Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-06-22 · Administracinė byla Nr. I-6364-121/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-06-22
Bylos Nr.
I-6364-121/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Petras Viščinis, Nijolė Šidagienė (pran.)
Pareiškėjas
M. R.
Trečiasis asmuo
E. M. B., D. B., V. L., A. Z., R. N. Š., M. R. G., A. P., S. B., B. J., F. R., G. Š., J. Z., Z. A., R. P., D. P., V. P., J. K., G. A., R. R., R. Š., L. N., B. L., A. Š., A. J., J. J., D. J., K. G., M. L. K., G. E., J. V., M. Š., S. Š., M. P., E. R. B., R. Ž., P. V. A., L. V., J. S., D. K., I. B., T. D., J. A. B., V. K., L. U., D. L., A. V. L., V. M., Ž. Č., I. Č., B. G., J. Ž., I. P., T. M., G. G., A. G., S. U., IĮ „Prepozicija“, UAB „BNA Grupė“, Vilniaus miesto savivaldybės taryba
Atsakovas
VĮ Registrų centrui
Kategorijos
  • 12.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6364-5/2007Procesinio sprendimo kategorija 12.3 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius2007 m. birželio 22d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romos Sabinos Alimienės (pirmininkė), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant pareiškėjui M. R., jo atstovui adv. Egidijui Vilkiui, atsakovų atstovei Rūtai Zinkevičiūtei, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. M. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovams VĮ Registrų centrui, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys - D. B., V. L., A. Z., E. M. B., R. N. Š., M. R. G., A. P., S. B., B. J., F. R., G. Š., J. Z., Z. A., R. P., D. P., V. P., J. K., G. A., R. R., R. Š., L. N., B. L., A. Š., A. J., J. J., D. J., K. G., M. L. K., G. E., J. V., M. Š., S. Š., M. P., E. R. B., R. Ž., P. V. A., L. V., J. S., D. K., I. B., T. D., J. A. B., J. J., V. K., L. U., D. L., A. V. L., V. M., Ž. Č., I. Č., J. V., B. G., R. Š., J. Ž., I. P., T. M., V. M., G. G., L. U., A. G., A. Š., S. U. IĮ „Prepozicija“, UAB „BNA Grupė“, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro 2007-01-10 sprendimą Nr.12 ir jo Vilniaus filialo 2006-11-10 sprendimą bei įpareigoti Vilniaus filialą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nuosavybės teises į butą pastogėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Paaiškina, kad Vilniaus filialui buvo paduotas prašymas įregistruoti nuosavybės teises į minėtą butą, tačiau pastarasis 2006-11-10 sprendimu tai padaryti atsisakė, nes neva nepateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, nors teisės aktai nesuteikia Vilniaus filialui teisės sukurti ar panaikinti nuosavybę, o priimtas sprendimas pažeidžia jo teises, nes butas pastogėje buvo sukurtas jo atsiradimo laikotarpiu galiojusiais ir taikytinais teisės aktais, tačiau neįformintas. Atsakovas sprendime tik abstrakčiai nurodė, jog trūksta dokumentų, įrodančių jo nuosavybės teises į turtą, tačiau nedetalizavo, kokius būtent dokumentus turėtų pateikti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-01-10 sprendime nedviprasmiškai pripažino, jog pareiškėjas teisėtai suformavo nekilnojamojo turto objektą, tačiau taip pat pasisako, jog pateiktuose sutikimuose išreikšta ne visų savininkų, tuo metu nuosavybės teise valdžiusių butus Nr.13, 18, 25, 33, 49, 69, valia, o butų Nr.30, 54, 60, 63, 64, 66, 68 savininkų vardu sutikimus pasirašė iš viso ne šių patalpų savininkai, tačiau tai neatspindi tikrosios faktinės padėties. Pareiškėjo nuomone, atsakovai greičiausiai daro teisės taikymo klaidą, nes tuomet, kai pareiškėjui buvo perleistos palėpės nuosavybės teisės, santykius tarp pareiškėjo ir kitų butų savininkų reglamentavo ne dabar galiojantis Civilinis kodeksas (1t., b.l.3-8).

Atsiliepimas

Atsakovas - VĮ Registrų centro Vilniaus filialas - prašo skundą atmesti ir paaiškina, kad teisinė registracija gali būti atlikta tik tuo atveju, jei asmuo registro tvarkytojui pateikia prašomų įregistruoti teisių atsiradimą patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju patalpos pastogėje pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį yra namo bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, todėl, siekiant jas įregistruoti vieno iš bendraturčių nuosavybės teise, turi būti pateikti kitų bendraturčių teisių perleidimą patvirtinantys dokumentai. Pareiškėjo pateiktas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra dokumentas, patvirtinantis buto pastogėje suformavimo ir statybos teisėtumą, o pateiktuose sutikimuose išreikšta ne visų savininkų arba ne savininkų valia, todėl teritorinis registratorius teisinio pagrindo įregistruoti nuosavybės teises neturėjo (1t., b.l.71-72).

Atsakovas VĮ Registrų centras, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti tai pačiais, kaip ir Vilniaus filialo atsiliepime išdėstytais motyvais, papildomai paaiškina, jog butų Nr.30, 33, 35, 36 savininkai yra įregistravę savo nuosavybės teises į kitą neįrengtą pastogę, esančią Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui duoti jų sutikimai negali būti vertintini kaip nuosavybės teisių perleidimas, nes savo teises į bendro naudojimo pastogės patalpas jie realizavo (1t., b.l.99-100).

V. M., atsiliepdama į skundą, nurodo, jog ji 64-jį butą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo nuo 2006-02-15 ir jokio atsisakymo nuo nuosavybės teisės į palėpės dalį, proporcingą jos turimam gyvenamajam plotui, ji nerašiusi, todėl visus jos vardu gautus parašus šiuo laikotarpiu prašo laikyti klastote. Ginčo išsprendimą palieka teismo nuožiūrai (2t., b.l.140).

Atsiliepimas

L. U. (U-G), reikšdama nuomonę į skundą, atsiliepime pažymi, jog 66-jį butą (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo nuo 1997m. ir jokio atsisakymo nuo nuosavybės teisės į palėpės dalį, proporcingą jos turimam gyvenamajam plotui, ji nerašiusi, todėl visus jos vardu gautus parašus šiuo laikotarpiu prašo laikyti klastojimu savanaudiškais tikslais. Sprendimo priėmimą ginčo klausimu palieka teismo nuožiūrai (2t., b.l.141).

Vilniaus m. savivaldybės taryba atsiliepime į skundą nurodo, jog, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas siekė rekonstruoti palėpę, esančią gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis patalpų rekonstrukcijai atlikti turėjo pateikti visų minėto namo gyventojų notariškai patvirtintus sutikimus. L. A. Teismo formuojama praktika patvirtina, jog butų savininkų sutikimai, duoti tam, kad vienas iš butų savininkų įsirengtų virš jam priklausančio buto palėpę, laikytini sandoriais, o juose išreikšta valia vertinama kaip atsisakymas nuo bendrosios dalinės nuosavybės. Teismui manant, jog pareiškėjas išpildė visas sąlygas, pareiškėjo skundo tenkinimui neprieštarauja (3t., b.l.1-2).

R. Š., reikšdama nuomonę į skundą, jam neprieštarauja ir pažymi, jog Civilinis kodeksas įsigaliojo tik 2001-07-01, o gyvenamųjų patalpų išpirkimas vyko iki jo įsigaliojimo. Paaiškina, jog jos 60-sis butas adresu (duomenys neskelbtini) išpirktas 2000-05-12, todėl 1996m. sutikimą dėl palėpės patalpų pasirašiusi ne ji- dabartinė buto savininkė, o galbūt buto nuomininkė D. Š. (dabar – P.) (3t., b.l.7).

G. G., reikšdama nuomonę į skundą, pareiškė, kad nuo 1999-06-24 yra 65-jo buto savininkė ir nėra atsisakiusi nuo teisės į palėpės dalį, proporcingą turimam gyvenamajam plotui. Skundą prašo spręsti pagal įstatymus (t.3,b.l.16).

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovas, palaikydami teisme skundą, papildomai paaiškino, jog savininkų parašai buvo rinkti pagal tuo metu galiojusius įstatymus- užteko 51 proc. sutikimų, dalis butų savininkų (bt.18,62) išties nepasirašė sutikimo, bet, nepaisant to, seniūnijos komisija nusprendė leisti įrengti pastogėje patalpas, dėl sutikimo įrengti patalpas virš dalies 14-jo buto ginčo irgi negali būti, nes seniūnijo9s potvarkis leidžia įrengti ir virš šio buto. Šiuo potvarkiu ir patalpų priėmimo aktu konstatuota, kad pareiškėjas yra įrengtų patalpų savininkas, antra vertus, išduodant leidimus statyti, tiek ir tokių sutikimų užteko. Ginčijamuose sprendimuose nenurodyta, ką pareiškėjas turėtų daryti, tad ginčą reikėtų spręsti savininko naudai.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovė, prieštaraudama skundui, nurodė, jog ir 1964m Civilinis kodeksas bendrosios nuosavybės santykius reguliavo taip pat. Jos nuomone, pareiškėjui sutikimą įrengti patalpas neprivatizuotų patalpų atžvilgiu turėjo duoti tuometinė Vilniaus miesto savivaldybės valdyba.

E.M. B., sprendimą paliko teismo nuožiūrai, tačiau pareiškė, kad ji jokio sutikimo nėra davusi ir suabejojo ar jos velionio vyro parašas yra tikras. Jie butą privatizavo 1998 metais.

Atsiliepimas

Kolegija, išnagrinėjusi skundo, atsiliepimų į jį ir paaiškinimų motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, jog skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog M. R. 2006-09-28 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas įregistruoti nekilnojamojo turto registre jo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – butą pastogėje, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1t., 94-96). Vilniaus filialas 2006-11-10 sprendimu prašymo tenkinimą nutarė atidėti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendraturčių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimą, todėl nustatytas ne ilgesnis kaip 1 mėnesio terminas aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, pašalinti (1t., b.l.11). Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, 2006-12-11 apskundė jį Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai prašydamas panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir įpareigoti jį tenkinti jo prašymą (1t., b.l.13-16). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2007-01-10 sprendimu Nr.12 nusprendė palikti galioti teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą konstatavus, jog 1995-1997m. notariškai tvirtintais sutikimais ne visi butų ir patalpų savininkai perleido jiems priklausiusią bendrosios dalinės nuosavybės dalį, t.y. sutikimuose išreikšta ne visų savininkų, tuo metu nuosavybės teise valdžiusių butus Nr.13, 18, 25, 33, 49, 69, valia, o butų Nr.30, 54, 60, 63, 64, 66, 68 savininkų vardu sutikimus pasirašė iš viso ne šių patalpų savininkai (1t., b.l.9-10).

Motyvuojamoji dalis

Iš kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. R. 1995-07-25 dienos sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo 60/100 dalių buto (duomenys neskelbtini), turinčio 100,31 kv.m bendro naudingo ploto (1t.,b.l.36). Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos architektas 1996-03-15 išdavė dokumentą Nr.22-11-100, kurį galima laikyti projektavimo sąlygomis ir kuriame nurodyta, kad projektinė dokumentacija gali būti rengiama gavus namo bendrasavininkių sutikimus, kurių parašai turi būti patvirtinti notaro (1t., b.l.35). Iš SPUAB „Senamiesčio ūkis“ 1997-02-25 pažymos matyti, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) korpuse 1A2/p tuo metu buvo 18 butų - Nr.5, 8, 9, 13, 13, 14, 16, 17, 18, 18, 55, 59, 62, 63, 64, 66, 68, 69, o iš 1997-03-05 ranka padaryto kažkieno prierašo matyti, kad butas Nr.5 tuo metu nebuvo privatizuotas, t.y. pagal įstatymus priklausė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (1t., b.l.41).

Tuo metu teiktoje projektinėje dokumentacijoje nėra duomenų, apie tai, kas (kokie asmenys) leidimo statyti išdavimo metu buvo namo butų savininkai, o iš pridėtų sutikimų matyti, kad juos 1995-10-30 ir 1997-02-04 davė 14-jo buto savininkai I. M. ir M. M. (pirmuoju pareiškėjui duotas sutikimas įsirengti patalpas virš „savo buto“, antruoju - virš 14-jo buto išvardintų patalpų ir 16-jo buto); 1995-11-22 - 7-jo buto savininkė R. R., 9-jo buto savininkas S. B., 13b-jo buto savininkė J. Š. ir 13a-jo buto (taisyta iš 15-jo) savininkas J. Z. (kad M. R. palėpę įsirengtų virš savo 16-jo buto); 1995-11-30 - 8-jo buto savininkė A. P. (kad M. R. palėpę įsirengtų virš savo 16-jo buto); 1995-12-04 - 18-jo buto savininkė V. B. ir 17-jo buto savininkas J. P. (kad M. R. palėpę įsirengtų virš savo 16-jo buto); 1997-03-06 - 63-jo buto savininkas J. V. (kad M. R. palėpę įsirengtų virš savo 16-jo buto); 1997-03-06 - 64-jo buto savininkė I. K. (kad M. R. palėpę įsirengtų virš savo 16-jo buto); 1996-03-04 - 19-jo buto savininkė G. A., 60-jo buto savininkė D. Š., 53-jo buto savininkas V. M., 49-jo buto savininkas D. L., 54-jo buto savininkas S. S., 50-jo buto savininkė D. M., 35-jo buto savininkas E. R. B., 30-jo buto savininkė L. G., 25-jo buto savininkė E. J., 39-jo buto savininkė M. K., 36-jo buto savininkas R. Z., 40-jo buto savininkė J. S., 56-jo buto savininkas S. Z., 44-jo buto savininkas E. (pavardė neįskaitoma), 33-jo buto savininkas S. Š., 27-jo buto savininkas K. G., 59-jo buto savininkė J. M., 6.. (neįskaitoma) buto savininkė J. M., 68-jo buto savininkė A. G., 6.. (neįskaitoma) buto savininkas V. C., 1-jo buto savininkė A. Z., 2-jo buto savininkas G. P., 5-jo buto savininkas J. K. B. (kad M. R. palėpę įsirengtų virš savo 16-jo buto) (1t, b.l.42-51).

Senamiesčio seniūno 1997-03-28 potvarkiu Nr.043 M. R. buvo leista virš privačios nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) ir dalies 14-jo buto įsirengti 76,27 kv.m ploto gyvenamąsias patalpas pastogėje pagal suderintą projektą. Šio potvarkio 2 punktu statytojas patalpas buvo įpareigotas įsirengti iki 1998-03-28, o 3 punktu nurodyta, kad, neįvykdžius potvarkio 2 –jo punkto nurodymų, potvarkis nustoja galios (1t., b.l.17). T. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcija 1997-09-26 išdavė pareiškėjui leidimą vykdyti statybos darbus, kurio galiojimas buvo pratęstas iki 1999-08-17 (1t., b.l.18), o Kultūros vertybių departamento Vilniaus teritorinis padalinys - 1999-07-22 leidimą Nr.482 butų Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perplanavimui ir palėpės įrengimui, kuris per du kartus buvo pratęstas iki 2004-03-12 (1t., b.l.19). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūrios departamento direktorius 2004-07-23 patvirtino palėpės (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą (1t, b.l.20-23), o Senamiesčio seniūno 2004-11-12 įsakymu Nr.I-66-(1.1) įrengtoms palėpėje patalpoms buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.24).

Iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 1997-09-26 dieną (t.y. leidimo statyti išdavimo metu) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) 1-sis butas asmeninės nuosavybės teise priklausė A. Z., 2-sis butas- nebuvo privatizuotas, nuosavybės teisės Vilniaus miesto tarybos vardu į 3-jį butą įregistruotos tik 2005-02-23, 4-sis - V. L., 5-sis - nebuvo privatizuotas, 6-sis - nebuvo privatizuotas, 7-sis - R. R., 8-sis - A. P., 9-sis- S. B., 10-sis - nebuvo privatizuotas, 11-sis - G. O. D., 12-sis - nebuvo privatizuotas, 13-sis - G. Š., J. Š. ir J. Z., 14-sis- M. M. ir I. M., 16-sis - M. R., 16a - įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas - 87,44 kv.m ploto gyvenamoji patalpa, 17-sis - J. P., 18-sis - V. B., L. R., 18-sis - nebuvo privatizuotas, 19-sis - G. A., 21-sis - R. R. ir A. J., 22-sis - iki 1997-09-01 - M. B., po to - S. B., 23-sis - B. L. ir L. N., 24-sis - iki 1997-07-30- V. K., po to - A. Š., 25-sis - E. J., 27-sis - K. G., 28-sis - įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas, 29-sis - M. L. K., 30-sis - M. G., 31-sis - J. V., 32-sis - įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas, 33-sis - S. Š. ir M. Š., 34-sis - A. B., 34-sis - nebuvo privatizuotas, 35-sis - E. R. B., 36-sis - R. Š., 37-sis - P. V. A., 38-sis - iki 1997-05-12- A. L. ir F. L., po to - M. R., 38-sis - nebuvo privatizuotas, 39-sis - M. R., 40-sis - J. S., 41-sis - M. B., 42-sis - J. B., 43-sis - T. D., 44-sis - E. F., 45-sis - J. J., 46-sis - V. K., 47-sis nuo 2000-01-18 - Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, 49-sis - nebuvo privatizuotas, 50-sis - D. M., 51-sis - A. U., 53-sis - įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas, 54-sis - N. S., 55-sis- V. M., 56-sis - nebuvo privatizuotas, 57-sis - UAB „Du taškai“, 58-sis - įregistruotas tik nekilnojamasis daiktas, 59-sis - J. M., 60-sis - nebuvo privatizuotas, 62-sis- J. Ž., 63-sis- J. V., 64-sis- E. V., 65-sis- J. S., 66-sis- J. C. (iki 1997-04-18), po to- L. U.(U-G), 73-sis- įregistruotos negyvenamosios patalpos; be to, UAB „Vilniaus pilis“ name nuosavybės teise priklausė 367,90 kv.m ploto parduotuvės patalpos, o šiuo metu T. M. yra įregistravusi nuosavybės teises į 271,48 kv.m ploto palėpės patalpas, M. Š. ir S. Š. - į 88,17 kv.m ploto pastogės patalpas, J. V., S. Š., M. Š., P.V. A. - į 115,52 kv.m ploto palėpės patalpas (t.3,b.l.1-124).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, L. R. nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau-NTRĮ).

NTRĮ 23 str. 2 d. numato, jog kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. NTRĮ 5 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. NTRĮ 22 straipsnyje pateiktas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, sąrašas, kuriame nurodyti ir valstybės institucijos sprendimas, paveldėjimo teisės liudijimas, rašytiniai sandoriai, kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai, kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos galiojusiose Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr.1129 (su vėlesniais pakeitimais, galiojusiais ginčijamo sprendimo priėmimu metu) patvirtintose Nekilnojamojo turto registro nuostatose, kurių 16 punktas numato, jog su prašymu turi būti pateikti: 16.1. L. R. nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai, – kai prašoma įregistruoti nekilnojamąjį daiktą; 16.2. dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą–pardavimą ar nuomą; 16.3. dokumentas, patvirtinantis, kad už įregistravimą sumokėtas atlyginimas (jo dalis); 16.4. dokumentai, įrodantys asmens, pateikusio prašymą, tapatybę. Nuostatų 27 punkte numatyta, jog, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, patikrinama, ar: 27.1. registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas; 27.2. registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti L. R. nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje; 27.3. nėra aplinkybių, numatytų L. R. nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje; 27.4. prašyme nurodyti visi asmenys, susiję su registracija, jų identifikavimo duomenys, taip pat dalykas, kurį prašoma įregistruoti ar išregistruoti; 27.5. prašomi registruoti statiniai nėra laikini arba savavališkai pastatyti.

Iš minėtų teisės normų darytina išvada, jog registro tvarkytojas turi pareigą spręsti, ar prašomam veiksmui atlikti yra pateikti visi reikalingi duomenys, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, ir tai nėra nuosavybės sukūrimas, kaip mano pareiškėjas.

M. R. skunde rašo, jog atsakovas skundžiamame sprendime tik abstrakčiai nurodė, jog trūksta dokumentų, tačiau jų nedetalizavo. Tačiau teritorinio registratoriaus sprendime aiškiai nurodyta, jog butas pastogėje yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kuriai nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendraturčių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimą. 2007-01-10 sprendime detalizuota, kurių būtent butų savininkų sutikimai negauti arba yra netinkami.

Iš byloje esančių ir atsakovams teiktų nuosavybės perleidimo sutikimų matyti, jog jie gauti 1995-10-30, 1995-11-22, 1995-11-30, 1995-12-04, 1996-03-04, 1997-02-04, 1997-03-06 (b.l.83-92). Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas) bendrojo naudojimo patalpos (tarp jų- ir palėpė) visiems daugiabučio namo savininkams priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl asmuo, siekdamas atlikti rekonstrukcijos darbus ir vėliau savo vardu atlikti patalpų teisinę registraciją, privalėjo gauti notarine forma patvirtintus butų savininkų sutikimus, kas laikytina sandoriais su juose išreikšta pasirašiusių asmenų valia, kuri vertintina kaip atsisakymas nuosavybės teisių į bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam iš jų priklausančią palėpės dalį (tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 40 str., 44 str., 122 str.). Tokia poziciją yra išdėstęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-674/2000.

Taigi, šiuo atveju nustatytina, ar pateiktus sutikimus davė butų savininkai ir ar visi reikalingi sutikimai gauti. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjos teiktuose sutikimuose išreikšta ne visų savininkų, tuo metu nuosavybės teise valdžiusių butus Nr.13, 18, 25, 33, 49, 69, valia, o butų Nr.30, 54, 60, 63, 64, 66, 68 savininkų vardu sutikimus pasirašė iš viso ne šių patalpų savininkai. Iš cituotų sutikimų turinio bei registro įrašų palyginimo matyti, jog, pirma, palėpės patalpos įrengtos ir virš 14-jo buto kai kurių patalpų, gi asmenys davę sutikimus (išskyrus pačius 14-jo buto savininkus) leido palėpę įsirengti tik virš M. R. 16-jo buto; kai kurių butų savininkų (pvz. 4-jo, 34-jo butų) sutikimai iš viso nebuvo gauti; 1995-11-22 sutikime perleisti savo dalį už buto Nr.13 savininką pasirašė J. Š. ir J. Z., nors tuo metu be minėtų asmenų butą nuosavybės teise valdė ir G. Š.; 1995-12-04 sutikime už buto Nr.18 savininką pasirašė V. B., nors, be jos, buto savininke buvo ir L. R.; 1996-03-04 sutikime už buto Nr.33 savininką pasirašė S. Š., nors buto savininke buvo ir M. Š.; už buto Nr.30 savininką sutikimą davė L. G., nors savininkė buvo M. G.; už buto Nr.54 savininką sutikimą davė S. S., nors savininkė buvo N. S.; už buto Nr.60 savininką sutikimą davė D. Š., nors butas tuo metu nebuvo privatizuotas; už buto Nr.5 savininką sutikimą davė J. K. B., nors butas tuo metu nebuvo privatizuotas; už buto Nr.63 savininką sutikimą davė J. V., nors savininkė buvo J. V.; už buto Nr.64 savininką sutikimą davė I. K., nors savininkė buvo E. V.; už buto Nr.66 savininką sutikimą davė V. C., nors savininkė buvo J. C. ir t.t. ir pan. Taigi iš čia matyti, jog pareiškėjas neįvykdė tiek Senamiesčio seniūno 1997-03-28 potvarkio Nr.043, tiek tuo metu galiojusių teisės aktų (CK) reikalavimų, šių faktų pareiškėjas nenuginčijo, todėl, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, negautiems sutikimams (nuosavybės dalies perleidimams) gauti šiuo metu taikytinas Civilinio kodekso 4.82 straipsnis.

Minėti seniūno potvarkis ir VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūrios departamento direktoriaus 2004-07-23 patvirtintas palėpės (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktas vertintini kaip dokumentai, įrodantys statybos teisėtumą, nes leidimai statyti nenuginčyti, dėl ko buvo įregistruotas naujai sukurtas nekilnojamasis daiktas, tačiau patys nesukuria pareiškėjui nuosavybės teisių į ginčo patalpas. Trūkumai gali būti ištaisyti gavus trūkstamus dabartinių butų savininkų atsisakymus nuo nuosavybės teisių į pastogės erdvę arba juos gavus teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Roma Sabina Alimienė

Nijolė Šidagienė

Petras Viščinis