- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1828-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30437-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- D. P., A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovams D. P. ir A. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5 200 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovams D. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 5 200 Eur sumai. Prašymą grindžia tuo, kad atsakovai yra nesąžiningai ir neteisėtai užvaldę ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą naudojasi juo. Atsakovai neturi jokio oficialaus nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti efektyviai nukreiptas išieškojimas, tačiau atsakovų atžvilgiu yra vykdomi išieškojimo veiksmai kitų kreditorių naudai. Atsakovei D. P. nuosavybės teise priklausantis sandėliukas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra areštuotas penkių skirtingų antstolių, o atsakovui A. P. nuosavybės teise priklausantis turtas (t. y. lentpjūvė, ½ dalys sandėlio, žemės sklypo nuomos teisė) yra areštuotas net aštuonių skirtingų antstolių, todėl yra pagrindas prašyti atsakovų turtui ir turtinėms teisėms taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkino.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį ir pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Konstatavo, kad yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
5. Teismas sprendė, jog ieškovas nenurodė faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad bent tikėtinai galima būtų spręsti apie atsakovų nesąžiningumą, t. y. jog jie ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta šioje proceso stadijoje tenka būtent ieškovui. Teismo vertinimu, ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė, visas jų turtas yra įkeistas ir areštuotas ir pan., nepagrindžia grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nesudaro pagrindo areštuoti atsakovų turtą. Nesant duomenų apie konkrečius atsakovų veiksmus, nukreiptus prieš būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pavyzdžiui, duomenų apie atsakovų turto perleidimą, paslėpimą, atsakovams ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymą ir pan., nėra pagrindo preziumuoti, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas (apeliantas) T. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 5 200 Eur sumos ribose areštuoti atsakovams D. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti ar kitaip perleisti, įkeisti ar bet kokiais kitais būdais jį apsunkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai ilgiau kaip 8 mėnesius yra užvaldę ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą ir taip daro jam žalą; atsakovai vengia ieškovo ir/ar jo atstovo, nesąžiningai vengia geruoju spręsti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimą. Ieškovas yra pareiškęs 2020 m. kovo 13 d. ieškinį Vilniaus apylinkės teismui dėl atsakovų iškeldinimo (civilinė byla Nr. e2-12763-465/2020), ši civilinė byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 29 d. 10 val., tačiau į teismo posėdį atvykęs atsakovas pareiškė, kad teismo posėdžio išvakarėse (t. y. praėjus net 6 mėnesiams pasirengimo bylos nagrinėjimui) jie nutraukė sutartį su savo advokatu ir dėl to bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas.
6.2. Apelianto nuomone, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, patvirtina neteisėtą ir nesąžiningą atsakovų elgesį, užvaldžius ieškovui nuosavybės teisę priklausantį turtą, nesąžiningą ir neteisėtą (tyčinį ir/ar neatsargų) atsakovų elgesį, vilkinant civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimą, dėl to vis didėjančią atsakovų ieškovui daromą žalą ir dėl tokio nesąžiningo ir neteisėto atsakovų elgesio kiekvieną dieną sunkėjantį ir/ar galintį tapti nebeįmanomu teismo sprendimo dėl ieškinio įvykdymą. Ieškinyje nurodyti duomenys aiškiai patvirtina, kad atsakovų elgesys neatitinka sąžiningo asmens elgesio principo.
Atsiliepimas
7. Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas klaidina teismus nurodydamas pagrindines, turinčias esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui faktines aplinkybes, t. y. atsakovų tyčinius veiksmus užvaldant ieškovui priklausantį turtą ir neleidžiant šiuo turtu laisvai disponuoti. Atsakovai ginčija savo daiktines teises į jiems priklausančias jų naudojamas 48,35 kv. m patalpas, kurios faktiškai sudaro atskirą butą. Atsakovai jokiais būdais netrukdo ieškovui naudotis jo varžytynėse įgytomis 74,86 kv. m buto patalpomis. Dėl minėtų priežasčių visiškai nepagrįstas yra ieškovo apeliavimas į tariamai nesąžiningą atsakovų elgesį bei veiksmus, dėl kurių ieškovas patiria tariamą žalą. Akivaizdu, kad pats ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl negali būti pagrįstas ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. nepateikė įrodymų, jog atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka/atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą.
12. Apeliantas grįsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nurodė, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, t. y. atsakovai ilgiau kaip 8 mėnesius yra užvaldę ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą ir taip daro jam žalą, nesąžiningai vengia geruoju spręsti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimą, patvirtina neteisėtą ir nesąžiningą atsakovų elgesį, užvaldžius ieškovui nuosavybės teisę priklausantį turtą. Tačiau iš atsakovų atsiliepimo į ieškinį matyti, jog atsakovai nesutinka su ieškiniu ir teigia, jog ieškovas turto pardavimo iš varžytynių aktu įgijo nuosavybės teisę į 74,86 kv. m buto patalpas, tuo tarpu faktiškas buto plotas yra 119,60 kv. m. Atsakovai nurodo, kad naudojasi jiems priklausančiomis 48,35 kv. m patalpomis ir netrukdo ieškovui naudotis jo varžytynėse įgytomis 74,86 kv. m. buto patalpomis. Įvertinus tai, darytina išvada, jog atsakovų vengimas pašalinti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimą, nesąžiningumo, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, nepatvirtina. Tai nėra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.
13. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovų nesąžiningumą, t. y. ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, teismui nepateikė. Ieškovo nurodytos aplinkybės, savaime nepatvirtina, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas, nes atsakovai gali slėpti savo turtą ar siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Tai, jog atsakovai neturi jokio turto į kurį gali būti efektyviai nukreiptas išieškojimas, atsakovų turimas turtas yra areštuotas, taip pat nepagrindžia grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir nesudaro pagrindo areštuoti atsakovų turtą. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog atsakovai slapstosi, ar kokiu nors būdu slepia, ketina paslėpti ar bando realizuoti ar apsunkinti išieškojimą iš atsakovams priklausančio turto. Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo T. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.