Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kosmanta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, civilinėje byloje Nr. B2-1288-253/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baldistra“ vadovės R. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baldistra“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Įmonių bankroto teisinius santykius reguliuoja specialus LR įmonių bankroto įstatymas, kuriame numatyta, kad bankroto bylos teisme nagrinėjamos bendra CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ įtvirtintas išimtis. Klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, ĮBĮ atskirai nereglamentuoja. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas - užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tad gali įstoti į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai susiję su skirtingu jų santykiu su bylos dalyku. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą materialinę teisę į ginčo dalyką, kurią gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti pažeistų subjektinių teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese arba pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų arba teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-228/08). Kadangi įprastai civilinėse bylose ieškovo ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiniai reikalavimai yra priešingi, vienas kitą paneigiantys, tai ieškovo arba trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinio patenkinimas pašalina galimybę tenkinti kito iš nurodytų subjektų ieškinį. Pvz., teismui patenkinus naujojo kreditoriaus reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą, bus atmestas pirminio kreditoriaus reikalavimas pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį ir priteisti jam skolą iš skolininko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais instituto bankroto bylose ypatumas tas, kad jų ir ieškovo materialiniai reikalavimai - iškelti atsakovui bankroto bylą - sutampa, todėl ieškovo materialinio reikalavimo patenkinimas per se reiškia, jog buvo patenkintas ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialinis reikalavimas bei vice versa.

Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą R. Š. v. UAB „Baldistra“ Nr. B2-1288-253-/2009, 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi, kuri per nustatytą terminą nebuvo apskųsta, taigi yra įsiteisėjusi, iškėlė atsakovui bankroto bylą. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas, kaip teigia, išties 2009 m. gegužės 10 d. išsiuntė atsakovui pareiškimo ir jo priedų nuorašus, kaip tai numato ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis (CPK 178 str.), dabar nebėra galimybių priimti apelianto pateiktus procesinius dokumentus ir iš naujo spręsti bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą yra galiojanti ir nėra teisinio pagrindo reikalauti, jog civilinis procesas grįžtų į pradinę bylos nagrinėjimo iš esmės stadiją.

Be to, pagal CPK 46 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Jeigu CPK 315 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

Susiklosčius minėtai situacijai, teisėjų kolegija apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties nutraukia. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog po bankroto bylos atsakovui iškėlimo jo kreditoriai turi teisę įstoti į bylą trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisėmis, teismui nutartimi patvirtinus jų finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kosmanta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties nutraukti.