- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-476-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- I. N. V., L. M.
Procesinio dokumento kategorija 128.2, 128.19, 121.14, 122.4
2008 m. balandžio 10 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. V. ir pareiškėjos L. M. atstovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-491-775/2008 dėl civilinės bylos Nr.2-491-775/2008 nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr.2-491-775/2008.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti, kad įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą laiku nepristatytiems bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į J. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) , Kaune, atkūrimo pateikti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. J. , mirusi 1961-01-03, ir J. J. , miręs 1953-01-29, susituokė 1911 m. spalio 14 d. Vilkaviškyje; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. , mirusi 1961-01-03, priėmė sutuoktinio J. J. , mirusio 1953-01-29, palikimą, faktiškai pradedamą jį valdyti. Nuo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E. D. priėmė M. J. , mirusios 1961-01-03, palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėjos 2007-04-24 parengiamajame teismo posėdyje atsisakė ir teismas toje dalyje bylą nutraukė (t.1, b.l.169,173)).
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad M. J. buvo ištekėjusi, J. J. vedęs, tačiau dokumentų, patvirtinančių jų santuokos sudarymą, neišlikę (t. 2, b.l.41, 46). 1940-12-09 nacionalizuotas J. J. ir M. J. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (dabar 15, 15 a), Kaune (t.1, b.l.40-41). 1953-01-29 mirė J. J. (t.1, b.l.7, 38), duomenų, kad po jo mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra (t.1, b.l.10-11). 1961-01-03 mirė M. J. (t.1, b.l.8, 39), kuri 1959-01-23 testamentu visą savo turtą paliko A. -E. D. (t.1, b.l.12-13). 1962-12-03 A.E. D. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (t.1,b.l.12-13). 1991-11-25 A.E. D. pateikė prašymą atstatyti jai nuosavybės teisę į J. J. ir M. J. nekilnojamąjį turtą, esantį Aušros g. 15, Kaune (t.1, b.l.137-138), tačiau 1993-03-09 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.264-v nutarta nuosavybės teisių neatstatyti (t.1, b.l.52, 134-136,). Įsigaliojus naujai Nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijai, A.E. D. vėl kreipėsi dėl nuosavybės teisių jai atkūrimo į visą M. ir J. J. turtą (t.1, b.l.104-106, 141-142, 144-145). 2000-07-04 A.E. D. mirė (t.1, b.l.9), po jos mirties turtą pagal įstatymą paveldėjo jos dukros – pareiškėjos L. M. (t.1, b.l.33-34) ir I. N. V. (t.1, b.l.131-133). 2000-07-18 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr.893 (t.1, b.l.119) buvo atkurta nuosavybės teisė į ½ dalį nekilnojamojo turto Aušros g. 15, 15a, A.E. D. įpėdinėms dalis šio turto grąžinta natūra, dėl likusios dalies numatyta kompensacija. 2006-10-03 pareiškėjos iš Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus gavo raštą, kad į J. J. pastatų dalį nuosavybės teisės bus atkurtos, kai bus pateikti papildomi dokumentai (t.1, b.l.53).
Teismas, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymo) 2 str. nuostatomis, nustatė, kad pagal pareiškėjų nurodomą Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. A.E. D. , kuriai M. J. testamentu paliko turtą, į J. J. nuosavybės dalies atkūrimą teisės neturėjo, kadangi pagal Atkūrimo statymo 2 str. 1 d. 2 p. turtą testamentu turi palikti turto savininkas, o M. J. buvo tik turto savininko J. J. teisių perėmėja (turto nacionalizavimo metu ½ dalies turto savininkas buvo J. J. , o ne M. J. , todėl po vyro mirties paveldėjusi jo turtą, ji galėjo būti laikoma tik J. J. nuosavybės teisių perėmėja). Tačiau teismas laikė, kad A.E. D. turėjo teisę į J. J. nuosavybės atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p., numačiusį, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Teismas nurodė, kad mirusių pretendentų teisių perėmimas reglamentuojamas Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d., kur nurodyta, jeigu 2 str. 1 d. 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jei šis yra LR pilietis. Kadangi 2 str. 2 dalyje 5 punktas, pagal kurį A.E. D. turėtų teisę į nuosavybės atkūrimą, neminimas, todėl teismas padarė išvadą, jog, mirus pretendentei A.E. D. , pareiškėjoms teisių perėmimas negalimas, todėl, atsižvelgdamas į LAT 2001-04-18 nutartį c.b. Nr.3K-3-474/2001 bei vadovaudamasis CPK 444 str. 1 d., civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. N. V. ir pareiškėjos L. M. atstovas A. M. nesutiko su teismo nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:
1) teismo išvada, jog byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, nepagrįsta. Civilines bylas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinių faktų nustatymą nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Teismas, priėmęs nutartį nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 1 d. pagrindu, privalėjo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjos turėjo kreiptis (CPK 294 str.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl teismas, nenurodydamas, kuri institucija turėtų spręsti iškilusį ginčą, užkirto kelią tolimesniam teisingam ginčo sprendimui, objektyvios tiesos nustatymui, buvo pažeistos pareiškėjų, kaip nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėjų, teisės ir teisėti interesai;
2) teismas, nurodydamas, kad pareiškėjos vadovaujasi ne tuo Atkūrimo įstatymo 2 str. punktu, priimdamas sprendimą, turėjo teisę pritaikyti tą įstatymo normą, kuri būtina. Nors teismo posėdžio metu buvo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje išaiškinta, jog pergyvenęs sutuoktinis yra mirusio sutuoktinio teisių perėmėjas, tačiau teismas ja nesivadovavo, nenurodydamas jokių motyvų;
3) nutartyje vienas motyvas prieštarauja kitam, visiškai neaišku, kada baigiasi šalių ar atstovų paaiškinimai, po kurių daromos teismo išvados, nemotyvuojama, dėl kokių aplinkybių padarytos vienos ar kitos teismo išvados. Teismas pirmiausia teigia, kad pareiškėjos turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. J. turto dalį, tačiau vėliau padaroma išvada, jog byla nenagrinėtina teisme ir nutrauktina. Nutartyje nurodydamas, kad nesutinka su suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovės aiškinimu, jog A.E. D. neturi teisės į J. J. nuosavybės atkūrimą, pareiškėjų nuomone, teismas pripažino, kad A.E. D. turėjo teisę į J. J. nuosavybės atkūrimą pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. Kadangi M. J. yra J. J. teisių perėmėja, testamentu palikusi savo turtą A.E. D. , darytina išvada, jog A.E. D. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises ir į J. J. nekilnojamojo turto dalį. Tačiau, pripažinęs šią aplinkybę, teismas padaro išvadą, jog pareiškėjoms su nuosavybės teisių atkūrimu susijusios teisės atsirasti negali, ir įrodymų toliau nebetyrė.
Motyvuojamoji dalis
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas Kauno miesto savivaldybė su atskiruoju skundu nesutiko, nurodė, jog teismo nutartis yra pagrįsta dėl šių motyvų:
1) nustatydamas, ar pareiškėjų prašomi nustatyti faktai sukels joms teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.), teismas pagrįstai nustatinėjo, ar pareiškėjos patenka į Atkūrimo įstatymo 2 str. apibrėžtą asmenų ratą ir ar joms gali būti atkurtos nuosavybės teisės pagal A.E. D. pateiktą prašymą. Sistemingai aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 str. nuostatas, atkūrimo sąlygas ir tvarką, teismas pritaikė tinkamą teisės normą ir priėjo teisingos išvados, kad mirusių pretendentų teisių perdavimas jų įpėdiniams yra ribotas (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.), todėl pagal Atkūrimo įstatymą teisė perimti mirusios pretendentės A.E. D. vardu atkurtas nuosavybės teises pareiškėjoms neatsirastų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tik A.E. D. , o ne pareiškėjos, turėtų teisę į J. J. dalies turto nuosavybės teisių atkūrimą, tuo tarpu A.E. D. mirus, o Atkūrimo įstatymui nenumatant galimybės atkūrus nuosavybės teises mirusiosios pretendentės vardu, perduoti jas pareiškėjoms (įpėdinėms), subjektinių teisių į J. J. turto dalį pareiškėjoms neatsiras. Neturėdamos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjos neturi teisės ar įstatymu saugomo intereso (CPK 5 str.), kuris turi būti apgintas;
2) teismas civilinę bylą nutraukė pagrįstai, kadangi, vadovaujantis LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 1.1-1.3 punktais, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Aplinkybė, kad nutartyje dėl bylos nutraukimo nenurodyta institucija, į kurią reikia kreiptis, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindas panaikinti nutartį, kuri teisine prasme yra iš esmės teisinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nepakankamas nutarties argumentų detalumas pats savaime nėra pagrindas ją naikinti, jei byla buvo nutraukta pagrįstai;
3) pareiškėjų prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą laiku nepristatytiems dokumentams bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pristatyti, visiškai nepagrįstas, kadangi asmenims, kurie negali būti laikomi atkurtinų nuosavybės teisių subjektais, Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai net neprasidėjo, todėl ir atnaujinami būti negali.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 1940-12-09 nacionalizuotas J. J. ir M. J. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini) (dabar 15, 15 a), Kaune (t.1, b.l.40-41). 1953-01-29 mirė J. J. (t.1, b.l.7, 38), duomenų, kad po jo mirties būtų užvesta paveldėjimo byla M. J. vardu, nėra (t.1, b.l.10-11). 1961-01-03 mirė M. J. (t.1, b.l.8, 39), kuri 1959-01-23 testamentu visą savo turtą paliko A. -E. D. (t.1, b.l.12-13). 1962-12-03 A.E. D. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į M. J. palikimą (t.1,b.l.12-13). Byloje A. E. D. įstatyminiai įpėdiniai palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. J. , mirusi 1961-01-03, priėmė sutuoktinio J. J. , mirusio 1953-01-29, palikimą, faktiškai pradedamą jį valdyti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog M. J. , mirusi 1961-01-03, ir J. J. , miręs 1953-01-29, susituokė 1911 m. spalio 14 d. Vilkaviškyje, bei atnaujinti įstatymo nustatytą terminą laiku nepristatytiems bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams dėl nuosavybės teisių į J. J. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) , Kaune, atkūrimui pateikti (b.l. 1 t. b.l. 84-86, 2 t. b.l. 37-39).
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr.2-491-775/2008. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad pagal pareiškėjų nurodomą Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. A.E. D. , kuriai M. J. testamentu paliko turtą, į J. J. nuosavybės dalies atkūrimą teisės neturėjo, kadangi pagal Atkūrimo statymo 2 str. 1 d. 2 p. turtą testamentu turi palikti turto savininkas, o M. J. buvo tik turto savininko J. J. teisių perėmėja (turto nacionalizavimo metu ½ dalies turto savininkas buvo J. J. , o ne M. J. , todėl mirus pretendentei A.E. D. , pareiškėjoms teisių perėmimas negalimas, prašomi nustatyti jurdiniai faktai teisinių pasekmių nesukurs, todėl bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 p.).
Esminiai atskirojo skundo motyvai yra susikę su tuo, kad teismo išvada, jog byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, nepagrįsta. Civilines bylas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei juridinių faktų nustatymą nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Teismas, priėmęs nutartį nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 1 d. pagrindu, privalėjo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjos turėjo kreiptis (CPK 294 str.). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl teismas užkirto kelią tolimesniam teisingam ginčo sprendimui, objektyvios tiesos nustatymui, buvo pažeistos pareiškėjų, kaip nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėjų, teisės ir teisėti interesai. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjos vadovaujasi ne tuo Atkūrimo įstatymo 2 str. punktu, priimdamas sprendimą, turėjo teisę pritaikyti tą įstatymo normą, kuri būtina. Skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje vienas motyvas prieštarauja kitam, nemotyvuojama, dėl kokių aplinkybių padarytos vienos ar kitos teismo išvados
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 444 straipsnio 8 punktą gali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo. Šios bylos nagrinėjamos teisme tik tada, jeigu yra visos CPK 444, 445 straipsniuose nurodytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Tos sąlygas yra tokios: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turtinį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumento, kuris patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, kad byla būtų nagrinėjama teisme. Nesant bent vienos šių aplinkybių byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Kai teismui pateikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tai teismas privalo patikrinti, ar yra sąlygos tokiam reikalavimui teisme nagrinėti. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pareiškiamas kartu (sujungtas) su vienu ar keliais reikalavimais. Minėtų sąlygų egzistavimas teismo patikrinamas vykdant CPK 447 straipsnį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas, ar pareiškėjų prašomi nustatyti faktai sukels joms teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo, ar pareiškėjos patenka į Atkūrimo įstatymo 2 str. apibrėžtą asmenų ratą ir ar joms gali būti atkurtos nuosavybės teisės pagal A.E. D. pateiktą prašymą. Sistemiškai aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 str. nuostatas, atkūrimo sąlygas ir tvarką, Kauno miesto apylinkės teismas pritaikė tinkamą teisės normą ir priėjo teisingos išvados, kad mirusių pretendentų teisių perdavimas jų įpėdiniams yra ribotas (Atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.), todėl pagal Atkūrimo įstatymą teisė perimti mirusios pretendentės A.E. D. vardu atkurtas nuosavybės teises pareiškėjoms neatsirastų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tik A.E. D. , o ne pareiškėjos, turėtų teisę į J. J. dalies turto nuosavybės teisių atkūrimą, tuo tarpu A.E. D. mirus, o Atkūrimo įstatymui nenumatant galimybės atkūrus nuosavybės teises mirusiosios pretendentės vardu, perduoti jas pareiškėjoms (įpėdinėms), subjektinių teisių į J. J. turto dalį pareiškėjoms neatsiras. Neturėdamos subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjos neturi teisės ar įstatymu saugomo intereso (CPK 5 str.), kuris turi būti apgintas.
Be to, paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo fakto turėtų būti nurodyta, kad palikimas priimtas faktiškai valdyti neįforminant jokių dokumentų. Paduotame pareiškime ši sąlyga paminėta, todėl ji formaliai įvykdyta, bet turi būti patvirtinta įrodymais. Pagal CPK 447 straipsnio 3 dalį pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Tokie įrodymai paprastai yra archyvų, seniūnijų, kitų organizacijų ar asmenų išduodamos pažymos, kad atitinkamo laikotarpio dokumentuose nėra duomenų apie konkretaus asmens turto paveldėjimą arba kad dokumentai nėra išlikę, arba kad jie nėra perduoti į archyvą, arba kad paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, ar kad dėl jo nesikreipta, arba dar kitokie duomenys, kurie rodytų, kad dokumentais negalima patvirtinti juridinę reikšmę turinčio fakto. Jeigu tokie įrodymai nepridedami, tai reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto negali būti nagrinėjamas, o jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, tai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu ir 296 straipsnio 2 dalies tvarka reikalavimas turi būti paliekamas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegijos nuomone, teismas civilinę bylą nutraukė pagrįstai, kadangi, vadovaujantis LAT Senato 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 1.1-1.3 punktais, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.). Aplinkybė, kad nutartyje dėl bylos nutraukimo nenurodyta institucija, į kurią reikia kreiptis, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindas panaikinti nutartį, kuri teisine prasme yra iš esmės teisinga. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nepakankamas nutarties argumentų detalumas pats savaime nėra pagrindas ją naikinti, jei byla buvo nutraukta pagrįstai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą laiku nepristatytiems dokumentams bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pristatyti, visiškai nepagrįstas, kadangi asmenims, kurie negali būti laikomi atkurtinų nuosavybės teisių subjektais, Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai net neprasidėjo, todėl ir atnaujinami būti negali.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms byloje ir aukščiau nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atskirojo skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos apeliacine tvarka nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 01 31 nutartį palikti nepakeistą.