Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-742-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
1-742-486/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
L. M.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-742-486/2020
Proceso Nr. 1-01-1-46867-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajai L. M., kaltinamosios gynėjui advokatui Zbignev. Jankovski, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiskyrusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. 2019 m. lapkričio 3 d., apie 01.58 val. restorane „L. ”, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatyta 1,43 promilės etilo alkoholio, įvykus žodiniam su E. P. paėmė nuo stalo bokalą ir metė E. P. į galvą, tokiais savo veiksmais E. P. padarė žaizdą dešiniame smilkinyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais L. M. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji L. M. savo kaltę įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d., su bendradarbe buvo kavinėje „L. ”. Ji su bendradarbe sėdėjo prie vieno staliuko, prie to paties staliuko sėdėjo du vaikinai priešais jas. Ji su drauge pirmos atsisėdo prie minėto staliuko. Kai vaikinai atsisėdo, jos su vaikinais nebendravo. Vėliau kaltinamoji pastebėjo, kaip vienas iš tų vaikinų prieš jos akis paėmė jos alų, perpylė į savo bokalą ir demonstratyviai į kaltinamosios pusę pastūmė jos tuščia bokalą. L. M. paėmė savo tuščią bokalą ir tą bokalą staigiai metė į vaikiną. Staiga išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Po to pakėlusi akis į vaikiną pamatė, kad jam ant veido yra kraujas, labai išsigando.

Taigi L. M. kaltinama vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažino visiškai ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir advokatas, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, 2019 m. lapkričio 3 d., apie 01.00 val., jis su savo draugu P. S. atėjo į barą „L.“, esantį (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) g. Bare jie su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 01.30 val. prie jų priėjo jam nepažįstama moteris, kurią matė pirmą kartą ir pradėjo juos kalbinti, klausė ką jie tokie jauni veikia tokiame bare. Nukentėjusysis atsakė, kad yra čia pirmą kartą, šį barą rekomendavo draugas, sakė, kad čia būna linksma. Po to moteris paprašė nupirkti jai vyšninio alaus „Krek“, jis nupirko jai tą alų, vėliau tiesiog kartu sėdėjo ir kalbėjo. Apie ką kalbėjo neatsimena, nes buvo išgėręs, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Vėliau jis iš moters taurės susipylė sau alų ir moteris tai pamačiusi iš karto su tuščiu alaus bokalu sviedė jam į dešinę galvos pusę ir taip prakirto jam dešinį smilkinį. Jam po smūgio apsvaigo galva, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau žaizda labai kraujavo, todėl išbėgo į lauką. Lauke jo draugas P. S. iš žaizdos jam išėmė stiklo šukes, o aplinkiniai žmonės jam davė binto. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kurie sutvarstė jam žaizdą ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam susiuvo dešinio smilkinio žaizdą. Įvykio metu jam padaryta fizinė žala, taip pat iškruvinti ir sugadinti jo rūbai. Kodėl ši moteris taip pasielgė nežino, ji buvo neblaivi, tačiau jokio konflikto su ja nebuvo, ji pasielgė taip spontaniškai (b. l. 15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad jis įvykio vakarą, apie 23 valandą, su draugu E. P. nuėjo į kavinę „L.“. Pabuvo trumpai ir išvažiavo, po to sugrįžo apie 01 val. Jie atsisėdo prie staliuko ir E. P. vartojo alkoholį. Prie jų staliuko atsisėdo nepažįstama moteris, ji buvo neblaivi. Ji paprašė nupirkti jai alaus, draugas nupirko jai alaus. Po to E. P. paėmęs nupirktą alaus bokalą persipylė alų į savo bokalą. Moteris dėl to supyko ir paėmusi bokalą trenkė draugui į galvą, pataikydama į kairės pusės smilkinį. Šiuo metu liudytojas nepamena, ar moteris ką nors pasakė prieš trenkdama su bokalu E. P.. Viskas įvyko labai greitai, todėl jis neužfiksavo. P. S. pamatė kad pas E. P. bėga stipriai kraujas, labai išsigando, draugą išvedė į lauką. Jis nubėgo link savo mašinos paimti bintą, kad sutvarstytų E. P. žaizdą. Grįžo prie jo, E. P. drabužiai buvo labai kruvini. Girdėjo, kad kiti žmonės sakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Nežino, ką tuo metu darė moteris, sužalojusi E. P.. E. P., po to kai jam buvo suduotas smūgis bokalu, moteriai jokio smūgio atgal nesudavė (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad įvykio vakarą ji su L. M. nuėjo kartu į kavinę „L.“. Ji su ja atsisėdo prie vieno staliuko. Ji sau ir draugei nupirko du bokalus alaus. Prie jų staliuko priešais atsisėdo du vaikinai, iš kurių vienas akivaizdžiai buvo išgėręs alkoholio, taip liudytoja nusprendė iš jo elgesio. Po to jai paskambino pažįstamas ir J. V. išėjo pas jį į lauką, po ko su pažįstamu iš karto nuėjo šokti. Šokdama pamatė, kad prie jų staliuko susirinkę žmonės. Nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kad L. M. sužeista, visas jos veidas kraujuotas, plaukai kraujyje. L. M. paklausė, kas atsitiko, ji jai nieko neatsakė, tik verkė. Ji L. nuvedė į tualetą nusiprausti veidą. Po to su L. M. išėjo į lauką. Atvažiavo medikai ir policija. Ji nuėjo prie vaikino, kuris sėdėjo prie jų staliuko ir kuris buvo girtas. Jis taip pat buvo kraujuotas. Liudytoja paklausė, kas atsitiko. Jis jai nieko neatsakė, tik jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Ji nematė kas ir kaip sužalojo L. M., taip pat nematė kada kas sužaloto vaikiną. Kai ji dar sėdėjo prie staliuko su vaikinais nebuvo jokio konflikto (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad šiuo metu tikslios datos nepamena, bet tai buvo lapkričio mėnesį. Ji buvo su draugu P. G. kavinėje „L.“. Ji su P. G. stovėjo ir girdėjo, kad vyksta žodinis ginčas. Ji pamatė kaip moteris paėmė bokalą nuo stalo ir metė vaikinui į galvą. Ji su draugu buvo 2 metrų atstumu nuo jų. Moteris ir vaikinas sėdėjo prie vieno staliuko, vienas priešais kitą. Bokalas vaikinui praskėlė galvą. Vaikinui bokalas pataikė į dešinės pusės smilkinį, pradėjo bėgti kraujas. Šalia sužaloto vaikino buvęs kitas vaikinas pamatęs iš žaizdos bėgantį kraują, bandė išvesti sužalotą vaikiną į lauką. Tuo metu vaikinas, kuriam buvo praskelta galva, stodamasis paėmė nuo stalo bokalą su alumi ir metė į moterį. Moteriai bokalas pataikė į veidą. Moteris po to sėdėjo užsidengus veidą. Jos draugas nuėjo į lauką prie sužaloto vaikino, bandė jam sustabdyti kraują. Ji išėjo iš paskos į lauką. Kai liudytoja buvo lauke, atvažiavę policijos pareigūnai išsivežė moterį, o atvykę medikai išsivežė sužalotą vaikiną. Kai moteris metė į vaikiną bokalą, tarp jų buvo apie 70 centimetrų atstumas, moteris sėdėdama metė bokalą. Vaikinas metė bokalą stodamasis (b. l. 35).

2019 m. lapkričio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas E. P. 2019-11-03 medicinos dokumentų išrašas, siuntimas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (b. l. 20-23).

2019 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini)

Specialisto išvadoje Nr. G3925/2019(01) E. P. nustatyta žaizda dešiniame smilkinyje, kuri pagal savo pobūdį tikėtina yra pjautinė ir padaryta kietu, briauną turinčiu daiktu. Nustatyta žaizda padaryta prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama E. P. ranka. Žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu. Paprastai vienas sužalojimas padaromas vienu daiktu ar įrankiu. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksavo. Teismo medicininiu tyrimu sužalojimo padarymo jėga nenustatinėjama. Vienas sužalojimas sekos neturi (b. l. 26-27).

2019-11-03 L. M. pristačius į Vilniaus apskrities VPK OVS, jai nustatytas 1,43 promilių etilo alkoholio (b. l. 80).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaip matyti iš kaltinamosios L. M. parodymų ji visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Tai, kad ji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo E. P. parodymai, liudytojų nuoseklūs ir nekintantys parodymai, specialisto išvada, bei kiti byloje esantys duomenys. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo L. M. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta visiškai, kadangi ji nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą paėmus nuo stalo bokalą ir metus E. P. į galvą. Kaltinamosios L. M, parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaip buvo aukščiau minėta, baudžiamasis įstatymas už LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato keletą alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. LR BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai L. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, į tai, kad įvykdytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad ji vidutinio amžiaus, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 83-84), buvusios darbovietės charakteristika teigiama (b. l. 145), praeityje kaltinamoji nebausta administracine tvarka (b. l. 86), neteista (b. l. 82), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajai L. M. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmę. LR BK 48 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad L. M. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo trukmė nustatytina mažesnė negu šios bausmės rūšies vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai L. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus (LR BK 48 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamajai L. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtini įstatymo numatyti įpareigojimai.

Bylos duomenimis, kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 02.20 val. iki 2019 m. lapkričio 3 d., 16.42 val., 1 (vieną) dieną (b. l. 52,63), todėl, vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pagal BPK 107 straipsnį įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi 16,79 eurų sumos civilinį ieškinį (b. l. 40-41; b. l. 114). Taip pat teisme buvo gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos raštas, kuriuo patvirtinama, kad kaltinamoji L. M. yra atlyginusi žalą, todėl civilinio ieškinio atsisakoma (b. l. 125).

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala buvo savanoriškai atlyginta, byla dalyje dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina (BPK 107 straipsnis).

Dėl kitų klausimų.

L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.65), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Procesinių išlaidų nėra.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : sudaužytas bokalas ir stikliukas paimti įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį (b. l. 97, 98) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų kambaryje iki įsiteisės nuosprendis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-792-1123/2020, kurioje L. M. pripažinta nukentėjusiąja dėl to paties įvykio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti L. M., gim.(duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti L. M. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti kaltinamąją :

- visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą bausmės vykdymo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-11-03, 02.20 val., iki 2019-11-03, 16.42 val., 1 (vieną) dieną, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Bylą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, L. M. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sudaužytas bokalas ir stikliukas paimti įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apžiūros metu atiduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų kambaryje iki įsiteisės nuosprendis nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-792-1123/2020, kurioje L. M. pripažinta nukentėjusiąja dėl to paties įvykio.

Išaiškinti kaltinamajai, kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski