- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-450-175-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Albinas Antanaitis, Olegas Šibkovas
- Kaltinamasis
- A. L.
- Civilinis ieškovas
- V. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis, Arvydas Pocius
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamosios bylos Nr. 1A-450-175-2014;
Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00423-2012-6;
2014 m. birželio 2 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Olego Šibkovo ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Onai Dirsienei, išteisintajam A. L. ir jo gynėjui advokatui Vidmantui Raviniui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B. bei civilinio atsakovo atstovui advokatui Arvydui Pociui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 str. 1 d. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui. Jis kaltintas tuo, jog, būdamas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A. K. 2010-07-12 įsakymu Nr. 135 paskirtas užimti energetiko pareigas ir dirbdamas energetiko pareigose bei pagal UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės A. K. 2011-12-21 patvirtintus „Energetiko pareiginius nuostatus“, pažeidė: „Energetiko pareiginių nuostatų“ eilę reikalavimų, t. y. nuostatų 16 punktą, kuriame nustatyta, jog energetikas privalo “Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros, reikalavimų“; 30 punktą, kuriame sakoma, jog energetikas privalo “Nustatyta tvarka įforminti ir kontroliuoti darbus bei darbuotojus, atliekant pavojingus darbus, užtikrinant saugų jų atlikimą“; bei pažeidė šių nuostatų 61.8 punktą, kuriame nurodyta, jog energetikas atsako už “Darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instrukcijų, apsaugos nuo elektros reikalavimų bei higienos normų reikalavimų laikymąsi ir kontrolę“ ir, pažeisdamas šiuos „Energetiko pareiginių nuostatų“ reikalavimus, A. L. 2012-04-04 apie 9.45 val. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuomet buvo vykdomi remonto darbai šaldymo kameroje Nr. 2, A. L. tinkamai neapžiūrėjęs vamzdinių kilnojamųjų pastolių ir neįsitikinęs jų patikimumu, prieš pradedant juos naudoti, bei neįsitikinęs, kad pastoliai pilnai sukomplektuoti pagal gamintojų reikalavimus, techniškai tvarkingi (nėra įtrūkimų, sulenkimų ir pan.), kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) 2012-02-29 generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47, bei neužpildęs reikiamos dokumentacijos, kaip to reikalauja UAB (duomenys neskelbtini) „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarka“, nustatyta 2012-02-29 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47 apie pastolių tinkamumą naudoti, nurodė darbuotojui V. B. naudoti šiuos pastolius, kuriuos eksploatuoti buvo draudžiama dėl to, jog pastoliai buvo sukonstruoti savadarbiu būdu, t. y. esant pastolių konstrukcijos pakeitimams, o būtent: buvo papildomai, savadarbiu būdu pritvirtinti pastolių atraminiai ratukai. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo R. N. 2002-05-31 įsakymu Nr. 216-P, paskirtam užimti ir dirbti šaltkalvio-elektriko pareigose V. B., A. L. nurodė 4,62 m aukštyje pritvirtinti elektros šviestuvus, pasinaudojant minėtais IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančiais vamzdiniais kilnojamaisiais pastoliais, kurie nuo 2012 m. kovo mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buvo laikomi UAB (duomenys neskelbtini) šaldymo kameroje Nr. 2, jų būklė buvo nepatikrinta, dėl ko, V. B. užlipus ant šių pastolių platformos, esančios 2,60 m aukštyje, lūžo pastolių atraminio ratuko savadarbis tvirtinimas, dėl to pastoliai virto ant šono, o V. B. galvos dešine puse krito ant betoninių plokščių grindų, dėl ko jam įvyko lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kaktikaulio lūžimas, dešinio riešo sąnario ir dešinio čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruva dešinės akies srityje ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Prokurorė savo apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. L. pripažinti kaltu pagal BK 176 str. 1 d., ir už nusikalstamą veiką paskirti jam 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą, taip pat priteisti nukentėjusiojo V. B. pareikštą civilinį ieškinį atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) dėl 50000 litų neturtinės žalos ir 2438,78 litų turtinės žalos, netekto darbingumo pajamų po 642,5 litų kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2015-09-18 (nustatytas netektas darbingumas iki 2015-09-18) bei 3000 litų advokato išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorės nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. išteisinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, jog A. L. dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, tačiau teismo posėdžio metu duoti A. L. parodymai vertintini kritiškai, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. L. davė priešingus parodymus ir dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 176 str. l d. kaltę pripažino iš dalies. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog 2012-04-04, prieš tęsiant darbus, „neapžiūrėjo pastolių“, „dokumentacija prieš naudojant pastolius nebuvo užpildyta (t. y. reikiamas žurnalas, kuriame turėtų būti parašyta žyma - „pastoliai tinkami naudoti“)“, apie pastolių tinkamumą naudoti nebuvo ir tokio dokumento negalėjo būti, nes šie pastoliai nepriklausė UAB (duomenys neskelbtini), todėl ir šioje įmonėje nebuvo reikiamos dokumentacijos dėl jų naudojimo (b.1. 87-89, 1 t.). 2012-08-30 papildomai apklaustas A. L. nurodė tokias pat aplinkybes (b.1. 95-96, 1 t.). Teismas visiškai netyrė šių aplinkybių, neįvertino A. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neįvertino tos aplinkybės, kad pastoliai jokios tokiems įrenginiams įstatymų nustatytos patikros neturėjo, sutartis dėl jų panaudojimo su IĮ (duomenys neskelbtini) nebuvo sudaryta, A. L. nusprendė juos panaudoti savavališkai, tiesiogiai pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jokios dokumentacijos dėl šių pastolių tinkamumo naudoti jis neužpildė. Teismas vienareikšmiai pripažino tik A. L. parodymus, duotus teismo posėdžio metu. Teismas nuosprendyje vertindamas liudytojo V. J. parodymus, konstatavo, jog liudytojas V. J., apklausiamas teisme, detaliai nurodė darbų saugos reikalavimų pažeidimus, kurie buvo padaryti 2012-04-04 UAB (duomenys neskelbtini) atliekant minėtus darbus. V. J. parodė, kad visų pirma energetikas A. L. neužtikrino pilnos darbuotojų darbų saugos, nepatikrino pastolių, kurie įvykio dieną buvo patraukti į kitą vietą, t. y. pajudinti iš pastovios, tam darbui atlikti, pastatymo vietos, jie buvo kitos įmonės, pastoliai reikiamos patikros neturėjo, pastolių ratukai buvo be stabdžių, pastolius A. L. paėmė savavališkai. Liudytojo V. J. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai atitinka jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas, nors ir grindžia savo nuosprendį minėto liudytojo parodymais, jais nesiremia ir priima išteisinamąjį nuosprendį A. L. atžvilgiu.
Skunde taip pat pažymima, kad 2012-04-16 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (priedas Nr. l) konstatuota, jog pastoliai virto lūžus ratukui, kadangi suvirinimas atliktas nekokybiškai-neištisinė suvirinimo siūlė. Pastoliai nebuvo tinkamai apžiūrėti ir nebuvo užpildyta reikiama dokumentacija, kaip to reikalauja “Kopėčių ir pastolių tikrinimo ir priežiūros tvarka“. Jų nebuvo galima naudoti atliekant minėtus darbus (b.1. 61-65, 1 tomas). Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, jog A. L. nurodžius naudoti IĮ (duomenys neskelbtini) pastolius, jie, tame tarpe ir A. L., matė, jog ratukai pritvirtinti prie pastolių buvo kito metalo, spalva skyrėsi, ir tie skirtumai matėsi akivaizdžiai, tuos skirtumus matė ir A. L., tačiau nieko nesakė. V. B. parodė, kad „apžiūros pastolių akto jis nepasirašė ir toks aktas nebuvo surašytas“ (b.1. 61, 62-63, 146, 151, 152, 2 t.). Teismas, nuosprendyje teigdamas, jog pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis naudojamų pastolių strypo ir ratuko suvirinimo vietoje lūžimas, nes suvirinimas buvo atliktas nekokybiškai (neištisinė suvirinimo vieta), dėl ko pastoliai virto ant šono, ir kartu nuo pastolių iš 2,6 m aukščio krito šaltkalvis-elektrikas V. B., prieštarauja savo paties teiginiams, kad A. L. nei numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokios pasekmės (nusikalstamas pasitikėjimas), taip pat negalėjo numatyti, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokios pasekmės (nusikalstamas nerūpestingumas). Byloje pakanka duomenų teigti, kad A. L. negalėjo pavesti darbuotojams dirbti ant šių įrenginių ir tuo jis grubiai pažeidė darbų saugos aktų reikalavimus. Antrą šio nelaimingo atsitikimo kilimo priežastį teismas nurodė, kad V. B. įvykio metu nedėvėjo apsauginio šalmo. V. B. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas jam apsauginis šalmas buvo nekokybiškas, dirbant krito ant akių, viduryje šalmo esantis diržiukas ir „spaudukai“ buvo nekokybiški, šalmo nelaikė, todėl dideliame aukštyje nebuvo galimybės dirbti su tokio pobūdžio apsauginiu šalmu ir dėl to antrą darbo dieną nukentėjęs dėl minėto apsauginio šalmo nekokybiškumo, buvo priverstas jo nedėvėti. Tai rodo, kad A. L. neatliko jam pavestų pareigų ir neužtikrino saugaus darbo objekte (b.1. 61, 2 t.). Skunde nurodoma, kad, nors A. L. sprendimą naudoti IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius pastolius priėmė bendrai pasitaręs su nukentėjusiuoju V. B. bei G. G., tačiau teismas neįvertino aplinkybės, kad A. L. nebuvo prievolės tartis su šiais darbuotojais, jie nėra atsakingi už darbų saugą ir vykdė būtent atsakingo asmens - A. L. nurodymus. Teismas nevertino objektyvių proceso dalyvių parodymų, kai kuriuos iš jų laikė abejotinais ir vertino juos kaltinamojo naudai. Teismo padaryta išvada dėl priežastinio ryšio nėra tinkamai motyvuota, nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išanalizavimu, todėl kelia abejonių jos teisingumu (BPK 20 str. 5 d.). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp A. L. veikos (neveikimo) ir kilusių pasekmių nustatytas tiesioginis būtinas priežastinis ryšys, dėl to jo kaltė atitinka nusikaltimo, numatyto BK 176 str. l d., požymius (LAT nutartis 2K-267/2009). Ikiteisminio tyrimo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog A. L. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus ir pasekmės kilo būtent dėl jo kaltės.
Nukentėjusysis bei civilinis ieškovas V. B. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. L. nuteisti pagal BK 176 str. 1 d. bei V. B. priteisti iš A. L. 50 000 litų neturtinės žalos, 2438,78 Lt turtinės žalos, netekto darbingumo pajamų po 642,5 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2015-09-18 bei advokato (advokato padėjėjo) atstovavimo išlaidas. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas kaip nepagrįstas. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. L., žinodamas, kad bus atliekami šviestuvų kabinimo darbai, iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad šie darbai būtų atlikti saugiai, tai yra pažeidė 2011-12-21 patvirtintų „Energetiko pareiginių nuostatų“ bei 2012-02-29 patvirtintos „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarkos“ nuostatas, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. A. L. turėjo teisinę pareigą užtikrinti konkretaus darbo - šviestuvų tvirtinimo saugą. Tam, kad toks darbas būtų atliktas saugiai, vykdydamas atitinkamų lokalinių aktų nuostatas, A. L. turėjo pareigą darbuotojus aprūpinti, jiems sukomplektuoti ir pateikti saugias darbo priemones, tačiau to nepadarė. Būtent A. L. sprendimu, darbo atlikimui buvo pasirinkti nesertifikuoti, savadarbiu būdu sukonstruoti pastoliai (tai yra padaryti pastolių konstrukcijos pakeitimai - savadarbiu būdu pritvirtinti pastolių atraminiai ratukai), priklausę IĮ (duomenys neskelbtini), su kuria jokios sutartys nebuvo pasirašytos, o šiuos pastolius naudojant nebuvo užpildyta reikiama dokumentacija, nepatikrinta jų komplektacija. Vadinasi, A. L. galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali kilti tokios pasekmės. 2012-04-03 buvo apžiūrėti darbui naudotini pastoliai ir surašytas pastolių apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad pastoliai apžiūrėti vizualiai. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis šiuo deklaratyviu dokumentu, daro neteisingą išvadą, kad pastoliai buvo apžiūrėti tinkamai. Nukentėjusysis V. B. kartu su liudytoju G. G. negalėjo ir neturėjo apžiūrinėti pastolių, tam jie neturėjo kompetencijos, įmonėje jie dirbo elektrikais, o ne metalinių konstrukcijų inžinieriais specialistais. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodo, kad teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo V. J., kaip darbų saugos specialisto parodymais, jog „minėtas ratuko tvirtinimo (privirinimo) defektas buvo paslėptas ir realiai nei A. L., nei V. B., nei kitas asmuo to pastebėti negalėjo“. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiremia šio liudytojo parodymų visuma, neanalizuoja jų visumos turinio. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. J. parodė, kad pagal darbo sutartį vykdė tam tikras funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, į kurias įėjo darbuotojų konsultavimas, mokymo organizavimas, sveikatos tikrinimo organizavimas, lokalinių aktų ruošimas, dalyvavimas nelaimingų atsitikimų tyrime ir kt. Kadangi pagal sutartį turi dalyvauti nelaimingo atsitikimo tyrime, po pokalbio su direktore buvo sudaryta komisija, kuri nustatė, kad nelaimingo atsitikimo yra kelios priežastys - tai, kad, nors elektrikai laiku instruktuoti ir supažindinti su darbui elektrikui šitose sąlygose atmintine, nebuvo dėvimos apsaugos priemonės, tačiau buvo dirbama ant pastolių, kurie neatitiko tų reikalavimų, kurie keliami mobiliems pastoliams. Ratukai, kurie yra pritvirtinti pastolių apačioje, neturėjo stabdžių, pastoliai nebuvo išbandyti, atitinkami žurnalai nebuvo užpildyti, energetikas A. L. neužtikrino pilnos darbuotojų saugos ir sveikatos atliekant šiuos darbus, nes pastoliai priklausė IĮ (duomenys neskelbtini), su kuria UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasirašę sutarties dėl šių pastolių naudojimo. Liudytojas pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi standartinius pastolius, kurie pagaminti pagal standartinius reikalavimus, o čia buvo savadarbiai, stabdžių apskritai nebuvo.
Apelianto skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad A. L. vykdė energetiko pareiginių nuostatų reikalavimus ir kad A. L. nėra kaltas dėl kilusių pasekmių. Teismas nepagrįstai nurodo, kad energetiko pareiginių nuostatų 16 p., 30 p., 61,8 p. reikalavimai yra bendro pobūdžio darbų saugos reikalavimai, kuriuos privalo vykdyti energetikai. Paminėtina ir tai, kad teismas iš esmės nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp A. L. padarytų norminių aktų pažeidimo ir V. B. sužalojimo, o ėmėsi nustatinėti paties A. L. pavedimu darbus atlikusių darbuotojų - nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo G. G. padarytus darbų saugos reikalavimų ir juos reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus bei galimą priežastinį ryšį tarp jų bei kilusių padarinių, nors nustatant priežastinį ryšį visų pirma yra svarbu nustatyti būtent tai, ar kaltinamajam inkriminuoti pažeidimai buvo būtina byloje nustatytų padarinių kilimo sąlyga. Teismas byloje nustatytų padarinių kilimą susiejo su keliomis sąlygomis ar priežastimis, todėl turėjo pareigą išsiaiškinti ir nustatyti, kuri iš šių sąlygų ar priežasčių buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ar priežastis, tačiau to nepadarė. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje buvo neteisingai vertinami nukentėjusiajam V. B. padaryti sužalojimai. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. B. klinikiniais duomenimis konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kaktikaulio lūžimas, dešinio riešo sąnario ir dešinio čiurnos sąnario sumušimas, kraujosruva dešinės akies srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti galimai 2012-04-04 aplinkybėse nurodytu būdu (nukritus nuo pastolių). 2013-09-04 darbingumo lygio nustatymo pažymoje nurodyta, kad V. B. netektas darbingumas - 45 procentai. 2003-05-23 LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo" patvirtintose „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.10 p nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų — profesinio darbingumo; 6.11 punkte nurodyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas - tai sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis - 30 ir daugiau procentų - bendro darbingumo. Todėl baudžiamojoje byloje yra nustatyti visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 176 str. 1 d., požymiai, o baudžiamoji atsakomybė už šio nusikaltimo padarymą kyla būtent A. L., kuris buvo atsakingas už kaltinime nurodytų norminių aktų vykdymą.
Teismo posėdyje prokurorė patvirtino apeliacinio skundo argumentus ir prašė tenkinti jos ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus. Nukentėjusysis prašė jo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis, jo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. apeliaciniai skundai atmetami.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, ir savo išvadas, išdėstytas išteisinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas tinkamai ištyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus bei nuosprendyje rėmėsi, priešingai nei nurodoma prokurorės skunde, ne vien teisiamajame posėdyje duotais parodymais. Vertindamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių duotus parodymus, teismas rėmėsi tik ta jų parodymų dalimi, kuri atitinka kitais įrodymais nustatytas objektyvias bylos aplinkybes. Be to, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą surašiusiam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
BK 176 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti jo įgalioti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinė nutartis Nr. 2K-154/2012). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 176 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado.
Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė energetiko A. L. nurodytų darbų saugos reikalavimų nesilaikymas, t. y. netinkama darbų saugos reikalavimų kontrolė, darbų kontrolė ir jų įforminimas bei darbuotojų darbų saugos reikalavimų laikymasis ir kontrolė ir t.t. ar kiti kaltinamajame akte bei kaltinime išvardyti norminių aktų pažeidimai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kaltinimas neįrodė, jog A. L. padarė kaltinime nurodytus energetiko pareiginių nuostatų pažeidimus, be to, nurodytų „Energetiko pareiginių nuostatų“ 16 p., 30 p., 61.8 p. reikalavimai yra bendro pobūdžio darbų saugos reikalavimai. „Energetiko pareiginių nuostatų“ 16 p. nustatyta, jog energetikas privalo „Kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos darbe, gaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros, reikalavimų.“ Išteisinamajame nuosprendyje teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog A. L. visus teisės aktų reikalavimus įvykdė tinkamai. „Energetiko pareiginių nuostatų“ 30 p. nustatyta, jog energetikas privalo „Nustatyta tvarka įforminti ir kontroliuoti darbus bei darbuotojus, atliekant pavojingus darbus, užtikrinant saugų jų atlikimą“. Tačiau, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, darbai nebuvo priskirti prie pavojingų darbų, todėl, nuostata, kurios pažeidimu buvo kaltinamas A. L., yra visiškai nepagrįsta. „Energetiko pareiginių nuostatų“ 61.8 p. kalbama apie tai, kad energetikas yra atsakingas už darbų saugą ir sveikatą. Šiame punkte kalbama apskritai apie A. L. kaip subjektą, t. y., kad jis gali būti kaip subjektas, esant tam tikriems „Darbų saugos įstatymo“ reikalavimų pažeidimams. Jokių kitų teisės norminių aktų pažeidimų, jokių konkrečių teisės reikalavimo nuostatų, kurias būtų pažeidęs išteisintasis A. L., kaltinamajame akte nurodyta nebuvo ir tokie teisės aktų pažeidimai nagrinėjant bylą nenustatyti.
A. L. buvo kaltinamas ir dėl to, jog tinkamai neapžiūrėjęs vamzdinių kilnojamųjų pastolių, priklausančių IĮ (duomenys neskelbtini) ir neįsitikinęs jų patikimumu, prieš pradedant juos naudoti, bei neįsitikinęs, kad pastoliai pilnai sukomplektuoti pagal gamintojų reikalavimus, techniškai tvarkingi (nėra įtrūkimų, sulenkimų ir pan.), kaip nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) 2012-02-29 generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47, ir neužpildęs reikiamos dokumentacijos apie pastolių tinkamumą naudoti, kaip to reikalauja „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarka“, nustatyta 2012-02-29 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. L. „Energetiko pareiginių nuostatų“ reikalavimus vykdė, nes prieš darbą su nukentėjusiuoju bei liudytoju tinkamai apžiūrėjo pastolius, įsitikino jų patikimumu ir surašė apžiūros aktą, kuriuo konstatavo, kad pastoliai yra techniškai tvarkingi, juos galima naudoti kameros apšvietimo šviestuvų montavimo darbams. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad buvo neužpildyta reikiama dokumentacija apie pastolių tinkamumą naudoti, kaip to reikalauja UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta „Kopėčių ir pastolių tikrinimo priežiūros tvarka“, šiuo atveju priežastinio ryšio dėl kilusių padarinių nepagrindžia. A. L., V. B. ir G. G. teisme patvirtino, jog jie apžiūrėjo ir patikrino pastolius, kurie jokių įtarimų jiems nesukėlė. Be to, visi anksčiau matė, jog ilgą laiką ant pastolių dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojai, ant jų kilnojo didelius svorius turinčius daiktus, todėl pastolių patikimumas jiems įtarimų nesukėlė. Teisme apklausiami nukentėjusysis V. B. ir liudytojas G. G. taip pat patvirtino, jog 2012-04-03 prieš pradedant darbus A. L. juos papildomai instruktavo dėl darbų saugos, t. y., kad jie privalo naudoti individualias apsaugos priemones, nors jie ir taip buvo supažindinti ir savarankiškai atsako už savo elgesį ir darbų saugą darbų metu pagal 2011-07-19 UAB (duomenys neskelbtini) patvirtintą „Elektros cecho darbuotojų atmintinę, vykdant įmonėje statybos-rekonstrukcijos darbus“, kurioje numatyta, kad šaltkalviui-elektrikui, dirbančiam aukštyje, priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio, papildomai naudotis individualiomis saugos priemonėmis ir prieš pradedant dirbti ant kopėčių bei pastolių reikia įsitikinti, kad ar jie tvirti, ar negalima paslysti, ar atsitiktinai nepajudės iš vietos, „Priešgaisrinės saugos, šaltkalvio elektriko saugos ir sveikatos instrukciją“, kurios 1.3.2 p. numato tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, o 3.1 p. numato, jog prieš pradėdamas dirbti šaltkalvis-elektrikas privalo įsitikinti ar tvarkingos asmeninės apsaugos priemonės, bei „Darbuotojo, atliekančio darbus iki 5 m aukštyje saugos ir sveikatos instrukciją“, kurioje nurodyta, jog prieš pradėdamas dirbti, darbuotojas turi patikrinti, ar priemonės tvarkingos bei tinkamos darbui, ar tvarkingi darbo įrankiai bei įrenginiai, paaukštinimo priemonės, apžiūrėti vietą, kurioje reikia atlikti darbus. Taip pat šios instrukcijos 18 p. numatyta, jog darbo vietoje naudojamos paaukštinimo priemonės turi būti stabilios, turėti lygų darbo paviršių, o 26 p. numato, kad ratukai turi būti patikimai pritvirtinti. Be to, dėl darbų saugos šie asmenys buvo instruktuoti ir anksčiau, turėjo įgiję aukštalipio kvalifikaciją. Negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais dėl šalmų netinkamumo naudoti. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu minėti šalmai nebuvo apžiūrėti, nebuvo nustatytos jokios aplinkybės bei nebuvo surinkti jokie įrodymai, kad šalmai, kurie buvo išduoti kaip asmeninė apsaugos priemonė nukentėjusiajam, būtų netinkami naudoti.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis buvo ta, jog lūžo V. B. naudojamų pastolių strypo ir ratuko pastiprinimo plokštelės suvirinimo vieta, nes suvirinimas buvo atliktas nekokybiškai (neištisinė suvirinimo vieta), dėl ko pastoliai virto ant šono. Nei A. L., nei nukentėjusysis, nei kiti asmenys negalėjo šio defekto vizualiai pastebėti ir numatyti, jog gali taip atsitikti bei kilto tokios pasekmės. Tai patvirtino teisme apklaustas liudytojas V. J. (UAB (duomenys neskelbtini) specialistas), dalyvavęs tiriant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pasirašęs aktą. Apklausiamas liudytojas parodė, kad pastoliai buvo savarankiškai perdaryti, t. y. standartinis (pirktinis) ratukas buvo privirintas prie pastiprinimo plokštelės, kuri buvo privirinta prie strypo, kuris buvo kišamas į pastolių koją. Jis asmeniškai apžiūrėjo strypo suvirinimo prie pastiprinimo plokštelės vietą, kuri lūžo. Pasak V. J., paslėpto ratuko tvirtinimo privirinimo defekto vizualiai pamatyti nebuvo galima. Nors liudytojo teigimu, tokių pastolių negalima buvo naudoti, tačiau šio defekto niekas nepastebėjo ir nenumatė bei negalėjo numatyti, kad gali kilti tokios pasekmės.
Nors prokurorė skunde akcentavo, kad iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ratukas privirintas nekokybiškai, tačiau nuotraukos padarytos jau po įvykio, t. y. po fakto, kada įvyko lūžimas. Nors skunduose nurodoma, kad pastoliai priklausė kitai įmonei, o sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir IĮ (duomenys neskelbtini) dėl pastolių naudojimo sudaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad joks teisės akto reikalavimas nedraudžia naudoti kitai įmonei priklausančių įrenginių. Teisme apklausiamas A. L. patvirtino, kad IĮ (duomenys neskelbtini) pastoliais naudojosi metus laiko, kėlė didelius svorius, montavo plokštes, kurios sveria po 100 kg, ir pastoliai tokį svorį laikė. Tuo metu įmonėje kitų tinkamų ir reikiamo aukščio pastolių nebuvo. Kelių dienų laikotarpyje, pastoliai turėjo būti pertempti į kitą objektą ir toliau naudojami.
Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. išteisinęs pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta BK 176 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad A. L. pagal BK 176 str. 1 d. išteisintas nepagrįstai. Tačiau sutikti su skundų motyvais ir tų motyvų pagrindu padaryta išvada negalima, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta BK 176 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Teisėjų kolegijos nuomone, darydamas išvadas dėl A. L. kaltės, apylinkės teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir rašytine bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir tas išvadas pagrindžiančiais motyvais, pritaria apylinkės teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumui. Taip pat byloje pagrįstai išspręstas ir prašomo priteisti civilinio ieškinio klausimas. Remiantis BPK 115 str. 3 d., priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, todėl naikinti jį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nuteisti A. L. pagal BK 176 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose, jokio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. B. apeliacinius skundus atmesti.