Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo R. V. atstovui adv. Ž. Rupšiui, suinteresuoto asmens AB Šiaulių bankas atstovui adv. G. Žičkui, nedalyvaujant antstolei V. Šimkienei, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės V. Šimkienės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė V. Šimkienė ir AB Šiaulių bankas.

Aprašomoji dalis

n u statė:

pareiškėjas 2010-08-17 su skundu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė, kad 2010 m. liepos 28d. registruotu laišku jam buvo įteikti antstolės Vaivos Šimkienės kontoros siųsti vykdomosios bylos Nr. 0071/10/02304 dokumentai - patvarkymas dėl arešto, 2010-07-22 turto arešto aktas, 2010-07-22 turto arešto aktas, pranešimas dėl turto arešto, raginimas įvykdyti sprendimą, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 510 str., 512 str., pareiškėjas teismo prašė:

1. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės padėjėjos K. M. priimtą 2010 m. liepos 23 d. patvarkymą dėl arešto Nr. 0071/10/02304;

2. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės padėjėjos K. M. priimtą 2010 m. liepos 22 d. turto arešto aktą;

3. Panaikinti antstolės Vaivos Šimkienės padėjėjos K. M. priimtą 2010 m. liepos 23 d. turto arešto aktą.

4. Sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/02304.

5. Išreikalauti iš antstolės Vaivos Šimkienės vykdomąją bylą Nr. 0071/10/02304.

1. Dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/10/02304 sustabdymo.

2. Dėl antstolio teisės areštuoti turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą“. 2010-07-23 priimtame patvarkyme nustatyta, kad skola yra 1 003 002 Lt, ji iš esmės yra didelė, turtas gali būti perleistas, paslėptas, dovanotas ir kt., todėl turtas buvo areštuotas.

3. Dėl apribojimo turto bendrasavininkiams disponuoti jiems priklausančiu turtu.

Patikrinus VĮ Registrų centras duomenų bazę, nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 110/220 dalis priklauso R. V., o kita dalis 110/220 priklauso M. Ž. ir A. Ž. 2010-07-22 turto arešto akte nustatyta, kad areštuojama 110/220 dalis žemės sklypo, kuri priklauso R. V. Kita dalis, kuri priklauso M. Ž. ir A. Ž., areštuota nebuvo, todėl nėra ribojama jų teisė naudotis, valdyti ar disponuoti jiems priklausančiu turtu.

2010-07-22 turto arešto akte areštuotas visas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso R. V. 2010-07-23 turto arešto akte areštuotas visas turtas, kuris nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams R. V. ir B. V.. Turto arešto akte bendrasavininkis nurodytas. Jiems priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis LR CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatomis ,,jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą“. Kadangi R. V. apskundė antstolio veiksmus ir vykdymo veiksmai visi sustabdyti, antstolė nespėjo atlikti tolimesnių veiksmų, susijusių su neįkeisto turto atidalinimu. Taip pat informuojame teismą, kad tam tikra dalis R. V. priklausančio turto yra įkeista.

4. Dėl areštuoto turto įkainojimo.

2010-07-22 ir 2010-07-23 turto arešto aktuose areštuotas turtas yra neįkainotas, kadangi nėra aiškios rinkos vertės. Net ir patikrinus VĮ Registrų centro duodamas turto vertes nustatyta, kad viso skolininko turto vertė neviršija 1 000 000 Lt (vieno milijono litų).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, antstolė prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. V. skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjo skundo išnagrinėjimui taikytinų civilinio proceso normų.

Kadangi pareiškėjo skundas pateiktas 2010-08-17, o bylos nagrinėjimas atnaujintas 2011-10-06, tačiau jis toliau nagrinėtinas taikant ne 2011-06-21 CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2011-10-01 su atskiromis išimtimis, o iki minėto CPK pakeitimo galiojusias šio kodekso nuostatas. Toks pareiškėjo skundo išnagrinėjimui anksčiau galiojusių nuostatų taikymas susijęs su tuo, kad priėmus CPK pakeitimo ir papildymo įstatymą, nėra priimtas jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Tačiau atsižvelgiant į procesinių santykių specifiką, pažymėtina, kad šiems santykiams būdingas tęstinumas (CPK 3 str. 7d.). Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad pareiškėjo skundo išnagrinėjimui pagal analogiją taikytinos ir anksčiau 2002-02-28 priimto CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6, 10 str. nuostatos.

Vykdymo pagrindai ir vykdytini dokumentai.

Dokumentai, kurių pagrindu išduodami vykdomieji raštai ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai, vadinami vykdytinais dokumentais. Vykdymo proceso tvarka vykdomi ne tik teismo priimti sprendimai ar kiti procesiniai dokumentai, bet ir kitų institucijų bei pareigūnų išduoti vykdytini dokumentai (CPK 587 str. 1d. 4p.). Tai vienas iš išskirtinių vykdymo proceso kaip baigiamosios civilinio proceso stadijos bruožų. Vykdymo procesas gali prasidėti ne tik teismui priėmus sprendimą, t.y. procesui byloje praėjus prieš tai einančias stadijas: civilinės bylos iškėlimo, pasirengimo bei teisminio nagrinėjimo ir galbūt bylos nagrinėjimo apeliacine ar kasacine tvarka, bet ir apskritai nebuvus jokio bylos nagrinėjimo teisme, pavyzdžiui, institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, tai yra tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (LR CPK 587 str. 1d. 4 p.). Vykdytinų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 584 straipsnis, kuriame nustatyta, kokie dokumentai yra laikytini vykdytinais dokumentais.

Byloje nustatyta, kad išieškotojas AB Šiaulių bankas 2010-07-22 pateikė antstolei V. Šimkienei Šiaulių m. 6 - ojo notaro biuro notaro D. J. atliktą vykdomąjį įrašą, pagal kurį nurodyta išieškoti iš skolininko R. V., vekselio turėtojui AB Šiaulių bankas 1 000 000 Lt skolos. Tuo pačiu nurodyta, kad vekselio turėtojui turi būti išieškota iš skolininko ir 3 002 Lt išlaidų už notaro paslaugas (v/b b.l. 1-4). Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad pagal antstolei V. Šimkienei pateiktą vykdomąjį įrašą, bendra iš skolininko R. V. išieškomos skolos suma yra 1 300 002 Lt. Tuo pačiu atmestini pareiškėjo skundo motyvai, kad išieškotina iš jo skolos suma tėra tik 1 000 000 Lt.

Vykdomojo dokumento sąvoka ir rūšys. Vykdomojo dokumento turinys ir išdavimo tvarka.

Vykdymo veiksmai atliekami vykdomųjų dokumentų pagrindu. Pagal LR CPK 586 straipsnio 2 dalį be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomųjų dokumentų sąrašą pateikia LR CPK 587 straipsnis, pagal kurį vykdomieji dokumentai yra ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Ginčo atveju tokiu įstatymu laikytinas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas ir Notariato įstatymas. Notaras pagal Vyriausybės 1999-09-13 nutarimu Nr. 988 patvirtintą Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką padaro vykdomąjį įrašą vekselyje, kuris yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1d. 4p., Notariato įstatymo 43 str.).

Iš pateikto aiškinimo matyti, jog kai kuriais atvejais vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas. Vykdomojo įrašo padarymą įstatymų leidėjas sieja su tokiu šio akto teisinės galios požymiu kaip vykdytinumas. Vykdytinumo požymis išreiškiamas per valstybės garantuojamą priimto sprendimo įvykdymą prievarta. Kadangi skolininkas gera valia savo įsipareigojimo kreditoriui pagal 2009-09-18 vekselį neįvykdė pripažintina, jog pastarasis teisėtai kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo, o po to ir į antstolę dėl skolos išieškojimo. Dėl to teismas daro išvadą, kad išieškotojas pateikė antstolei vykdytiną dokumentą, kurio pagrindu gali būti pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko.

Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti.

Pagal LR CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal LR CPK 651 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina:

1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo. Teisę pateikti vykdomąjį raštą ar teismo įsakymą antstoliui vykdyti turi išieškotojas arba jo atstovas. Kitus vykdomuosius dokumentus, tuo pačiu ir vykdomąjį įrašą, gali pateikti vykdyti juos išdavusi institucija ar pareigūnas, taip pat išieškotojas.

2) ar vykdytinas dokumentas vykdytinas to antstolio. Vykdymo vieta nustatoma pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, pagal skolininko juridinio asmens buveinės arba jo turto buvimo vietą. Vykdomasis dokumentas vykdyti turi būti pateiktas antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta. Antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti tik antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Antstolis atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio veiklos teritorijoje turi teisę tik išimtiniais atvejais. Tokius atvejus nustato LR CPK 591 straipsnis. Pagal LR CPK 590 straipsnio 5 dalį apygardos teismo pirmininkas išieškotojo prašymu gali bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Antstolio veiklos teritorijos ribų pažeidimas ir procesinių antstolio veiksmų atlikimas ne jo aptarnaujamoje teritorijoje gali būti pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais.

3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka LR CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis). Tiek LR CPK, tiek kitų šalių įstatymuose nustatyti reikalavimai, keliami vykdomajam dokumentui. Tokie reikalavimai vykdomajam raštui nustatyti LR CPK 648 straipsnio 1-4 dalyse, o 5 dalyje nurodoma, jog kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti nurodyta visas išieškotojo bei skolininko pavadinimas ir jų adresai, asmens kodas, juridinio asmens registravimo kodas, bankų rekvizitai bei kokio įstatymo pagrindu dokumentas turi būti vykdomas LR CPK nustatyta tvarka. Prie vykdomojo rašto turi būti pridėti turto arešto dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų, reikalingų sprendimui įvykdyti, nuorašai (LR CPK 646 straipsnio 4 dalis).

4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Dėl svarbių priežasčių praleistas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti gali būti atnaujinamas teismo nutartimi.

5) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tokiomis kliūtimis gali būti pripažįstamos aplinkybės, dėl kurių antstolis negalėtų vykdyti vykdomųjų dokumentų ir turėtų nusišalinti. Diskrecijos teisė nustatyti ar yra kitų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti suteikta antstoliui. Antstoliui, suabejojus vykdomojo rašto teisėtumu, jis turi teisę išaiškinti šalims teisę ginčyti vykdomąjį dokumentą, tačiau pats atsisakyti jį vykdyti, kol jis nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas, teisės neturi.

Be paminėtų antstolis taip pat įvertina ir kitas aplinkybes, kurios susijusios su skolininko procesinių teisių perėmimu.

Antstolis, nenustatęs nurodytų akivaizdžių kliūčių, vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti. Vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti skubaus vykdymo bylose ne vėliau kaip kitą dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose - ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (LR CPK 653 str.). Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, gali atlikti pirminius vykdymo veiksmus: iškviesti vykdymo proceso šalis ir išaiš­kinti jiems jų teises, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Kadangi antstolė nenustatė aukščiau nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį įrašą, todėl laikytina, jog ji neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ir nepriimti šio išieškotojo AB Šiaulių bankas pateikto vykdytino dokumento ir pradėti pagal jį pradinius vykdymo veiksmus.

Dėl antstolės veiksmų areštuojant skolininko turtą.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šiuos apribojimus nustato turtą areštuojantis organas. Jeigu turtas areštuojamas teismo nu­tarties pagrindu, teismo nutartyje nurodoma, kokie apribojimai turi būti taikomi areštuotam turtui. Antstolis, areštuodamas turtą, turi pats nustatyti šiuos apribojimus ir nurodyti juos turto arešto akte. Apribojimai nustatomi priklausomai nuo konkrečių vykdomosios bylos aplinkybių: turto pobūdžio, jo savybių, ūkinės reikšmės skolininkui ir pan.

Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Areštuojant skolininko turtą, visais atvejais turi būti apribojama areštuoto turto savininko disponavimo turtu teisė. Priešingu atveju, turto areštas netenka prasmės. Skolininko teisė valdyti areštuotą turtą gali būti ribojama siekiant išsaugoti turtą, pavyzdžiui, uždraudžiant skolininkui areštuotą pastatą pertvarkyti ir pan. Gali būti apribojama skolininko teisė valdyti turtą ir tais atvejais, kai, naudojantis turtu, iš esmės mažėja jo vertė. Perduodant turtą saugoti kitiems asmenims, skolininkas visada netenka teisės naudotis areštuotu turtu.

Skolininko nuosavybės teisės į areštuotą turtą apribojamos laikinai: iki skolininkas pats geranoriškai sumokės skolą arba turtas bus realizuotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka ir tokiu būdu bus patenkinti išieškotojo reikalavimai.

Kaip jau minėta iš vykdomosios bylos seka, kad antstolės V. Šimkienės kontoroje 2010-07-22 gautas išieškotojo AB Šiaulių bankas prašymas dėl vykdomojo įrašo vykdymo, nurodant, jog prašoma išieškoti skolos suma yra 1 003 002 Lt (v/b 71-2304-2010; b.l.1,3-4). Antstolė atsižvelgiant į skolos sumą, tos pačios dienos patvarkymu pradėjo vykdyti jai pateiktą vykdomąjį dokumentą (v/b 71-2304-2010; b.l.6). Pradėdama vykdymo veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininko antstolė, remiantis skolininko skolos sumos dydžiu išieškotojui, nusprendė 2010-07-22 pranešimu Nr. 0071/10/02304 ir 2010-07-22 turto arešto aktu areštuoti skolininko turtą (v/b 71-2304-2010,b.l.10-12). Taip pat 2010-07-23 patvarkymu ir turto arešto aktu nusprendė areštuoti kitą jai žinomą skolininko turtą. 2010-07-23 patvarkymas priimtas atsižvelgiant į tai, jog skolos dydis yra 1 300 002 Lt, dėl ko skolininkas gali turtą paslėpti, parduoti, perleisti arba dovanoti tretiesiems asmenims, o piniginės lėšos gali būti iššvaistytos. 2010-07-22 ir 2010-07-23 turto arešto aktuose nurodyta, kad skolininkui uždraudžiama areštuotu turtu disponuoti, neapribojant kitų jo teisių, susijusių su nuosavybe. Taip pat šiuose aktuose pažymėta, jog areštuoto turto vertė nevertinama. Pastebėtina, jog pagal 2010-07-23 turto arešto aktą areštuotas tas skolininko turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktine B. V. (v/b 71-2304-2010,b.l.14). 2010-07-22 turto arešto akte duomenų, kad būtų tuo pat metu būtų areštuotas skolininko ir kitų su juo, esančių bendrojoje nuosavybėje bendraturčių M. Ž. ir A. Ž. turtas nėra, kadangi šį turtą jie valdo atskiromis dalimis, o turto arešto akte nurodyta, kad areštuojama tik skolininkui priklausanti turto dalis (v/b 712304-2010, b.l.11-12,23). Antstolė pradėdama vykdymo veiksmus dėl skolininkui priklausančio turto nustatymo, 2010-07-22 padarė užklausimus viešiems registrams, siekdama išsiaiškinti koks dar kitas turtas yra įregistruotas skolininko vardu. Todėl teismas atmeta pareiškėjo skundo motyvus, kad antstolė areštuodama skolininko turtą pažeidė CPK 666 str., 678 str. 1d. 6p. nuostatas.

Tuo pačiu metu antstolė pagal VĮ Registrų centras Vidutinių rinkos verčių paiešką nustatė ir pridėjo prie vykdomosios bylos skolininkui priklausančių areštuojamų nekilnojamųjų daiktų vertę. Antstolės turto arešto aktai yra įregistruoti turto arešto aktų registre. Pažymėtina, kad 2010-07-23 turto arešto akte areštuojant skolininkui nuosavybės teise priklausančius daiktus antstolė konstatavo, jog pastarasis šiuos daiktus valdo kartu su bendraturte B. V. (v/b. b.l. 4-7;9-13;15). Nors 2010-07-22 turto arešto akte antstolė nenurodė, jog areštuojami daiktai irgi gali būti bendroji jungtinė skolininko ir sutuoktinės nuosavybė, tačiau šis galimai formalus trūkumas gali būti ištaisytas patikslinus šį turto arešto aktą (CPK 680 str. 3d.). Pažymėtina, kad skolininkui priklausančiam turtui dar yra taikoma ir hipoteka, tai yra priverstinis turto įkeitimas.

Turto areštas procesine prasme suprantamas kaip kelių procesinių veiksmų visuma: turto aprašymas; arešto akto paskelbimas skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, turto arešto akto įregistravimas turto arešto aktų registre; turto saugotojo paskyrimas.

Antstolio surašytas turto arešto aktas (turto aprašas) yra turto arešto aktų registro objektas (Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnis). Antstolė abu turto arešto aktus įregistravo Turto arešto aktų registre (v/b 71-2304-2010; b.l.54-58). Pastebėtina, kad pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 13 straipsnį turto arešto aktas bei jo pakeitimai išregistruojami Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Skolininko turtas paprastai areštuojamas dalyvaujant skolininkui. Tuo pačiu skolininkas supažindinamas su jo turto areštu. Ši aplinkybė svarbi nustatant turto arešto įsigaliojimo momentą. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto (turto aprašo) paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre. Turto arešto įregistravimas - tai turto arešto duomenų įrašymas į turto arešto aktų registrą.

Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Su šiais duomenimis Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Sutinkamai su Turto arešto aktų registrų įstatymo 5 straipsniu laikoma, kad turto arešto akto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre.

Remiantis paminėtu teismas konstatuoja, kad antstolė tinkamai vykdė procesinius veiksmus, susijusius su skolininko turto nustatymu, jo aprašymu ir įregistravimu turto arešto aktų registre, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti antstolės 2010-07-23 patvarkymą dėl turto arešto atmestinas.

Dėl areštuoto turto įkainojimo.

Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (o vykdydamas teismo nutartį dėl arešto - turto aprašą). Abiem atvejais jis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudaromas, nedelsiant pateikiami turto arešto aktų registro tvarkytojui jo registravimui turto arešto aktų registre.

Pagal vykdomąją bylą nustatyta, kad antstolis išsiuntė skolininkui visus tuo metu vykdymo procese priimtus procesinius dokumentus, kuriuose skolininkui yra ne tik išaiškinta jo teisė apskųsti antstolio veiksmus, bet ir juose nurodyta, jog antstolio procesiniai veiksmai skundžiami teismui per nustatytą terminą (v/b. b.l. 18). 2010-07-22 pranešime dėl turto arešto skolininkui nurodyta, kad jis per 5 dienas gali pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainavimo (v/b. b.l. 19).

Kaip jau minėta antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė turėjo teisę turto arešto aktuose nustatydama aprašomo turto vertę remtis rinkos kainomis, kurios yra apskaičiuojamos pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytą vertę arba pagal tos pačios įmonės duomenis nurodytus Vidutinių rinkos verčių paieškoje (v/b 71-2304-2010, b.l. 17-53). Pastebėtina, kad ir atsižvelgiant į gautus minėtus duomenis dėl skolininkui priklausančio turto vertės nustatymo, jie skiriasi, kas taip pat būtų pagrindas tikslinti areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokiu atveju turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui, tačiau įstatymas tokį reikalavimą sieja ir su skolininko bei ieškotojo nuomonę dėl areštuoto vertės. Pagal LR CPK 681 straipsnį jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, tuomet antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Nustačius per mažą areštuoto turto kainą, šią klaidą gali ištaisyti rinkos mechanizmas, pirkėjams pasiūlius aukštesnę kainą. Tačiau tokia klaida gali likti neištaisyta, jeigu turto nepavyks parduoti iš varžytynių.

Paminėtina, kad skolininkas atsižvelgiant į antstolio 2010-07-22 pranešimą dėl turto arešto per 5 dienas prieštaravimų pastarajam dėl areštuoto turto įkainavimo nepareiškė. Tačiau skolininkas 2010-08-17 su skundu kreipėsi į teismą, kad būtų panaikinti vykdymo proceso pradžioje antstolės priimti procesiniai sprendimai (v/b. b.l. 1-2). Kaip jau minėta įstatymas tokiu atveju suteikia skolininkui teise pareikšti antstoliui savo nuomonę ne tik dėl areštuoto turto vertės, bet ir prašyti antstolį paskirti ekspertizę šio turto vertei nustatyti. Tokie skolininko veiksmai iš dalies pripažintini kaip neatitinkantys CPK 644 str. 1d. 4p. nuostatos reikalavimo. Teismas sutinka su antstolės atsiliepime nurodytu motyvu, jog šiandien realią nekilnojamojo turto vertę gali nustatyti tik rinka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pašalinti turto arešto akte esančią spragą, kuomet nenurodyta areštuoto turto vertė, o skolininkui dėl to reiškiant prieštaravimą, ginčo atveju būtina skirti ekspertizę, nes tuomet areštuoto turto verte bus laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Todėl teismas daro išvadą, kad šis turto arešto metu atsiradęs trūkumas, nesudaro teisinio pagrindo naikinti 2010-07-22 ir 2010-07-23 turto arešto aktus, o gali būti išspręstas jau minėtu būdu. Teismas sutinka ir su išieškotojo atstovo nuomone, kad vien dėl šio formalaus trūkumo panaikinus skolininko nurodytus turto arešto aktus, toks teismo sprendimas būtų neproporcingas kaip skolininko teisių gynybos būdas.

Pastebėtina, kad vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis LR CPK 681 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnis nustato, kad valdymo teisės apribojimas yra teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinis laikinas apribojimas.

Naudojimosi teisės apribojimas - teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinis laikinas apribojimas.

Disponavimo teisės apribojimas - teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - priverstinis laikinas apribojimas.

Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo.

Kaip jau minėta antstolis 2010-07-22 ir 2010-07-23 sudarydamas turto arešto aktus nurodė, kad turtas ir toliau lieka skolininkui kaip turto savininkui, o turto arešto aktų registre įregistruodamas turto areštus irgi nurodė, jog turto arešto būdu tik apribotas skolininko disponavimas šiuo turtu (v/b. b.l. 54-58). Dėl to pripažintina, kad skolininkas jam priklausantį visą turtą gali valdyti ir naudoti.

Teismas sutinka su išieškotojo ir antstolio motyvais, kad įstatymas nedraudžia aprašyti (areštuoti) ir neatidalintą daikto dalį. Tačiau vėliau jau vykdant skolos išieškojimą į šią skolininko turto dalį, ji turės būti identifikuota, o kol šis vykdymo proceso veiksmas neprasidėjo, tai nėra būtina.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, atmestini ir pareiškėjo motyvai dėl to, jog antstolis areštuodamas skolininko turtą pažeidė CPK 678 str. 1d. 5p., 681 str. nuostatas, kadangi kaip jau minėta, vien formalus šių nuostatų pažeidimas nesudaro teisinio pagrindo antstolio priimtus turto arešto aktus laikyti neteisėtais ir juos panaikinti.

Atskirai pažymėtina, kad su minėtais pareiškėjo skundo argumentais teismas negali sutikti pirmiausia, vien dėl to, jog antstolis tik atliko vykdymo procese veiksmus, susijusius su skolininko turto areštu, kurie yra savarankiški kitų vykdymo proceso metu atliekamų veiksmų atžvilgiu. Antra, šio procesinio veiksmo metu antstolis tik suranda atitinkamą skolininko turtą pagal išieškotiną sumą ir nustato arešto būdus. Trečia, visi nurodyti veiksmai atliekami iki priverstinio vykdymo pradžios, kuriam prasidėjus taikomos kitos vykdymo proceso nuostatos, kuomet antstolis jau privalės imperatyviai laikytis CPK 681 ir 682 str. nuostatų.

Dėl išieškojimo iš turto, kuris priklauso skolininkui kartu su kitais asmenimis.

Nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis (bendra nuosavybė), vadovaujamasi CPK 666 straipsnyje nurodytu išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą eiliškumu. Tik tais atvejais, kai neužtenka skolininko asmeninio turto, išieškojimas nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje.

Nukreipus išieškojimą į bendrąją nuosavybę, pirmiausiai reikia nustatyti skolininko dalį šiame turte. Skolininko dalies bendrame turte nustatyti nereikia, kai ji jau yra nustatyta įstatymo, bendra-savininkių susitarimu arba teismo sprendimu. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko turto dalys paprastai yra nustatytos (CK 4.73 str.). Todėl dažniausiai skolininko turto dalį tenka nustatyti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Jei skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, teismo antstolis nustatyta tvarka aprašo ir areštuoja visą bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o kai tai tikslinga - ir bendrosios nuosavybės dalyviams, per jo nustatytą terminą pareikšti prašymą teisme, kad būtų nustatyta skolininko dalis turte, kuris yra jo ir kitų asmenų bendra nuosavybė (CPK 667 str.). Pareiškus prašymą skolininko dalis bendrame turte nustatoma teismo nutartimi. Jei per antstolio nustatytą terminą išieškotojas ar bendrosios nuosavybės dalyviai prašymų teismui nepateikia ir ieškinių dėl arešto turtui panaikinimo nepareiškia, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pastebėtina, kad pasiruošimo pareiškimo nagrinėjimui stadijoje teismas pasiūlo proceso „dalyviams pateikti savo pageidavimus dėl skolininkui priskirtinos“ dalies bendrojoje nuosavybėje. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Išieškojimas į nustatytą skolininko turto dalį gali būti nukreipiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai. Teismas, nustatęs skolininkui priklausančio turto dalį, nutartyje taip pat turi panaikinti areštą tai turto daliai, kuri skolininkui nepriklauso. Kol skolininko dalis bendrame jo ir kitų asmenų turte nenustatyta, jo realizuoti negalima.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-15 konsultacijoje teismams nurodomi skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ypatybės. Siekiant išvengti atvejų, kai areštavus ne visą skolininkui bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausantį turtą vėliau jo nepakanka išieškojimui padengti, teismas, nustatydamas dalį turto, kuris priklauso skolininkui bend­rosios jungtinės nuosavybės teise, turi neapsiriboti vien dalies nustatymu areštuotame turte, o išsiaiškinti, kokio dydžio turtas priklauso sutuoktiniams, kad nustačius skolininkui priklausančią dalį šiame turte ir turtą realizavus ar jį perdavus išieškotojui, būtų galima padengti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas.

Nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas turi atsižvelgti į visą sutuoktinių turtą nepriklausomai nuo to, ar pagal įstatymą į šį turtą išieškojimas gali būti nukreipiamas, ar ne, tačiau areštuotas gali būti paliktas tik tas turtas, iš kurio įstatymas leidžia išieškoti. Turtas, iš kurio negalima išieškoti, paprastai skiriamas neturinčiam kreditorinių įsiskolinimų sutuoktiniui. Teismas taip pat turi nustatyti, kokia konkrečiai nuosavybės dalis (idealioji) ir koks turtas (realioji dalis) skolininkui priklauso. Teismo nutartyje, priimtoje priskiriant skolininkui turto dalį, turi būti nurodoma skolininkui priskirto turto pavadinimas, kodas (jei turtas registruojamas turto registre), buvimo vieta, nekilnojamojo turto objektų plotas, priskirtinų patalpų inventorizaciniai indeksai, kiti turtą identifikuojantys duomenys. Skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi būti nustatoma tokiu būdu, kad nebūtų pažeisti tiek išieškotojo, skolininko, tiek kito asmens (sutuoktinio), kuris neturi pareigos atsakyti, interesai, jeigu toks dalies nustatymas galimas atsižvelgiant į sutuoktinių visą turimą turtą.

Nustatydamas skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje teismas taip pat turi vadovautis Civilinio kodekso normomis, nustatančiomis sutuoktinių, šeimos, vaikų turto teisinį režimą. Nustatant konkrečią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (kai ji neaiški) turėtų būti vadovaujamasi taip pat CK 4.73, 4.80 straipsnių normomis, nustatančiomis atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ypatybes.

Skolininko sutuoktinis ar kiti bendrasavininkiai gali apskųsti teismo antstolio, areštavusio turtą, veiksmus (CPK 510 str.) arba pareikšti ieškinį dėl jų nuosavybės teisių bendrame su skolininku turte gynimo ir arešto turtui panaikinimo (CPK 603 str.).

Skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatinėjama, kai šis turtas prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistas kreditoriui, nes visi bendrasavininkiai, užtikrinę prievolės įvykdymą, tampa skolininkais.

Išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis ar priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, tvarką nustato CPK 688 straipsnis. Šiuo atveju išskiriamas dvejopas turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko prievoles, statusas. Skolininko turtas, esantis pas kitus asmenis - tai skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas. Turtas, prik­lausantis skolininkui iš kitų asmenų - tai laikinai nuosavybės teise kitiems asmenims priklausantis turtas, kurį jie turi perduoti ar išmokėti (jei tai piniginės lėšos) skolininkui pagal prievoles.

Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra byloje įrodymų, o tuo pačiu ir nenustatyta, jog antstolis būtų pažeidęs civilinio proceso kodekso 666 str. ir 678 str. 1d. 6p., reikalavimus, todėl šis pareiškėjo skundo motyvas irgi atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos darytina išvada, kad antstolis laikėsi aukščiau nurodytų nuostatų. Šią teismo išvadą patvirtina ir minėtoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvada, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir pripažintini teisėtais, dėl to teismui yra pagrindas netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų išieškotojui atlyginimo.

Sutinkamai su LR CPK 443 str. 6 dalimi dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Proceso dalyvių atstovai prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė todėl jos nepriteistinos. Taip pat iš pareiškėjo neišieškotinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kadangi jų bendra suma nesiekia 10 Lt (CPK 96 str. 6d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei V. Šimkienei vykdomąją bylą Nr. 71-2304/2010.