Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-07-25 · Civilinė byla Nr. e2-6026-1077/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-25
Bylos Nr.
e2-6026-1077/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35111-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Ranceva
Ieškovas
ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6026-1077/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35111-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 25 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva
sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant ieškovės ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama ieškovei priteisti iš atsakovo: 1) 199,66 Eur išmokėtos draudimo išmokos; 2) 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. R., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į plastikinį konteinerį, vielinės tvoros segmentą ir į metalinį tvoros stulpą. Eismo įvykio kaltininku yra pripažintas atsakovas, kuris apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovė ir O. R. buvo sudarę Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Nr. 300 1680261), kuria buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Todėl ieškovei, kaip šios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė išmokėjo 199,66 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti (draudimo išmoka išmokėta apgadintą turtą apdraudusiam draudikui AB Swedbank). Atsižvelgus į visas aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo: 1) sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato 2021 d. spalio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje; 2) tuo atveju, jeigu byla nebus sustabdyta, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 3) tuo atveju, jeigu ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, sumažinti priteistinos žalos dydį.

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Vilniaus apskrities policijos komisariatas 2021 m. spalio 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalies bei 426 straipsnio 1 dalies pažeidimus dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. 2021 m. spalio 5 d. nutarimas administracinio pažeidimo byloje buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant, o nutarimą paštu gavo 2021 m. lapkričio 4 d. Su Vilniaus apskrities policijos komisariato priimtu nutarimu kategoriškai nesutiko, todėl 2021 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato 2021 m. spalio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), administracinės bylos Nr. 11-891-369/2021. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-891-369/2021 atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti. Šios nutarties atsakovas neskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismui 2022 m. sausio 17 d. pateikė motyvuotą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei patį skundą dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato 2021 m. spalio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NR. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad tarp minėtos administracinės bylos ir civilinės bylos yra tiesioginis ryšys ir tik išsprendus skundo priėmimo klausimą bei pačią bylą dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato priimto nutarimo administracinio nusižengimo, būtą galima nagrinėti civilinę bylą dėl ADB „Compensa Viena Insurance Group“ pateikto ieškinio atlyginti eismo įvykio metu patirtą žalą. Atsakovas pažymi, kad nei eismo įvykio, nei juo labiau žalos nepadarė, todėl ir pareiga atlyginti žalą nekyla iki bus išnagrinėta administracinė byla. Taip pat nurodo, kad iš ieškinyje pateiktų dokumentų matyti, jog nebuvo vertinta, ar atsakovo neva padaryto eismo įvykio metu sugadinta tvora yra tinkama naudoti ir ar ji yra negrįžtamai sunaikinta. Pastebėtina, kad iš pateikto ieškinio nėra aišku dėl kokio eismo įvykio metu apgadinto turto yra pareikštas civilinis ieškinys. Tik iš pridedamų nuotraukų, nepasirašytos remonto sąmatos ištraukos galima daryti prielaidą, jog žala padaryta tvoros stulpui ir tvoros tinklui.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog dėl ginčo eismo įvykio sugadinta tvora metalinė, jos segmentų remontuoti netikslinga, metaliniai strypai turi būti tvirti. Remontuojant kaina greičiausiai būtų didesnė nei perkant naują segmentą. Kainos paimtos iš Sistela programos. Tiek tvoros remontas, tiek šiukšlių kaina taip apskaičiuota. UAB „Smart Claims“ yra nukentėjusio asmens draudiko pasitelktas atstovas. Tvora pastatyta prieš 2 metus. Konteinerio remontas nebuvo paskaičiuotas, išmoka nemokėta. Matyt, draudikas draudė tik nekilnojamąjį turtą. Nuotraukos darytos policijos pareigūnų, iš karto po eismo įvykio.

6. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), atsakovas J. R., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į plastikinį konteinerį, vielinės tvoros segmentą ir į metalinį tvoros stulpą. Remiantis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 24 d. eismo įvykio informacija, nustatyta, kad atsakovas J. R. pripažintas eismo įvykio kaltininku, apie padarytą eismo įvykį nepranešė policijai arba apgadinto turto savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

8. Iš teismui pateiktos 2021 m. rugsėjo 1 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 300 1680261 matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos (sugadintos vielinės tvoros segmento) ieškovė išmokėjo žalą patyrusio asmens draudikui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui 199,66 Eur draudimo išmoką, remdamasi UAB „Smart Claims“ nuostolio apskaičiavimu (tai patvirtina teismui pateiktas 2021 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. CL21 54322 – 199,66 Eur sumai).

Dėl žalos atlyginimo

9. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą, o pagal 2 punktą – apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

10. Remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) 60.1 punktu, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Vadovaujantis Taisyklių 59.4 punktu, atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos.

11. Kadangi atsakovas sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei nepranešė apie įvykį policijai, todėl ieškovė, atlyginusi eismo įvykio metu padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4, 60.1 punktai). Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad nei eismo įvykio, nei žalos nepadarė, tačiau šių savo atsikirtimų jokiais įrodymais nepagrindė, taip pat neįrodė pagrindų atlygintinos žalos dydžiui mažinti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat išreiškė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato 2021 d. spalio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-182-369/2022 netenkino J. R. prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apskrities policijos komisariato 2021 d. spalio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduoti ir atsisakė priimti J. R. skundą dėl šio nutarimo. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į tai, teismas šio atsakovo prašymo stabdyti nagrinėjamą bylą netenkino. Darytina išvada, jog atsakovas nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas J. R. pripažintas ginčo eismo įvykio kaltininku, apie padarytą eismo įvykį nepranešė policijai arba apgadinto turto savininkui ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė.

12. Kaip ieškovė paaiškino teismo posėdžio metu, atsakovo sugadintą tvoros segmentą remontuoti nebuvo tikslinga, todėl nukentėjusio asmens turtą apdraudusio draudiko atstovas UAB „Smart Claims“ paskaičiavo 2 m. tvoros tinklo, tvoros stulpo su pamatu keitimą ir statybinių šiukšlių pakrovimo išlaidas, pritaikė nusidėvėjimą ir išskaitą ir gavo 199,66 Eur dydžio mokėtiną draudimo išmoką. Žalos faktą taip pat pagrindžia su ieškiniu pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio. Kadangi byloje duomenų apie tai, kad atsakovas žalą ieškovei būtų atlyginęs, nėra, bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir kitų prieštaravimų ieškinio reikalavimams neišreiškė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 199,66 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (199,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

15. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji patyrė iš viso 17 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (žyminio mokesčio). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

16. Valstybė šioje byloje patyrė 26,88 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nusprendus ieškinį patenkinti, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 199,66 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 66 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (199,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilija Ranceva