- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1545-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10831-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-665-924/2014 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovė pareiškė teismui priešieškinį, prašydama nutraukti 2003-08-08 sudarytą santuoką dėl ieškovo kaltės, palikti atsakovei santuokinę pavardę, neskirti termino susitaikyti, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakove; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą iki jo pilnametystės po 600 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; iš ieškovo priteisti 2 435 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turto, kurio vertė 69 200,36 Lt, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turto, kurio vertė 43 162,33 Lt, iš ieškovo priteisti atsakovei 26 037, 67 Lt kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti naudojimosi tvarką; priteisti iš ieškovo 10 000 Lt kompensacijos moralinei žalai atlyginti; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui ieškovas ir atsakovė vykdys solidariai lygiomis dalimis; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 87-89).
Atsižvelgdama į gaunamų pajamų dydį, turto kiekį, įsiskolinimo dydį, atsakovė prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 87-89).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė terminą trūkumams šalinti ir, be kitų nurodymų, nurodė, sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (b. l. 93-94).
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (b. l. 90-92).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį, atsakovės prašymą dėl žyminio mokesčio tenkino iš dalies. Teismas atidėjo atsakovei 2 588 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o priešieškinį priėmė. Teismas nutartyje nurodė, kad, įvertinus atsakovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į mokėtino žyminio mokesčio sumą (2 688 Lt) bei į tai, kad priešieškinio padavimo teismui metu atsakovė negali laisvai disponuoti turtu, priklausančiu abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė yra sumokėjusi dalį žyminio mokesčio, siekiant neužkirsti atsakovei kelio į teisminę gynybą, atidedamas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo šiais argumentais:
1. teise teikti prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atsakovė nepasinaudojo, iš ko spręstina, kad atsakovė pageidavo, atsižvelgiant į turtinę padėtį, nuo žyminio mokesčio mokėjimo būti atleistai. Tik atleidimas nuo žyminio mokesčio suteiktų atsakovei procesinę galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos. Atsakovės turtinė padėtis nepasikeis ateityje;
2. teismas ypatingai formaliai ir netinkamai vertino pateiktus dokumentus, patvirtinančius turtinę būklę, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą;
3. įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa turtine padėtimi apskritai.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nustatytu laiku negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar teismas, atsakovės prašymu nenustatęs pagrindo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, savo iniciatyva turėjo teisę atidėti atsakovei žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 83 straipsnio 3 dalis ir 84 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas savarankiškai žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą neesant civilinėje byloje pateikto atsakovės prašymo, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio / priešieškinio priėmimą, netinkamai vertino atsakovės pateiktus finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos šiuo klausimu, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas.
Asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą. Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje prašymo išsprendimu. Klausimo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo išsprendimas, nors toks prašymas nepateiktas, yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) pažeidimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1632/2013). Pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą tik dėl atsakovės prašymo atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).
Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Bet kuriuo atveju turi būti pateikti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atleidimo būtinumą. Sprendžiant žyminio mokesčio atleidimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimas, t. y. pagerėjimas, perspektyva tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio tik kreipimosi į teismą metu. Pagal susiformavusią teismų praktiką turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Atsakovė savo sunkią turtinę padėtį grindžia 2014-02-24 pažyma Nr. PS-443 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovė vidutiniškai per mėnesį gauna tik 1 000 Lt išmoką (b. l. 33, 100). Vertinant, ar yra pakankamas pagrindas iš dalies atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovei tenka kasdienė nepilnamečio vaiko priežiūra, nes vaikas nori gyventi su motina ir tam neprieštarauja ieškovas bei pritaria Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2013-07-25 išvadoje Nr. 19-6-593.
Atsakovė santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/10 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra dalinamas (b. l. 84). Atsakovė prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis 47,71 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78/785 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 43 162,33 Lt (b. l. 86) ir 26 037,67 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (b. l. 88). Kitų papildomų duomenų apie turimą turtą civilinėje byloje nėra.
Sprendžiant apie apeliantės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu bendra daline nuosavybe priklausantis turtas yra nelikvidus, o teisės į kompensaciją realizavimas tik sąlygiškai priklauso nuo kompensacijos realaus gavimo arba galimo, sėkmingo jos išieškojimo ir kt. aplinkybių. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas nurodė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog yra pagrindas pripažinti apeliantės turtinę padėtį nepakankama sumokėti visą žyminį mokestį už priešieškinį.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodė, kad mokėtino žyminio mokesčio sumą už pateiktą priešieškinį sudaro 2 688 Lt, atsakovė sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. Priešieškiniu atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti juo naudojimosi tvarką ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos vertinimu už atsakovės priešieškinį turi būti mokamas 2 544 Lt žyminis mokestis (144 Lt + 2 100 Lt (42 363,33 Lt + 1 598 Lt + 26 037,67 Lt) + 300 Lt (10 000 Lt)). Atsižvelgdamas į tai, kad vien tik už vieną neturtinį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 144 Lt, o atsakovė priešieškinyje reiškia ne vieną turtinį reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės sumokėta 100 Lt žyminio mokesčio dalis neatitinka žyminio mokesčio mokėjimo tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1632/2013).
Spręsdamas dėl atsakovei priklausančio mokėti žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad priešieškinyje atsakovė iš esmės kelia tik du savarankiškus reikalavimus: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Už savarankiškus reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 444 Lt (300 Lt + 144 Lt). Reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką yra tiesiogiai susijęs su santuokoje įgyto turto padalijimu, todėl jis laikomas vienu reikalavimu. Santuokoje įgyto turto padalinimo dalyje atsakovė savo pažeistas teises galėjo ginti ir reikšdama atsikirtimus. Šiuo klausimu savo poziciją atsakovė nurodė atsiliepime į ieškinį (b. l. 27-32).
Įvertinęs atsakovės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia, kad atsakovė yra pajėgi sumokėti dalį žyminio mokesčio, kuris mokėtinas už savarankiškus reikalavimus – 444 Lt, todėl yra pagrindas atsakovę atleisti nuo likusios 2 100 Lt (2544 Lt – 444 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovei jau sumokėjus 100 Lt žyminio mokesčio dalį, atsakovei nustatomas terminas sumokėti 344 Lt žyminio mokesčio dalį už paduotą priešieškinį (CPK 143 str., 115 str. 2 d., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 3 d.).
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas tenkina atsakovės atskirąjį skundą iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio tenkintas iš dalies ir atidėtas atsakovei 2 588 žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-665-924/2014 priėmimo, panaikina ir išsprendžia klausimą iš esmės – atleidžia ją nuo 2 100 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties dalį, kuria atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio atleidimo tenkintas iš dalies ir atidėtas atsakovei 2 588 žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-665-924/2014 priėmimo, panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės. Atsakovę R. P. atleisti nuo 2 100 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Nustatyti atsakovei R. P. terminą iki 2014 m. liepos 7 d. sumokėti 344 Lt žyminio mokesčio dalį už priešieškinį ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti Kauno apylinkės teismui.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.