- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- II-434-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00133-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. C. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 4 d. priimto nutarimo Nr. 63-ANR_N-1382-2019 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu T. C. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 422 straipsnio 5 dalyje skirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių.
T. C. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone nesutiko ir su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 4 d. priimtą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Skunde nurodė, kad jis administracinį nusižengimą padarė užmiestyje, pravažiuojamajame kelyje Kaišiadorių r. savivaldybėje ir iš aplinkybė neabejotinai mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Jo atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus ir šios aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Kadangi administracinis nusižengimas buvo padarytas šviesiu paros metu, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Nutarime taip pat nėra užfiksuota, kad jis būtų vairavęs/manevravęs įtartinai ar pan. Be to, administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios – jis visiškai nesijautė neblaivus, alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro, taigi manė, jog alkoholis buvo išsisklaidęs, neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,68 prom, kas tik patvirtina, kad jo neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Jo veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas nei transporto priemonės vairavimas tik ką pavartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, kad transporto priemonę vairuoja neteisėtai, o šiuo atveju jis tokio suvokimo neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš einant miegoti. Jo asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: jis baigė mokslus ir dirba, kad gautų legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui, bei ir pareigų įgyvendinimui, jis jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, darbovietėse vertinamas tik pozityviai. Jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, todėl teismas turėtų taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį. Jis nėra padaręs nei panašaus, nei tuo labiau analogiško teisės pažeidimo, jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jam poelgis. Nors jo atžvilgiu ir yra užfiksuoti keli teisės pažeidimai, tačiau dalis iš jų net nėra kelių eismo taisyklių pažeidimai, o ir apskritai visi jie yra smulkūs, baudos už juos sumokėtos. Teisę vairuoti transporto priemones jis turi jau gana ilgą laiką – daugiau nei 12 metų, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Teisės vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų išlaikyti turimas darbo vietas – pagrindinėje darbovietėje teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl to, kad jis turi periodiškai vizituoti visus bendrovės klinikų padalinius ir teikti bendrovės vadovybei pasiūlymus dėl reikalingų atlikti patalpų bei infrastruktūros pagerinimo pirkimo darbo, be to, turėjimas teisę vairuoti transporto priemones yra vienas iš reikalavimų, kuriuos jis turi atitikti. Apskritai, dirbant pagal visas darbo sutartis, jam tenka važinėti po visą Lietuvos teritoriją ir dėl šios priežasties teisės vairuoti netekimas vienareikšmiškai lemtų ir darbo netekimą. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad jis galėtų pasirūpinti savo giminaičiais. Jo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių pasekmių. Jį baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda – baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik jam pačiam, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdieninių poreikių ir pan. Jis baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba per nustatytą terminą atsiliepimo į T. C. skundą nepateikė.
T. C. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemonę arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai.
Skundas netenkinamas.
Nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį skirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, o skunde keliamas nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu T. C. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje skirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 4 d. 12.17 val. Kaišiadorių r., pravažiuojamojo kelio prie Lietuvos liaudies buities muziejaus 1,00 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,68 prom. girtumas.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu tai numatyta sankcijoje. Prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat pasirūpinti savo giminaičiais. Taigi T. C. prašymas skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje grindžiamas nepatogumais, kuriuos patiria netekęs teisės vairuoti transporto priemones.
Pagal Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
Teismas įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei darbo vietai išsaugoti, pasirūpinti savo giminaičiais, teismų praktikoje nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla, pareiga pasirūpinti senyvo amžiaus giminaičiais, pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Tai, kad pažeidėjas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.
Pareiškėjo prašymas pakeisti nutarimą ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu tai numatyta sankcijoje, nepagrįstas. Nuobaudos už padarytus nusižengimus įstatymų leidėjo yra numatytos straipsnių, kuriuos asmenys pažeidžia, sankcijose ir skiriant nuobaudas, privaloma laikytis sankcijoje apibrėžtų nuobaudos ribų. Taigi pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali nuobauda. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą (Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 9 dalis). Kaip pirmiau minėta, teismas, išskirtinių aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta, arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos, nenustatė.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, taip pat darbdavio teigiamas pareiškėjo charakterizavimas nelaikytinas ypatingu, išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą minimalios nuobaudos švelninimui. Taigi, pareiškėjo motyvai, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina atliekant darbines funkcijas bei labai reikalinga, kad galėtų pasirūpinti giminaičiais, pagal suformuotą teismų praktiką, negali sąlygoti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo.
Kaip jau minėta anksčiau, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, pažeidimo padarymo metu jam buvo nustatytas 0,68 promilių girtumas, t. y. gerokai viršijantis įstatyme nustatytą leistiną normą, be to, jis anksčiau buvo baustas už administracinius nusižengimus, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 30-33), t. y. netinkamu naudojimusi asmeniui suteikta vairavimo teise, kas rodo pareiškėjo neatsakingą požiūrį į teisės aktų nustatytus naudojimosi šia specialia teise apribojimus, ir šie bylos duomenys, įvertinant ir aplinkybę, jog pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda ir už administracinį nusižengimą, padarytą esant neblaivam (nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 481 straipsnio 1 dalį), yra pakankami spręsti, kad T. C. padarytas administracinis nusižengimas nėra labiau atsitiktinis, todėl švelnesnės už minimalią nuobaudos paskyrimas, apsiribojantis tik baudos paskyrimu ir ar skiriant švelnesnę poveikio priemonę, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, nors skunde pareiškėjas teigia, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, alkoholį jis vartojo tik iš vakaro, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, turi ilgą vairavo stažą, tačiau šios aplinkybės parodo tik tai, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė bei ilgametis vairuotojas, pareiškėjas pervertino savo galimybes ir žinodamas, jog vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog T. C. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia sumažinti savo kaltę. Akivaizdu, jog vairavimas, esant neblaiviam, negali būti toleruojamas ar pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Jau pats sėdimas už vairo prieš tai pavartojus alkoholio, nepriklausomai nuo alkoholinio gėrimo kiekio ir rūšies ar vartojimo laiko, suvokiant, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti itin nemalonius padarinius, tokius kaip nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau šią aplinkybę sąmoningai ignoruojant, rodo asmens apsisprendimą prisiimti ir dėl savo elgesio galinčias kilti visas nepageidaujamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju, T. C. sėsdamas už automobilio vairo būdama neblaivus, rizikavo ne tik savo bei kitų eismo dalyvių turto saugumu bei sveikata, bet ir savo šeimos narių gerove. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. C. elgėsi lengvabūdiškai ir sąmoningai ignoravo bet kokias dėl tokio elgesio galinčias kilti pasekmes. T. C. argumentai, kad alkoholis buvo vartotas ne prieš sėdant už vairo, bet iš vakaro, nėra pagrindas išvadai, jog jis vairavo automobilį neblaivus dėl klaidos, nes iš vakaro vartodamas alkoholį, pareiškėjas negalėjo nesuprasti, jog ryte vairavimo metu jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad T. C. sėdo už vairo būdamas neblaivus rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia, o padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio.
T. C. savo skunde pateikė daugybę teismų praktikos pavyzdžių, kuriuose asmenims padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo taikytos Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas arba iš viso neskirtas. Atsakant į šį skundo argumentą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjų skundus ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą arba jos iš viso neskyrė, tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, jog dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. T. C. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės T. C. paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta. Todėl teigti, kad T. C. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir prieštarauja teisingumo principui, nėra pagrindo, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriami praradimai ir nepatogumai yra logiška ir neišvengiama teisinės atsakomybės pasekmė. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o T. C. skundas netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Jūratės Banevičienės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1382-2019 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir T. C. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.