Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ir atsakovės G. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei G. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-16242-726/2017 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei G. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas 2017 m. kovo 7 d. ieškinyje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. prašymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos laikinai nustatyti jo dukters S. S. gyvenamąją vietą su ieškovu ir priteisti dukrai S. S. iš atsakovės laikiną periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, tačiau ieškovui išaiškino, jog tokiu atveju, jeigu atsakovė nesudaro galimybės bendrauti su dukra, ieškovas turi galimybę kreiptis į teismą dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.Teisme 2017 m. kovo 27 d. gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant, kad ieškovas kas antrą kalendorinių metų savaitę turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo dukterimi S. S. jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas įsipareigoja paimti dukterį iš atsakovės G. Š. gyvenamosios vietos atitinkamos savaitės, kurią dukra S. S. gyvena ir nepertraukiamai bendrauja su atsakove G. Š., sekmadienio vakarą (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.) ir po savaitės nepertraukiamo bendravimo, t.y. kitos savaitės sekmadienį (paskutinę buvimo su dukterimi dieną), grąžinti dukterį į atsakovės G. Š. gyvenamąją vietą (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.). Ieškovas pažymėjo, jog neprieštarauja, kad atsakovė dukters nepertraukiamo bendravimo su ieškovu metu aplankytų dukterį ieškovo gyvenamojoje vietoje šalių iš anksto suderintu laiku, o taip pat bendrauti su dukterimi telekomunikacinių įrenginių pagalba.Ieškovas prašyme nurodė, kad atsakovė riboja jo teisę bendrauti su dukra, todėl jie paskutinį kartą matėsi 2017 m. vasario 21 d. pasitelkus į pagalbą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes. Šiuo atveju, vaiko lankymas atsakovės gyvenamojoje vietoje neįmanomas dėl ieškovo, atsakovės ir jos šeimos narių konfliktiškų santykių. Kadangi atsakovė su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ieškovas norėdamas pasimatyti su dukra turi sugaišti 3 valandas kelionei. Tokiu atveju, dažnas mergaitės lankymas sąlygotų neprotingą ir nepagrįstą ieškovo laiko ir piniginių lėšų eikvojimą.Ieškovo teigimu, pereinamojo bendravimo tvarkos laikotarpio nustatymas nėra būtinas ir tikslingas, kadangi ieškovo dukra, nepaisant jos mažo amžiaus, ieškovą atpažįsta ir identifikuoja kaip savo tėvą, ieškovo ir dukters ryšys yra stiprus, nepaisant atsakovės ir jos tėvų pastangų šį ryšį nutraukti, ieškovo dukra ne kartą jau yra buvusi ieškovo gyvenamojoje vietoje, tad jai yra pažįstama ją supanti aplinka, ją laiko saugia ir patikima.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovo M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. S. tvarką iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos:ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra S. S. kas antrą savaitgalį, tarp 17.00 val. - 19.00 val. paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.; savaitgalių skaičiavimą, kada ieškovas turi teisę pasiimti dukrą bendravimui, pradėti skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 31 d.Likusioje dalyje teismas ieškovo prašymo netenkino.Teismas nustatė, kad bylos duomenimis šalių nepilnametė dukra S. S. yra gimusi 2015 m. rugpjūčio 9 d. (beveik du metai), šiuo metu gyvena kartu su atsakove (motina) (duomenys neskelbtini).Įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, teismas sprendė, kad ji yra koreguotina. Teismas spręsdamas klausimą dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, atsižvelgė į vaiko mažą amžių (1 metai ir 7 mėnesiai) ir, kad tokio amžiaus vaikui labiau yra reikalinga motinos globa. Be to, ieškovas šiuo metu dirba, o atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose ir pati prižiūri dukrą namuose. Todėl nustačius, jog dukra kas antrą savaitę bendrauja ir būna ieškovo namuose, nėra žinoma, kas mergaitę prižiūrėtų ieškovo darbo dienos metu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad yra nustatoma tik laikina bendravimo tvarka, į tai, kad atsakovas gyvena kitame mieste ir jam būtų sudėtinga bendrauti su vaiku darbo dienomis arba pačios atsakovės namuose dėl konfliktiškų santykių su atsakove ir jos tėvais. Todėl teismo vertinimu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tėvo bendravimas su nepilnamete dukra turėtų apsiriboti tik bendravimu kas antrą savaitgalį. Teismas sprendė, kad numatyta tvarka sudarys galimybes ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra ir palaikys su ja artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Be to, šalys atsižvelgdamos į vaiko interesus ir į savo galimybes, gali bendradarbiauti ir tartis dėl papildomos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į vaiko interesus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliantas (ieškovas) M. S. atskirajame skunde Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties prašė pakeisti šia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jas taikyti pilna apimtimi, t.y. nustatyti ieškovo ir jo dukters S. S. bendravimo tvarką iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos tokiomis sąlygomis:Ieškovas M. S. kas antrą kalendorinių metų savaitę (antrą, ketvirtą, šeštą, aštuntą ir t.t. kalendorinių metų savaites) turi teisę nepertraukiamai bendrauti su savo dukterimi S. S. jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovas įsipareigoja paimti dukterį iš atsakovės G. Š. gyvenamosios vietos atitinkamos savaitės, kurią dukra S. S. gyvena ir nepertraukiamai bendrauja su atsakove G. Š., sekmadienio vakarą (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.) ir po savaitės nepertraukiamo bendravimo, t.y. kitos savaitės sekmadienį (paskutinę buvimo su dukterimi dieną), grąžinti dukterį į atsakovės G. Š. gyvenamąją vietą (ne anksčiau kaip 17.00 val. ir ne vėliau kaip 19.00 val.).Ieškovas M. S. neprieštarauja, jog atsakovei G. Š. pageidaujant, ji dukters S. S. nepertraukiamo bendravimo su ieškovu M. S. metu galėtų aplankyti dukterį S. S. M. S. gyvenamojoje vietoje šalių iš anksto suderintu laiku, o taip pat bendrauti su dukterimi S. S. telekomunikacinių įrenginių pagalba.Ieškovo manymu, teismas nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką, nors teisinis reguliavimas nustato, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, tokių aplinkybių (kenkimo nepilnamečiam vaikui) nebuvo ir nėra nustatyta.Ieškovo vertinimu teismas nepagrįstai sprendė, kad vaikui motina yra reikalingesnė nei tėvas. Tokia teismo išvada, anot ieškovo, yra subjektyvi ir niekuo neparemta. Atkreipiamas dėmesys, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos VTAS specialistė lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir ištyrė šeimos aplinkos sąlygas. Byloje pateiktoje 2017 m. kovo 27 d. išvadoje pažymėta, jog ieškovas nuomojasi vieno kambario 50 m2 ploto butą su visais patogumais, bute yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Taigi, išvadą byloje teikiančios institucijos yra konstatuota, jog ieškovo nepilnametė duktė gali gyventi ir bendrauti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Tai ieškovo vertinimu kartu reiškia ir tai, jog ieškovas gali samdyti privačią auklę, kuri jo darbo metu galėtų prižiūrėti dukterį jo gyvenamojoje vietoje, arba leisti pačiai atsakovei prižiūrėti dukterį jos buvimo pas ieškovą metu. Tačiau tai tik viena iš daugelio vaiko priežiūros alternatyvų.Mergaitės globa, atsižvelgiant į jos amžių jau galės būti patikėta valstybiniams ar privačiam vaikų darželiui – lopšeliui. Iki to laiko, ieškovo draugai G. G. ir B. G., sutinka padėti ir esant reikalui prižiūrėti ieškovo dukterį. Ieškovas, siekdamas papildomai pagrįsti, jog jis yra pilnai pasirengęs užtikrinti savo dukters priežiūrą savo darbo metu (darbo dienomis), 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į VšĮ „REGNUM“ ir sudarė sutartį dėl Vaiko ugdymo ir priežiūros. Tad ieškovas yra visiškai pasirengęs su savo dukterimi bendrauti tokia tvarka, kokią ir prašė nustatyti savo 2017 m. kovo 27 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi dukters priežiūra darbo dienomis visapusiškai galės būti užtikrinta tiek privačių auklių, tiek ieškovo draugų, tiek vaiko priežiūros įstaigų pagalba. Ieškovas, vadovaudamasis 2017 m. kovo 30 d. teismo nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka, informavo atsakovę, jog nutartyje nurodytu laiku ketina atvykti pasiimti dukters ir paprašė sudaryti visas tam reikiamas sąlygas, suruošti dukters daiktų krepšelį. Tačiau vakare nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą dukrai ieškovui perduota nebuvo, nes nutarties vykdymui trukdė atsakovės tėvai ir kiti nenustatyti asmenys tuo metu buvę atsakovės tėvams priklausančioje namų valdoje. Ieškovui buvo grasinama ir raginama nutraukti teisminį procesą. Ieškovas dėl to patyrė nervinį šoką, dėl ko 2017 m. balandžio 4 d. po vizito pas psichiatrą gavo nurodymą dėl receptinių psichoanaleptinių vaistų įsigijimo ir vartojimo. Nurodyti vaistai skirti su nerimu (baime) susijusiems arba nesusijusiems depresiniams susirgimams gydyti. Ieškovo sveikatos sutrikimus patvirtinantys rašytiniai įrodymai pridedami. Taip pat, atsakovas buvo priverstas dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo kreiptis į antstolės gyvenamąją vietą aptarnaujantį antstolį. Ieškovo manymu, teismas nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką, nors teisinis reguliavimas nustato, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju, tokių aplinkybių (kenkimo nepilnamečiam vaikui) nebuvo ir nėra nustatyta. Apibendrintai, teismas neįvertino visų su byla susijusių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovė G. Š. atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-30 nutartį ir nustatyti pereinamąjį laikotarpį iki bylos teisme išnagrinėjimo iš esmės arba iki kol šalys pačios nuspręs, kad pereinamojo laikotarpio nebereikia, kurio metu ieškovas su dukra bendrautų dalyvaujant vaiko motinai, kas antrą savaitgalį, tarp 17.00 val. - 19.00 val. paimant vaiką ir vaiko motiną iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžinant vaiką su vaiko motina į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.;. Šalims nusprendus, kad pereinamasis laikotarpis nebetikslingas ar jam pasibaigus, vaiko tėvas bendrauja toliau nustatyta bendra bendravimo su vaiku tvarka.Atsakovė nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas be jos žinios, todėl ji negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl pereinamojo laikotarpio bendravime su vaiku nustatymo. Šiuo atveju, teismas priimdamas sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo prašymą, kuris vykdytinas skubiai, nesvarstė ir nevertino reikšmingų šios bylos kontekste aplinkybių ar priimtas sprendimas objektyviai gali būti skubiai įvykdomas, o būtent dėl mažamečio vaiko S. S. perdavimo ieškovui, išsivežant vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos savaitgaliui.Atsakovė apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį sužinojo žodžiu iš ieškovo 2017 m. kovo 31 d., kai jis atvyko pasiimti mergaitės. Atsakovės teigimu, ieškovas neklausė, ar būtų galimybė nedelsiant pasiimti dukrą ir nepateikė teismo nutarties, todėl mergaitė buvo nepasiruošusi kelionei į Vilnių.Atsakovė teigė, kad sudarydavo sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku, aukodama savo laiką važiuodama pas ieškovą į namus. Tai patvirtino ir pats ieškovas. Šiuo atveju, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į tai, kad vaikas yra mažametis ir ieškovas nesugebės pats vienas pasirūpinti juo – paruošti vaikui tinkamą specialų maistą, pamaitinti, aprengti, pakeisti rūbus, bendrauti su vaiku dvi dienas nematant mamos, su kuria yra įpratęs nuolatos būti. Ieškovas nieko panašaus niekad nedarė, o visą laiką vaiko priežiūra rūpindavosi išskirtinai tik atsakovė ir su vaiku ieškovas bendraudavo būnant kartu, todėl tiesiog dėl vaiko priežiūrai reikalingų įgūdžių stokos, ieškovas taip staiga pasiėmęs vaiką, nesugebės juo tinkamai pasirūpinti, o tai neabejotinai prieštarautų vaiko interesams. Todėl atsakovė mano, kad būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį ieškovas galėtų įgyti ne tik bendravimo su vaiku, bet ir vaiko priežiūrai reikalingų įgūdžių.Atsakovė atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.Nurodė, kad ieškovas pat negalės įgyvendinti tokios bendravimo su vaiku tvarkos, kokią prašo teismo patvirtinti. Jis visą darbo savaitę praleis darbe, bet ne su vaiku. Pats ieškovas nurodo, kad jam būnant darbe, vaikas būtų paliktas tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad dukra būtų palikta su svetimais žmonėmis, kurie nesusiję su vaiku jokiais giminystės ryšiais. Kai tuo tarpu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl gali vaiką prižiūrėti namuose pati. Kitą vertus, atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikas jaučiasi saugus, šioje aplinkoje gyvena nuo pat gimimo, vaiką taip pat padeda prižiūrėti kartu gyvenantys seneliai.Atsakovės manymu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka asmeninius ieškovo interesus, bet ne vaiko. Taip pat, pažymėta, kad ieškovas 2017 m. kovo 31 d. atvykęs į atsakovės gyvenamąją vietą rodė nepagarba, kalbėjo įsakmiai, neužėjo į namus ir reikalavo, kad dukra būtų atnešta į jo mašiną esančią 150 metrų nuo vaiko gyvenamosios vietos, neatsižvelgdamas į tai, kad dukros daiktai nėra paruošti. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. kovo 30 d. teismo sprendimas buvo neįvykdytas.Ieškovas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovo atskirąjį skundą patenkinti.Nurodė iš esmės tapačius atskirajame skunde nurodytiems argumentams motyvus. Papildomai pažymėjo, kad naujos Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta pareiga pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie turi teisę dėl prašymo pateikti prieštaravimus, tik tuo atveju, kai vieną laikinąją apsaugos priemonę norima pakeisti kita. Taigi teismas neturėjo pranešti atsakovei apie ieškovo pateiktą prašymą.Ieškovas akcentavo, kad 2017 m. kovo 30 d. nutartis per EPP 2017 m. kovo 31 d. buvo įteikta atsakovės atstovui. Be to, ieškovo atstovas papildomai 2017 m. kovo 31 d. paprašė, kad atsakovės atstovas išaiškintų ieškovei teismo nutartį ir jos neįvykdymo pasekmes. Taigi, darytina išvada, kad apie teismo nutartį ieškovė buvo informuota tinkamai.Ieškovas 2017 m. kovo 31 d. žinute informavo atsakovę, kad atvažiuos pasiimti dukros ir kad atsakovė suruoštų jos rūbų daiktų krepšelį.Ieškovas, pradedant 2017 m. balandžio 14 d., kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra. Jis ne kartą siūlė atsakovei vykti kartu su dukra į ieškovo gyvenamąją vietą, tikėdamasis, kad pavyks atkurti šeimyninius ryšius ir užbaigti šį ginčą, tačiau atsakovė atsisakė. Iš susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad ieškovas vienas pats susitvarko su mažametės dukters priežiūra, o atsakovė, būdama tuo įsitikinusi išvyksta iš Vilniaus į savo gyvenamąją vietą. Taigi atsakovė prašo, kad būtų nustatomas pereinamasis vaiko bendravimo su ieškovu laikotarpis, nes jis vienas nesugebės pasirūpinti vaiku, bet kai atsakovei siūloma pasilikti ir dalyvauti bendravimo su vaiku metu, ji atsisako. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirųjų skundų medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Vadovaujantis CK 3.155 straipsniu, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad motinai (tėvui), negyvenančiai kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su mažamete dukra. Nustatė, kad ieškovas su dukra bendrauti turės teisę kas antrą savaitgalį tarp 17.00 val. - 19.00 val. paimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos penktadienį ir grąžinant vaiką į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val., savaitgalius pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 31 d.Apeliantai su tokia teismo nutartimi nesutiko. Ieškovas prašė laikinąsias apsaugos priemones taikyti pilna apimti, t.y. nustatyti, kad jis turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra kas antrą kalendorinių metų savaitę, ją pasiimant iš atsakovės gyvenamosios vietos sekmadienį 17:00-19:00 val. ir po savaitės sekmadienį, grąžinant į atsakovės gyvenamąją vietą 17:00-19:00 val. Atsakovė sutiko, kad dukra su tėvu bendrautų savaitgaliais, tačiau prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kol vaikas pripras vienas pasilikti su tėvu, o tėvas išmoks pasirūpinti vaiku.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirojo skundo motyvu, kad teismas ieškovui nustatė minimalią bendravimo su vaiku tvarką. Vertinant skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, matyti, kad buvo nustatyta maksimaliai vaiko poreikius atitinkanti bendravimo tvarka. Ieškovui leista vaiką pasivežti į namus ir bendrauti nepertraukiamai visą savaitgalį.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima esant situacijai.Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad nuo gimimo mažametė gyvena su atsakove, jos tėvų namuose, (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi ieškovas gyvena Vilniuje, mergaitė daugiausiai laiko praleidžia su motina ir seneliais. Tai reiškia, kad mergaitė jau yra prisitaikiusi prie ją supančios aplinkos ir žmonių, kuriuos mato kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Taigi, atsižvelgiant į esamą situaciją, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad mergaitės atskyrimas nuo jai artimos aplinkos ir mamos su kuria yra užsimezgęs artimas ryšys, visai savaitei, pažeistų prioritetiniais laikomus vaiko interesus, būtų neužtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniams formavimuisi.Kitą vertus, ieškovas darbo dienomis dirba, todėl, kaip pats nurodė, vaiką paliktų darželyje arba vaikui nepažįstamų asmenų globoje, kai tuo tarpu atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose ir visą savo laiką gali skirti buvimui su dukra. Taigi atsižvelgiant į vaiko interesus būtų neteisinga savaitei mergaitę atskirti nuo mamos, kai ji gali visą savo laiką skirti bendravimui su dukra ir nustatyti, kad mergaitė savaitę bendraus su tėvu, kuris didžiąją laiko dalį dirbs ir dėl to turės palikti mergaitę su nepažįstamais bei neartimais jai žmonėmis.Teismas pažymi, kad procesiniuose dokumentuose šalys pripažįsta, jog bendravimo su vaiku tvarka, tokia kokia ji buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. jau yra realiai vykdoma, todėl nėra pagrindo nustatyti pereinamąjį bendravimo su vaiku laikotarpį. Be to, kaip matyti iš ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų, jis neprieštarauja, kad jo bendravimo su dukra metu, ieškovo gyvenamojoje vietoje lankytųsi ir atsakovė. Taigi, dėl to nesant šalių ginčo, nėra pagrindo nustatyti pereinamąjį laikotarpį.Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu mergaitei motinos globa yra svarbesnė, nei tėvo, kadangi dėl dažno buvimo drauge jau susiformavo stipresnis jų tarpusavio emocinis ryšys. Teismas pagrįstai vaiko interesus vertino kaip prioritetinius ir atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvas darbo dienomis dirba, t.y. negali dukrai skirti maksimalaus rūpesčio ir dėmesio, nustatė, kad ieškovas bendraus su mažamete dukra kas antrą savaitgalį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, o bylos šalių atskirieji skundai nesudaro pagrindo šią nutartį pakeisti arba panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju, teismo nutartis palikta nepakeista, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims nėra paskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.