- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2-2279-804/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- P. P.
- Atsakovas
- V. J.
- Advokatai
- Dainora Saulienė, Reda Matuliūkštė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovui V. J. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui priklausantį mėšlo kratytuvą ROU-6 per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė advokatė Dainora Saulienė parodė, kad 2001 metais kovo 24d. likviduojant ŽŪB „Mijaugonys“ buvo išparduodami žemės ūkio padargai, traktoriai, automobiliai, plūgai ir kratytuvai. Buvo parduoti trys kratytuvai, kurių vienas buvo iškomplektuotas. Šio vieno iškomplektuoto kratytuvo ROU-6 niekas nepirko, todėl jį už 300 litų įsigijo jis. Prieš parduodant iškomplektuotą kratytuvą, asmenims atėjusiems į aukcioną buvo pasakyta, kad jis yra neveikiantis (sugedęs), nebuvo galinių dviejų velenų, nebuvo grandinės, priekaba buvo margos spalvos, baltos ir raudonos spalvos. Nusipirkęs šį kratytuvą jį namuose susitaisė ir apie 9 metus, kiek prisimena, kratytuvui jis keitė du velenus, dvi grandines, o 2010 metų pavasarį kratytuvui pakeitė įtempimo transporterio varžtą iš dešinės pusės, tokių varžtų jis ir dabar turi namuose. Kratytuvą nuolat skolindavo V. J., tačiau vieną kartą 2010 metais jis ieškovui kratytuvo negražino. Įtaria, kad kratytuvą paslėpė V. J. žentas D. K., kadangi 2010m. ieškovas buvo nuvykęs atsiimti kratytuvo, tačiau atsakovas jo jam neatidavė. 2012 metų rugsėjo pradžioje kaimynas R. P. pranešė, kad jo kratytuvas stovi kieme už tvarto paslėptas nuo akių pas V. J.. Taip pat P. P. prie ūkinio pastato pastebėjo stovintį traktorių kratytuvą. Ieškovas nuvyko jo apžiūrėti. Apžiūrėjęs kratytuvą pastebėjo, kad jis yra ne jo, tačiau panašus. Kaip įtaria, jo kratytuvas yra slepiamas kažkur netoliese Kietaviškių seniūnijos teritorijoje. Kadangi geruoju su atsakovu susitarti nepavyko, ieškovas kreipėsi į policiją su skundu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės 2014-04-16 nutarimu buvo nutrauktas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. ir jo atstovė advokatė Reda Matuliūkštė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, savo nesutikimą motyvavo tuo, kad iki 2001 metų Elektrėnų sav., Kietaviškėse veikė žemės ūkio bendrovė „Mijagonys“. Jis prisimena, kad šios bendrovės pirmininkas K. P. 1996 metais nurašė vieną visiškai sugadintą kratytuvą, kuris buvo laikomas prie bendrovės stovėjimo aikštelėje. Jam žinoma, kad kratytuvo nurašymo metu nebuvo priimtas sprendimas jį parduoti, kratytuvas buvo nurašytas kaip nereikalingas metalo gabalas. Šis kratytuvas buvo labai apgadintas, t.y. iš keturių buvo du ratai, iš jų vienas lūžęs, kratytuvo mechanizmai buvo visiškai sugadinti ir netinkami naudoti, kėbulas surūdijęs, o į kėbulą buvo primesta visokių šiukšlių. Tuo metu bendrovėje liko visiškai tvarkingi dar du kratytuvai, kurie vėliau išformuojant žemės ūkio bendrovę buvo išparduoti. Žemės ūkio bendrovės pirmininkas K. P. neprieštaravo, kad jis paėmė nurašytą kratytuvą iš žemės ūkio bendrovės stovėjimo aikštelės, be to tai buvo tik nurašymo dokumentuose pažymėta kaip kratytuvas, o iš tikrųjų karkasinis metalo laužas. 2000 metais atsakovas nurašytą kratytuvą nutempė ir laikė (duomenys neskelbtini) prie savo namų esančio kelio, kadangi namo kieme neturėjo vietos. Atsitempęs nurašytą kratytuvą pradėjo po truputį atstatinėti, kad galėtų naudoti savo reikmėm. Apie 2001 metus žemės ūkio bendrovės „Mijagonys“ pirmininku tapo ieškovas P. P., kuris ir likvidavo šią bendrovę išparduodamas jos turtą. P. P. žinojo, kad jis su K. P. žinia nusitempė nurašytą kratytuvą ir tuomet jokių pretenzijų nereiškė, nes P. P. buvo žinoma irgi, kad kratytuvas buvo nurašytas išmetimui. Atsitemptą nurašytą kratytuvą atstatinėjo apie 2-3 metus. Kratytuvą taisyti jam padėjo A. L., kuris yra labai geras suvirintojas, bei žentas D. K.. Detales pirko iš sąvartynų ir iš pažįstamų - P. L., A. B.. Iš viso pirko nurašytam kratytuvui keturis ratus, dantračius, atstatė alkūnę mėšlo padavimui, atstatė mėšlo krijelius, daug reikėjo atlikti suvirinimo darbų, kadangi kratytuvas buvo parūdijęs. Nurašyto kratytuvo atstatymui sumokėjo labai daug pinigų, žymiai daugiau nei buvo nurašyto kratytuvo vertė kaip metalo krūvos. Nurašytą kratytuvą sutaisė apie 2003-2004 metus. Sutaisytą kratytuvą laikė prie savo namo Ašakėnų kaime, visi kaimynai ir kaimo gyventojai žinojo, kad tai jo kratytuvas, prašė jo atlikti sezoninius darbus, t.y. iškratyti mėšlą laukuose. Šitą kratytuvą neatlygintinai skolino tik savo pažįstamam, paskutiniam žemės ūkio bendrovės „Mijagonys“ pirmininkui P. P.. P. P. skolinosi iš jo kratytuvą, o vieną dieną tiesiog nusprendė negražinti. P. P. žinojo, kad jo kratytuvas nėra registruotas ir neturi reikiamos dokumentacijos, todėl 2010 metais, tiksliai datos neprisimena, pasiskolino ir negražino, laikė savo kieme. Tada jis paprašė P. P. grąžinti kratytuvą, prašė keletą kartų, tačiau P. P. ignoravo jo prašymus. Tada jis traktoriumi nuvažiavo pas P. P., kur yra jo gyvenamoji vieta, ir užkabinęs savo kratytuvą ištraukė iš kiemo ir nutempė vėl prie savo namų. Prisimena, kad P. P., kai jis atvažiavo atsiimti savo kratytuvo, ištraukė „kuolą“, kuris įstatomas į kratytuvo sukabinimo su traktoriumi vietą, nenorėjo leisti jam išvažiuoti. Tada jis paklausė, kodėl šis pasisavino kratytuvą, po ko P. P. leido jam laisvai išvažiuoti. Vėliau jis sužinojo, kad P. P. parašė pareiškimą į policiją dėl neva jo kratytuvo pavogimo. Tai yra melas, kadangi kratytuvas P. P. niekada nepriklausė. Maža to, P. P. pateikė kažkokius dokumentus neva įrodančius jo nuosavybės teisę į jo kratytuvą. Jis klausė buvusių atsakingų bendrovės „Mijagonys“ žmonių apie kratytuvo dokumentaciją ir jam buvo pasakyta, kad nurašytas turtas neturėjo dokumentacijos ir jo nurašytas kratytuvas irgi buvo be dokumentacijos, bendrovės kasininkė neišrašinėjo nurašytam kratytuvui pardavimą patvirtinančių dokumentų, todėl P. P. dokumentai yra abejotini, padaryti žymiai vėliau po žemės ūkio bendrovės likvidavimo. Kai jis atsitempė nurašytą kratytuvą jis buvo bešeimininkis daiktas, todėl jis negalėjo kratytuvo nei pavogti, nei pasisavinti.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. L. parodė, kad 2006 metais kiek ji prisimena buvo likviduojama ŽŪB „Mijaugonys“, kurioje ji dirbo buhaltere, gavo likvidatoriaus statusą, šios bendrovės pirmininku buvo P. P.. 2001 metais kovo 24 dieną buvo išparduotas visas Ž.Ū.B. „Mijaugonys“ turtas. Buvo išparduoti traktorius, du kombainai, du traktoriniai kratytuvai. Parduodant šiuos agregatus visas sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderius kvitus išrašinėjo ji, o direktorius tik pasirašydavo. Kiek ji prisimena buvo išparduoti du traktoriniai kratytuvai, kurių vieną išsipirko V. L., o kitą išsipirko Mijaugonių kaimo gyventojai, kurių tiksliai neprisimena. Kiek ji prisimena (duomenys neskelbtini), lauke stovėjo senas aprūdijęs, sulūžęs, be ratų kratytuvas ankščiau priklausęs buvusiam žuvininkystės ūkiui, tačiau jis buvo nurašytas ir jo niekas neišsipirko, kadangi jis buvo nenaudojamas jau daug metų. 2001 metais kovo 24d. kiek ji prisimena P. P. jokio kratytuvo nepirko ir jokio kratytuvo niekada neturėjo. Po bendrovės likvidavimo visi kasos pajamų orderių kvitai ir sąskaitos faktūros blankai liko pas buvusį bendrovės pirmininką P. P..
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. L. parodė, kad maždaug 2004 metais V. J. gyv. (duomenys neskelbtini) iš lauko netoli savo namų atsitempė nurašytą traktorinį kratytuvą, kuris buvo be rato ir su sugadintais medvarščiais. Kadangi V. J. turi traktorių, todėl jis sugalvojo tą kratytuvą atremontuoti ir naudotis. Kadangi A. L. yra surinkėjas, todėl V. J. paprašė, kad A. L. jam padėtų atremontuoti kratytuvą. Jis tam kratytuvui suremontavo mėšlo padavimo žvaigždę, apatinį reduktorių, užpakalinę ašį transporterio tempimui, taip pat buvo daug suvirinimo darbų, taip pat buvo pakeistas veleno guolis, kuris išbarsto mėšlą. Kratytuvą ruda spalva nudažė V. J.. Kada kratytuvas buvo suremontuotas tada daug asmenų pradėjo jį skolintis, taip pat skolinosi ir P. P.. Po vieno skolinimosi P. P. nenorėjo gražinti kratytuvo V. J., atseit sakydamas, kad kratytuvas yra jo, tačiau šis kratytuvas buvo jau seniai nurašytas dar prie seno Ž.Ū.B. „Mijaugonys“ pirmininko K. P.. Maždaug prieš pusę metų V. J. šiam kratytuvui keitė transporterio tempimo varžtą, kuris liko pas jį dėvėtas su sugadintu sriegiu.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad jis iki Kietaviškių žuvininkystės ūkio likvidavimo buvo ūkio direktoriumi apie 5 metus. Jam direktoriaujant Ašakienių k., Kaišiadorių r. (šiuo metu Elektrėnų sav.) prie apleistos pirties stovėjo traktorinis kratytuvas, kuris buvo be vieno rato, apgadintu transporteriu. Šis kratytuvas buvo Kietaviškių žuvininkystės ūkio nuosavybė, tačiau nurašytas kaip neveikiantis. Tas kratytuvas stovėjo daug metų nenaudojamas. Kiek jis žino tą traktorinį kratytuvą V. J. kartu su A. L. pilnai suremontavo ir juo dabar naudojasi.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. Z. parodė, kad iki 1992 metų jis dirbo Jagelonių kolūkyje pirmininku. Taip pat jis prisimena ir matė, kad Ašakienių k., Elektrėnų sav. prie apleisto namo netoli kelio stovėjo apleistas, be rato traktorinis kratytuvas, tai buvo apie 1992 metais, tačiau jis ten stovėjo ir dar porą metų. Taip pat jis žino, kad tą apleistą kratytuvą V. J. gyv. (duomenys neskelbtini). kartu su A. L. suremontavo. Šį suremontuotą kratytuvą jis porą kartų skolinosi iš V. J.. Kiek jis prisimena šis kratytuvas ankščiau galėjo priklausyti Kietaviškių Žuvininkystės ūkiui.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad nuo 1975 metų jis dirbo vairuotoju Kietaviškių žuvininkystės ūkyje. Apie 1991 metais ūkis buvo likviduotas. Prisimena, kad Ašakienių k., Kaišiadorių r. prie kelio apleisto negyvenamo namo stovėjo apleistas ūkio kratytuvas, kuriuo niekas nesinaudojo daug metų. Vėliau šį kratytuvą V. J. gyv. (duomenys neskelbtini) kartu su A. L. pilnai suremontavo. Ankščiau kada jis laikė galvijus, V. J. atvažiuodavo pas jį ir tuo kratytuvu padėdavo išvežti į laukus mėšlą.
Teismo posėdžio metu D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jo uošvis V. J. nuo to laiko, kai buvo likviduota bendrovė remontavo ir naudojosi kratytuvu bei kartu su kaimynu A. L. jį remontavo, o suremontavus naudojosi ir skolindavo prašantiems kaimynams.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. P. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) gyvena jau daug metų, taip pat gerai pažįsta savo kaimyną P. P.. Kiek jis prisimena keli metai atgal jis pas P. P. už tvarto matė traktorių kratytuvą, tačiau kada P. jį pirko jis nežino. Kiek jis atsimena maždaug prieš metus P. P. ir V. J. buvo geri bičiuliai, vienas kitam skolindavo traktorinius padargus.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. S. parodė, kad 2010 m. rudenį P. P., kuris yra jo žentas, paskolino kratytuvą V. J.. Kiek sakė pats uošvis, jis šį kratytuvą pirko. Jis su uošvio namuose gyvena nuo 1995 m. ir po kiek tai laiko tas kratytuvas atsirado kieme. Kratytuvas buvo veikiantis, bet matė, kad uošvis jį remontuoja. V. J. kratytuvą iš uošvio skolindavo kas metai.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad kratytuvas stovėdavo pas P. P., o V. J. jį nuolat skolindavosi. Maždaug prieš keturis metus kratytuvas iš jo kiemo dingo, kokiomis aplinkybėmis nematė.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. D. parodė, kad žino, kad P. P. turėjo kratytuvą. Matė, kaip V. J. buvo atvykęs paimti Kratytuvą, bet P. P. jo nedavė, bet kitą dieną kratytuvo jau pas P. P. nebuvo. Kaip P. P. įsigijo kratytuvą jis nematė, bet pats P. P. sakė, kad jį pirko iš bendrovės.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, kad jis yra P. P. kaimynas ir atsimena, kad šis 2001 m. kratytuvą atsitempė į savo kiemą. P. P. kratytuvą remontuodavo. Matė, kad kratytuvą kiekvienais metais skolindavo V. J., kuris tą pačią dieną gražindavo P. P..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Proceso dispozityviškumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą, teigdamas, kad jis (ieškovas) yra kilnojamojo daikto savininkas, atsakovas negrąžina ieškovui priklausančio kilnojamojo daikto, todėl ieškovas turi teisę išreikalauti juos iš svetimo neteisėto valdymo, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti ieškinyje nurodytą kilnojamąjį daiktą bei juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 5) daiktas yra natūra; 6) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.). Taigi, šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t.y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra.
Ieškovas, kaip daikto savininkas, įrodinėja kratytuvo priklausymą jam daiktų įgijimo dokumentais - PVM sąskaita-faktūra, prekių priėmimo aktu, liudytojų parodymais. Kadangi vindikacija- tai turto grąžinimas savininkui natūra iš asmens, kuris faktiškai valdo tą turtą, bet nėra jo savininku, tai atsakovas įrodinėja, kad ieškovas nėra ir niekada nebuvo kratytuvo savininkas, o priešingai, atsakovas yra faktinis kratytuvo savininkas.
Ieškovui, kaip vykdančiam pareigą įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias jo reikalavimą, tenka pareiga įrodyti, kad kratytuvas priklauso jam ir, kad be teisinio pagrindo yra valdomas atsakovo.
Tiek ieškovas, tiek atsakovas tvirtina, jog įgijo mėšlo kratytuvą ROU-6 teisėtai. Atsakovas tvirtina įgijęs mėšlo kratytuvą ROU-6 ŽŪB „Mijaugonys“ direktoriui priėmus sprendimą nurašyti nusidėvėjusį bendrovės turtą, o ieškovas nurodo, jog įsigijo kratytuvą ROU-6 LŽŪB „Mijaugonys“ varžytinių metu. Išklausius ieškovo ir atsakovo paaiškinimus, nustatyta, kad ŽŪB „Mijaugonys“, kuri buvo likviduota 2001-03-24, priklausiantis kratytuvas buvo nurašytas, nes buvo nevažiuojantis ir tuo metu neveikiantis. Šią aplinkybę patvirtino ieškovas, atsakovas ir liudytojai. Liudytojų parodymai kas po bendrovės likvidacijos įsigijo ir valdė kratytuvą prieštaringi, todėl teismas jais remti bei grįsti savo sprendimo negali.
Iš ieškovo pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad Sąskaitoje faktūroje Nr. 2488608, bei Kasos pajamų orderyje Nr. 8236895, nėra ŽŪB „Mijagonys“ buhalterės parašų, todėl tokie dokumentai dėl kratytuvo įsigijimo vertinami kritiškai kaip neatitinkantys rekvizitų, kurie būdingi dokumentų sąvokai ir supratimui. Be to liudytoja A. L. būdama atsakinga už ŽŪB „Mijagonys“ finansinę ir buhalterinę apskaitą parodė, kad jokios sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio P. P. dėl kratytuvo pirkimo neišrašinėjo, nors tai buvo jos kaip atsakingo asmens kompetencijoje.
Apibendrinant pripažintina, jog ieškovas neįrodė, kad ginčo objektas kratytuvas yra jam nuosavybės teise priklausantis daiktas, todėl ieškinys CK 4.95 str. pagrindu, netenkintinas.
Atsakovo atstovė prašė priteisti iš ieškovo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė pateiktu pinigų priėmimo kvitu Nr. 784856 (b. l. 58), todėl vadovaujantis VLR CPK 93 str. 1 d. atsakovui iš ieškovo priteistinas 1000 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmestus, iš ieškovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 30,87 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieno tūkstančių litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovo V. J. naudai.
Priteisti iš ieškovo P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei - 30,87 Lt (trisdešimt litų 87 ct)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Trakų rajono apylinkės teismą.