- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-620-238/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- G. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių, pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. K. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad terorizavo bei sistemingai baugino buvusią sugyventinę O. K., o būtent:
laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., žinodamas, kad jo sesuo V. Š. bendrauja su nukentėjusiąja O. K., iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į V. Š. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė O. K. skirtus grasinančio pobūdžio SMS pranešimus, kuriuos 2018 m. lapkričio 6 d. per pokalbių programėlę „(duomenys neskelbtini)“ V. Š. persiuntė nukentėjusiajai O. K., kuriuose nurodyta, kad „...nuleisiu sparnus ir bus daug skysčio raudono...“, „...gi žinot, kad aš girtas neprognozuojamas...“, „...esu lbj piktas pilnas neapykantos ir keršto. aš vis tiek jai padarysiu kazka sakau jai bus pyze man pyze ir jai pyze, vaikai liks našlaičiai.“, „perduok (duomenys neskelbtini), kad….jai bus taip kaip (duomenys neskelbtini).“, „o (duomenys neskelbtini) perduokit linkejimus, kad puse metu man kaip du pirštai apmyžt. tegu nx laiko kardana, gryšiu gal,bet kentes suka.“, „perduok sakau (duomenys neskelbtini) linkejimus, kad aš gryšiu, kad man bus tada px viskas jai nebus jokio gailescio, jokio nx, jokio blet.“, „(duomenys neskelbtini) ir perduok linkejimus, kad tegu meldžiasi, kad iš zonos negryžčiau, nes padesiu į vieta...“, „...net norėjau iš patrules ginkla teisme ištraukt ir nušaut ja ir save. Paklausk jai netiki, nervai papilti sakau perduok jai, kad pasimelstu, kad negryžčiau arba prie jos durų nukraujuočiau, vaikus tikiuosi paglobosit?“, „o (duomenys neskelbtini) tegu geriau pasisaugo, nes aš beprotis, vaikus jai ka pasiimkit ir globokit mylekit kaip savo, prašau jusu, nes aš nebesustosiu “, „perduok sukai linkejimus, kad aš nenurimsiu, tegu nesidžiaugia, kad gavau 6 mėn. ir 15 d. laisves atemima….bet kurva tegu laikosi ji, nes gryšiu...“, „jai ji brangina savo gyvybe tai jai tik vienintelis kelias...“, „blet jai gryšiu tai melskites, o ypač (duomenys neskelbtini), nebeturiu, nei širdies, nei gailesčio“,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose (duomenys neskelbtini)., buvusiai sugyventinei O. K. parašė grasinančio pobūdžio laišką, nurodydamas, kad „...jai nori likti gyva, turi tik vieną šansą išgyventi..“, „...jai tau brangi tavo gyvybė, tai geriau dovanok man...“, „...patikėk, jai gryšiu iš kaleimo gyvas tau bus paskutinės dienos šiam pasaulije“, „...žinok mirsim abu“, „Jai gerai nepagalvosi susitrumpinsi sau gyvenima“, „nelakstyk po mentūras manes skūsti, nes tau jie nebespės padėti kai aš gryšiu“, „jai man neatleisi būsim visi labai nelaimingi o ypač vaikai kai nebeturės mamos“, „nedaryk klaidos, nes ivyks tragedija baisi, skambės visa Lietuva“,
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 6 d. apie 14.00 val., „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, grasinančio pobūdžio laišką padavė mažametei dukrai G. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šį grasinančio pobūdžio laišką tą pačią dieną perdavė motinai O. K., tokiu būdu terorizavo ir naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino buvusią sugyventinę O. K., grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką ir tai sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2018-05-31 ir 2018-10-17 teismo nuosprendžiais jis pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo O. K. bei jos terorizavimo.
G. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. lapkričio 6 d. apie 16.50 val., prie (duomenys neskelbtini), Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su buvusia sugyventine O. K. metu, kairėje rankoje laikydamas pilną 0,568 litro talpos „T“ alaus skardinę, tyčia ja sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai O. K. į pilvo-krūtinės sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nuteistasis G. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį arba perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį.
2.1. Skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, bylos aplinkybes pagal pateiktą kaltinimą teismas išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai, įrodymus įvertino pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus, taip pat nurodoma, kad nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė surinktus įrodymus, nepilnai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją bei jo aplinkybes dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodoma, kad teismas išvadą apie nuteistojo kaltę padarė įvertinęs atskirus įrodymus, o ne jų visumą bei ši išvada paremta iš esmės tik asmeninės kilmės bylos duomenimis. Nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent nuteistasis tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų tyčia sudavė smūgį į krūtinę. Teismas teikė prioritetą nukentėjusiosios parodymams ir tik jais remiantis nustatė, kad nuteistasis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Be to, vienintelio tiesiogiai 2018 m. lapkričio 6 d. įvykyje dalyvavusio liudytojo K. V. parodymų, kad „išbėgęs iš namo ir artėdamas prie konfliktuojančių, matė, kad vyras ir toliau tąsė moterį, bandydamas jai suduoti, bet moteris smūgių išvengė“, teismas nevertino kaip nuteistojo naudai, nors akivaizdu, kad šie vienintelio tiesiogiai dalyvavusio liudytojo parodymai reikšmingi bei teisinantys nuteistąjį. Taigi, skunde nurodoma, kad ištyrus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinimas šioje dalyje dėl BK 140 straipsnio 2 dalies, nėra patvirtintas ir įrodytas, todėl šioje dalyje turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
2.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas nuteistojo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai padarė išvadą, kad „šioje byloje nustatyti daugiau nei trys atvejai, kai kaltinamasis baugino nukentėjusiąją, jo veikos realumas įbauginti nukentėjusiąją įrodytas...“. Skunde nurodoma, kad šių kaltinimų apimtyje nuteistasis neneigė, jog yra parašęs grasinančio pobūdžio laišką ir jį perdavęs per dukterį nukentėjusiajai, tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad grasinančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes siuntė būtent nuteistasis, kadangi apie tokią veiką nėra jokių patvirtinančių objektyvių duomenų. Nurodoma, kad telefonas, iš kurio buvo siųstos trumposios SMS žinutės tiriamuoju laikotarpiu, nuteistajam nebepriklausė – juo naudojosi D. B.. Apie tai, kad mobiliojo ryšio telefonu iš kurio buvo siųstos seseriai V. Š., o po to persiųstos nukentėjusiajai O. K. trumposios SMS žinutės, teismo posėdyje patvirtino ir pats D. B., kuris buvo iškviestas kaip liudytojas. Nuteistasis teigia, kad daugiau jokių grasinančio pobūdžio pranešimų, neskaitant minėto laiško, nesiuntė nukentėjusiajai. Nurodoma, kad byloje nėra nustatyta daugiau nei trijų atvejų, kai nuteistasis baugino nukentėjusiąją ir jo nusikalstamos veikos realumas nėra įrodytas. Taip pat teigiama, kad grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas bei teismo posėdyje nukentėjusiosios paklausus „Ar išsigando gaudama tokio grasinančio pobūdžio informaciją?“ nukentėjusioji nurodė, kad „Labiau bijojo dėl vaikų, nei dėl savęs“, kas aiškiai parodo, kad ji asmeniškai baimės nepatyrė, todėl laikytina, kad byloje nenustatyta, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
2.3. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui nepašalinus nurodytų esminių prieštaravimų dėl paties įvykio aplinkybių ir nuteistojo kaltės, padarant nusikalstamą veiką, visos abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai, be to, byloje pateikti įrodymai nėra pakankami daryti išvadai, kad būtent nuteistasis padarė nusikalstamas veikas. Teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat nesurinko pakankamai įrodymų, įrodančių nuteistojo kaltę, kas lėmė, jog buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis. Nesant objektyvių, neginčytinų įrodymų, įrodančių nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo G. K. gynėja advokatė R. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Vidas Kilinskas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
8. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino G. K. kaltu padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.
9. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.
10. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
11. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi.
12. G. K. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes nuteistasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą veiką gyvybei, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą ir tai sudarė nukentėjusiajai O. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2018-05-31 ir 2018-10-17 teismo nuosprendžiais jis pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo O. K. bei jos terorizavimo.
13. Byloje nustatyta, kad nuteistasis G. K. sistemingai baugino nukentėjusiąją naudodamas psichinę prievartą, terorizavo ją ir grasino padaryti pavojingą gyvybei veiką (nužudyti, susidoroti), tai darė laikotarpiu nuo 2018 m. nuo spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., ne kartą iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini)į V. Š. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)siuntė O. K. skirtus grasinančio pobūdžio SMS pranešimus, kuriuos 2018 m. lapkričio 6 d. per pokalbių programėlę „(duomenys neskelbtini)“ V. Š. persiuntė nukentėjusiajai O. K.. Taip pat jis 2018 m. lapkričio 6 d. dukrai perdavė grasinančio pobūdžio laišką, o ši jį perdavė motinai O. K..
14. Nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo nustatyti šioje byloje daugiau nei trys atvejai, kai jis baugino nukentėjusiąją, tačiau nurodė, kad yra parašęs grasinančio pobūdžio laišką ir jį perdavęs per dukterį nukentėjusiajai. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nebuvo sistemingumo, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visus byloje surinktus duomenis ir teisingai nustatė, kad šioje byloje yra nustatyti daugiau nei trys atvejai, kai kaltinamasis baugino nukentėjusiąją. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats nuteistasis nurodė motyvą, kodėl baugino nukentėjusiąją, nes tokiu būdu siekė susigrąžinti ją, tai tik įrodo, kad pats nuteistasis turėjo tikslą nurodytu laikotarpiu rašyti žinutes ir bauginti nukentėjusiąją rašydamas SMS pranešimus ir siųsdamas grasinančio pobūdžio laišką.
15. Nors skunde nurodoma, kad apeliantas nesiuntė SMS pranešimų seseriai V. Š., nes mobiliojo ryšio telefonas nebepriklausė nuteistajam, tačiau teisėjų kolegija atmeta šį argumentą (jog pranešimus siuntė kažkas kitas, bet ne apeliantas) kaip nepagrįstą. Visų pirma, vertinama ta aplinkybė, kad V. Š. pranešimai siųsti iš kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešimų turinys rodo, jog jie skirti nuketėjusiajai, pranešime net nurodyta tiksli bausmė (6 mėnesiai 15 dienų), kuri buvo skirta nuosprendžiu G. K.. Pranešimuose rašoma apie vaikus, kuriuos turi O. K., kad būtent su ja susidoros, jai bus blogai, o būtent jo vaikai liks našlaičiai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis jos buvęs sugyventinis, su juo gyveno 9 metus ir susilaukė dviejų dukterų. Visa tai patvirtina, kad žinučių turinys sietinas su juo (nuteistuoju) ir nukentėjusiąja.
16. Nors liudytojas D. B. nurodė, kad jis gavo iš nuteistojo telefono aparatą, tačiau jis nurodė, kad SMS žinučių nesiuntė, jų rašyti nemoka. Teisme nuteistasis G. K. nurodė, kad telefono aparatą perdavė D. B. po 2018-10-10, tikslios datos negali pasakyti (t. 2, b. l. 45). Taigi apeliantas negalėjo nurodyti tikslios datos, kada konkrečiai telefono aparatą perdavė D. B.. Esant šiems duomenims nepaneigtas kaltinimo argumentas, kad nukentėjusiajai žinutes siuntė pats nuteistasis ir tuo metu jis turėjo telefono aparatą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai darė išvadą, kad grasinančio pobūdžio pranešimus siuntė ne kas kitas, o nuteistasis G. K.. Pažymėtina ir tai, kad kiti asmenys neturėjo jokio pagrindo nukentėjusiajai rašyti žinutes, kurios jai buvo parašytos, o ypač jų turinys tai patvirtina. Pažymėtina ir tai, kad G. K. jau yra teistas už analogiško pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją.
17. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios O. K. parodymai, apžiūros protokole esantys duomenys (apžiūrėtas laiškas, SMS pranešimai ir jų turinys), nuteistojo G. K. prisipažinimas dėl bauginančio pobūdžio laiško adresuoto nukentėjusiajai parašymas ir perdavimas ir kita byloje surinkta medžiaga sudaro vieningą visumą nepaneigtų ir vienas kitą papildančių įrodymų, patvirtinančių, kad G. K. laikotarpiu nuo 2018 m. nuo spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. terorizavo buvusią sugyventinę O. K., kad padarys pavojingą gyvybei veiką, naudodamas psichinę prievartą sistemingai ją baugino, telefonu siųsdamas SMS pranešimus, rašydamas grasinančio pobūdžio laišką ir grasino nusižudyti, nužudyti ją (nukentėjusiąją), su ja ir vaikais susidoroti bei kt. Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuteistasis neneigė fakto, kad parašė grasinančio pobūdžio laišką ir jį perdavė per dukterį nukentėjusiajai, neneigė, jog laiško turinys buvo grasinančio pobūdžio. G. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nes nuteistasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą veiką gyvybei, sistemingai baugino ją naudodamas psichinę prievartą. Todėl atmestinas apelianto prašymas nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį.
18. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius ir nori taip elgtis.
19. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. K. nurodė, kad namo kieme einant link darželio pasiimti dukros, kažkur iš už automobilių išniro G. K., tačiau ji bandė praeiti pro jį neatkreipus dėmesio, bet nuteistasis pradėjo ją sekti ir žodžiais ją sustabdė – ėmė priekaištauti, kad neleidžia pasimatyti su dukromis, kad per ją reikės atlikti laisvės atėmimo bausmę, pradėjo prikaišioti tai, jog nukentėjusioji pradėjo bendrauti su nauju draugu ir stovėdamas priešais ją pastūmė nukentėjusiąją dviem rankomis. Ji trenkė vieną kartą nuteistajam kumščiu į kairį veido skruostą ir pradėjo šauktis pagalbos. Netoliese buvusi mergina priėjo prie jų ir paklausė, ar nereikia pagalbos ir G. K. merginai liepė nesikišti, o nukentėjusioji atsakė, jog pagalba reikalinga ir paprašė iškviesti policiją. Nukentėjusioji nurodė, kad jai pasakius, jog jie kartu nebebus ir nebegyvens, G. K. sudavė vieną smūgį į krūtinės – pilvo sritį („saulės rezginį“) kairėje rankoje laikyta raudonos spalvos, galimai alaus skardine, ir tuo smūgiu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Vėliau priėjo vyras, prisistatė policijos pareigūnu, tačiau G. K. ėmė vyrą stumdyti, o šiam teko panaudoti imtynių veiksmus ir tokiu būdu paguldė nuteistąjį ant žemės ir jį laikė tol, kol atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 39-41).
20. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji O. K. patvirtino aplinkybes apie tai, kad įvykio dieną G. K. prieš ją smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą. Taigi, nukentėjusiosios parodymai apie įvykio aplinkybes, nuteistojo atliktus smurtinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir neprieštaraujantys.
21. Liudytojo K. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisiamojo posėdžio metu perskaitė teismas ir liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Liudytojas nurodė, kad įvykio dieną apie 17.00 val., išėjęs į buto balkoną, maždaug 20 metrų atstumu prie vaikų darželio tvoros pamatė, kaip keletą kartų vyras pastūmė moterį, tampė ją už striukės, o ši ėmė garsiai šaukti, kviesti pagalbą ir jis staigiai išbėgo į kiemą padėti moteriai. Artėdamas prie konfliktuojančių asmenų, teigia matęs, kaip vyras toliau tąsė moterį, bandydamas jai suduoti. Nurodė, kad matė vyro kairėje rankoje raudonos spalvos skardinę, galimai alaus, tačiau pavadinimo nepastebėjo. Priėjęs prie konfliktuojančių, prisistatė, kad yra policijos pareigūnas ir pareikalavo, kad nuteistasis savo veiksmus nutrauktų, kadangi jis (G. K.) buvo apsvaigęs nuo alkoholio liepė jam nesikišti ir liudytoją stumtelėjo. Po tokių veiksmų, liudytojas iškarto panaudojo prieš nuteistąjį imtynių veiksmus ir paguldė jį ant žemės ir laikė iki kol atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas teigė, kad nuteistasis suduotų smūgį skardine nukentėjusiajai nematė, bet ir galėjo to nematyti, nes konflikto pastoviai negalėjo matyti.
22. Taigi, liudytojo K. V. parodymai patvirtina aplinkybę, kad įvykio dieną vyko konfliktas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo, o šis buvo agresyvus ir turėjo alaus skardinę. Be to, įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje buvo rasta ir paimta pilna skardinė alaus „T“. Tai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad tikrai nuteistasis turėjo alaus skardinę ir leidžia tikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad su alaus pilna skardine jai buvo suduotas smūgis ir ji jautė fizinį skausmą. Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad liudytojo K. V. parodymai nepatvirtina faktą, kad nuteistasis sudavė smūgį skardine nukentėjusiajai, nes nustatyta, kad minėtas liudytojas viso konflikto ir jo metu atliktų nuteistojo veiksmų nematė, jis į įvykio vietą atėjo kai konfliktas jau buvo prasidėjęs.
23. Byloje surinktas visetas duomenų pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad G. K. 2018 m. lapkričio 6 d. apie 17 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme smurtavo prieš savo sugyventinę O. K., t. y., naudojo fizinę jėgą stumdydamas nukentėjusiąją bei suduodamas vieną kartą alaus skardine į krūtinės – pilvo sritį („saulės rezginį“), ko pasėkoje sukėlė fizinį skausmą. Nuteistojo G. K. kaltę patvirtina byloje surinkta ir teisme ištirta medžiaga – nukentėjusiosios O. K., liudytojo K. V. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta pilna skardinė alaus „T“.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp šių aukščiau išvardintų nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų nėra jokių esminių prieštaravimų, parodymai vienas kitą papildantys, informatyvūs ir nuoseklūs, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti ir netikėti. Aukštesniojo teismo nuomone, nukentėjusiosios O. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, ji nurodė analogiškas kilusio įvykio aplinkybes, jos parodymus patvirtino tiek K. V. parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga. Be to, pažymėtina, kad pats nuteistasis pripažino ir savo kaltės neneigė, jog įvykio metu tarp jų (O. K. ir G. K.) įvyko žodinis konfliktas, o vėliau jis ją pastūmė bei suėmė už rankos, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi visų įrodymų visuma ir pagrįstai pripažino kaltu G. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis prieš nukentėjusiąją smurtavo ir sukėlė jai fizinį skausmą.
25. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas G. K. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo G. K. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.