B. M. parduodamas įkeistą turtą – viščiukus, nepažeidė sutartinio įkeitimo lakšte numatytų sąlygų. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2010-04-01 (70 000 LT), 2010-04-16 (110 000 Lt), 2010-05-26 (79 995,64 Lt), 2010-05-31 (218 083,61 Lt), 2010-06-02 (218 083,61 Lt), 2010-06-10 (20 000 Lt), 2010-06-30 (11 153,14 Lt), 2010-07-07 (42 600 Lt), 2010-07-30 (70 000 Lt) UAB „B.“ pardavė viščiukus AB „V. p.“, ŽŪB „N.“, ŽŪK „M. p.“ ir pagal reikalavimo perleidimo sutartis, kurias savo parašais patvirtino abi sutarties šalys, t. y. pradinis kreditorius - UAB „B.“ direktorius B. M. ir naujasis kreditorius - UAB „B.“ generalinis direktorius B. U., reikalavimo teises perleido UAB „B.“. Iš viso UAB „B.“ UAB „B.“ pagal reikalavimo perleidimo sutartis perleido reikalavimo teises 839 916 Lt sumai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad reikalavimų perleidimo sutartyse įvardytos įmonės pavedimais per bankus (2010-03-26 pervesta 116 071,04 Lt, 2010-04-26 pervesta 70 000 Lt, 2010-05-04 pervesta 110 000 Lt, 2010-05-07 pervesta 25 000 Lt, 2010-05-24 pervesta 32 107, 03 Lt, 2010-05-27 pervesta 20 000 Lt, 2010-06-01 pervesta 10 000 Lt, 2010-06-14 pervesta 113 918,80 Lt, 2010-06-18 pervesta 104 164,81 Lt, 2010-06-28 pervesta 25 000 Lt, 2010-07-07 pervesta 11 153, 14 Lt, 2010-07-26 pervesta 30 000 Lt, 2010-09-07 pervesta 11 000 Lt, 2010-09-22 pervesta 11 000 Lt ) UAB „B.“ pervedė 689 414,82 Lt. Taigi iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad UAB „B.“ 2010-05-31 UAB „B.s“ pagal reikalavimų perleidimo sutartis bei pagal reikalavimų perleidimo sutartyse įvardytų įmonių padarytus pavedimus perleido 730 865,65 Lt. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad UAB „B.“ direktorius B. M. parduodamas įkeistą turtą – viščiukus, nepažeidė sutartinio įkeitimo lakšte numatytų sąlygų, nes įkeistą turtą – viščiukus, realizavo raštišku kreditoriaus – UAB „B.“ direktoriaus B. U. sutikimu, o gautas lėšas už UAB „B.“ parduotą turtą perleido kreditoriaus – UAB „B.“ naudai (to neneigė ir pats UAB „B.“ generalinis direktorius B. U.), ir tokiu būdu 2010-05-31 įvykdė prievolę, kurios dydis pagal 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakštą buvo 671 725 Lt (2010-05-31 UAB „B.“ buvo faktiškai padengta 730 865 Lt suma). Nors 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakšte prievolės įvykdymo terminas buvo numatytas 2010-12-31, tačiau įkeitimu užtikrinta 671 725 Lt dydžio prievolė buvo įvykdyta 2010-05-31. Taigi 2010-05-31 faktiškai pasibaigė sutartinio lakšto galiojimas (įkeitimo teisė (LR CK 4.224 str. 1 d. 1 p.)) Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, UAB „B.“ generalinis direktorius B. U. skunde klaidingai nurodo, kad UAB „B.“ iki 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakšto galiojimo pabaigos, t. y. 2010-12-31, kaskart realizavusi įkeistus viščiukus (ar jų dalį) privalėjo atstatyti 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakšte numatytą jų kiekį – 134345 vnt., o atstačiusi tą patį viščiukų kiekį, vėl to paties įkeisto viščiukų kiekio pardavimui kaskart turėjo gauti jų (UAB „B.“) sutikimą. Kaip jau buvo minėta, turto įkeitimo lakšto paskirtis – užtikrinti skolininko atsiskaitymą kreditoriui. Šiuo atveju įkeitimu užtikrinta 671 725 Lt dydžio prievolė buvo įvykdyta anksčiau nei, kad 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakšte buvo numatytas prievolės įvykdymo terminas (2010-12-31). Nors B. M. ir pripažino, kad atlikdamas eilę sandorių jis sutikimo iš UAB „B.“ negavo, tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tie sandoriai, išskyrus 2010-05-19 AB „V. p.“ parduotus viščiukus 70 743,45 Lt sumai, buvo sudaryti jau po 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakšte numatytos prievolės įvykdymo. B. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viščiukai užauga per 40 dienų, todėl po 40 dienų jie būdavo parduodami ir perkamas naujas pagal 2010-03-24 sutartinio įkeitimo lakštą numatytas jų kiekis ir vėl auginami. Jei matydavo, kad viščiukų skaičius gali nesutapti, tam, kad turėtų apyvartinių lėšų ir galimybę vykdyti prievolę, su UAB „B.“ sudarydavo reikalavimų perleidimo sutartis. Bendrovė prievolę sutartiniame lakšte nurodytai sumai įvykdė anksčiau, nei, kad buvo numatytas prievolės įvykdymo terminas (2010-12-31). Taigi esant tokioms nustatytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad apribojimai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštų sąlygas nėra tie, kuriuos pažeidus atsirastų atsakomybė pagal LR BK 246 str. 2 d., o skolos negražinimas nėra pagrindas skolininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir skolą įvardyti kaip žalą, padarytą nusikaltimu. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB „B.“ 2010-08-31 dienai UAB „B.“ už parduotus paukščių pašarus buvo skolinga 948 608,77 Lt, tačiau tokio dydžio prievolė nei 2010-03-24, nei jokiu kitu sutartinio įkeitimo lakštu nebuvo užtikrinta, todėl teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad dėl parduotų paukščių pašaro visi įsiskolinimų klausimai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas išsamiai ir visapusiškai. Teismo nuomone, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2011-01-28 ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-03-08 nutarimų sprendimai yra priimti baudžiamojo proceso įstatymo numatytose prokurorų kompetencijos ribose, turiniu ir forma atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, nutarimų išvados yra motyvuotos, o nutarimuose išdėstyta prokurorų nuomonė dėl priimamų sprendimų ir patys sprendimai yra pagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai grindžiami subjektyviais samprotavimais dėl teisės normų interpretavimo. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2011-01-28 bei Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-03-08 nutarimų skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „B“ generalinio direktoriaus B. U. skundą atmesti ir palikti galioti 2011-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.