- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-88-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00041-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 12.1Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus (ANK 235 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla dėl G. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalį, grąžinta aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. S. aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas 2020 m. vasario 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kaltinant jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad 2020 m. vasario 25 d. 11.30 val. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnams atliekant neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) patikrinimą, nustatyta, kad įmonė žemės sklype - (duomenys neskelbtini), laiko apie 1470 m3 mišrių statybinių ir griovimo atliekų, neturėdama taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti minėtas atliekas sklype. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 6 punktą, 1 priedo 3.1 punktą.
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byla dėl G. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, grąžinta aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai. Nutartyje konstatuota, kad remiantis administracinio nusižengimo protokolu, padarius išvadą, kad G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdė veiklą – mišrias statybos griovimo atliekas sandėliavo ir saugojo lauko teritorijoje – neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo, G. S. buvo inkriminuoti netinkamų norminių teisės aktų pažeidimai. Šis materialiosios teisės pažeidimas yra esminis. Kaltinant asmenį tokio nusižengimo padarymu, protokole turi būti nurodama, kokią konkrečiai aplinkos apsaugos normą jis pažeidė, teisės aktai turi būti nurodyti tiksliai. Ši pareiga tenka institucijai, atlikusiai tyrimą administracinio nusižengimo byloje (609 straipsnio 1 dalis).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius (toliau - Institucija) prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad „Bendrovė laikė savo teritorijoje mišrias statybines ir griovos atliekas”, nes pagal surašytą protokolą bei byloje esančią medžiagą matyti, kad įmonė mišrias statybos ir griovimo atliekas laiko ne savo teritorijoje, o žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso P. L.. Bendrovė patikrinimo metu neturėjo minėto sklypo eksploatavimui juridinę galią patvirtinančio dokumento. Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad Bendrovė iš P. L. pagal 2018 m. birželio 1 d. negyvenamų patalpų nuomos sutartį nuomojasi 748,10 m² bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), išimtinai technikos laikymui. G. S. surašant administracinio nusižengimo protokolą pripažino, kad mišrias statybines ir griovimo atliekas -1470 m³ laikė žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturint taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti minėtas atliekas šiuo adresu.
3.2. Taip pat nesutinka ir su teismo pozicija, kad „ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir Įmonės, kurios atliekas naudoja, šalina ar saugo ilgiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, turi gauti gamtos išteklių naudojimo ir teršalų emisijos į aplinką leidimus (gamtos išteklių naudojimo leidimus) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka”. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, taikydamas ATĮ, nesivadovavo galiojančia aktualia jo redakcija. Pirmosios instancijos teismo nurodyta ATĮ 8 straipsnio 3 dalis negaliojanti. ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“.
3.3. Pažymi, kad ATĮ nėra daromas skirtumas tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo, nes tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, be to, atliekų laikymas turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus. Laikino atliekų tvarkymo apibrėžimas taikomas tuo atveju, kai šios atliekos yra laikomos jų susidarymo vietoje. Konkrečiu atveju to nebuvo. Pagal pateiktą teismui medžiagą matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Bendrovė griovos darbų ar kitų darbų, kurių metu galėjo susidaryti -1470 m³ mišrios statybinės ir griovos atliekos, neatlikinėjo, o minėtos atliekos yra suvežtos į žemės sklypą iš įvairių objektų (atliekų susidarymo vietų) Lietuvoje, kur Bendrovė vykdė inžinerinių tinklų statybą, nuotekų valymo įrenginių montavimą, gerbuvio įrengimo darbus bei kitus darbus, kurių metu ir susidarė minėtos atliekos. Atkreipia dėmesį, kad apibrėžiant leidimo sąvoką, nėra numatyti „gamtos išteklių naudojimo leidimai“, kaip tai savo nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis ATĮ 4 straipsnio 2 dalimi, atliekų turėtojas privalėjo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje, išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje perduoti atliekas tvarkančioms Bendrovėms.
3.4. Nesutinka ir su teismo nutarties penkta pastraipa pažymint, kad ATĮ 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir Bendrovės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias - ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“. Bendrovė -1470 m³ mišrių statybinių ir griovos atliekų nepridavė atliekas tvarkančioms Bendrovėms, o suvežė į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimui, t. y. laikymui neturit taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti atliekas minėtame žemės sklype. Vienas iš kriterijų yra taršos leidimų išdavimo, pakeitimo, galiojimo taisyklių 1 priedo 3.1 punktas, kuriame nurodoma: apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos.
3.5. Institucija laikosi pozicijos, kad administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. žemės sklype laikydamas -1470 m3 mišrias statybos ir griovimo atliekas neturint taršos leidimo, suteikiančio teisę laikyti atliekas (duomenys neskelbtini), pažeidė protokole nurodytus reikalavimus. Analogiškas situacijas Šiaulių apylinkės teismas vertino administracinio nusižengimo bylose Nr. Al 1.-1035-882/2017 ir Al 1-1303-409/2018, kai Bendrovė laikė įvairias atliekas neturėdama šiai veiklai vykdyti būtino taršos leidimo, leidžiančio minėtas atliekas laikyti konkrečiose teritorijose.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai ir grąžinimo Institucijai pagrindai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi G. S. veika įrodyta administracinio nusižengimo protokolu ir pridėta medžiaga, jo veiksmai tinkamai inkriminuoti pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, bei tinkamai nurodyti visi G. S. aplinkos apsaugos pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.
8. G. S. inkriminuoti pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalyje, kuris numato, kad „Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; ATĮ 6 straipsnio 1 dalyje, kuris numato, kad „Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus“; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ 6 punkte, kuriame numatyta, kad „Veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą“, 1 priedo 3.1 punkte - taisyklių 1 priedo 3 punkte nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Šiuo atveju apelianto veiklai inkriminuotas Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte numatytas kriterijus, t. y. apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: <...> 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių – visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojamą aktyvaus teismo modelį. Kitaip tariant – teismas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje.
10. Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, nurodyti konkretūs teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje norint nustatyti faktines nusižengimo padarymo aplinkybes jokių papildomų įrodymų rinkimo veiksmų atlikti nereikia. Juo labiau, kad pats G. S. administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių neginčijo, o pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė (neanalizavo) jokių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, susijusių su faktinių nusižengimo aplinkybių nustatymu. Vienintelis pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardintas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas yra tas, jog teismo vertinimu, kaltinime inkriminuoti pažeidimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. S. siejami išskirtinai su įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kurio sąvoka apibrėžta taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje ir kuris atitinka Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus, eksploatavimu. Viena vertus, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei administracinio nusižengimo byloje įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kuriam eksploatuoti reikalingas taršos leidimas, naudojimas savo veikloje G. S. nėra inkriminuotas, kita vertus, byloje nėra duomenų, kad toks įrenginys lauko teritorijoje, kurioje veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo eksploatuojamas. Su tuo aukštesnysis teismas negali sutikti.
11. ATĮ 8 straipsnyje įtvirtinta, kad atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, o atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 10 punktu, atliekų laikymas – tai naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Laikinasis atliekų laikymas apibrėžiamas kaip pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį (ATĮ 2 straipsnio 45 punktas). Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, ATĮ nėra daromas skirtumas tarp atliekų laikymo ir laikinojo atliekų laikymo ta prasme, jog tiek laikinai, tiek ilgesnį laikotarpį laikomos atliekos turi būti laikomos tokiu būdu, jog neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, be to, atliekų laikymas turi atitikti kitų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog laikino atliekų tvarkymo apibrėžimas taikomas tuo atveju, kai šios atliekos yra laikomos jų susidarymo vietoje. Šiuo atveju visas atliekas atveždavo, t. y. atliekos nesusidarydavo dėl pačioje aikštelėje vykdytos kokios nors ūkinės ar kitos veiklos. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent toks atliekų susidarymo vietos sąvokos aiškinimas leidžia užtikrinti, jog įmonių vykdomos atliekų laikymo veiklos neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Be to, Taisyklių 4.4. punkte numatyta, kad įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ žodis įrenginys suprantamas kaip tai, kas įrengta, įrengtas sudėtingas mechanizmas; žodis technika – kaip materialinės žmonių veiklos priemonės (mašinos, įrenginiai ir kt.). Taigi, kartu vertinant minėtas Taršos leidimų taisyklių nuostatas įrenginys yra stacionarus technikos objektas, kuriame apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, todėl nagrinėjamu atveju byloje turi būti nustatyta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomos atliekos be taršos leidimo. Pažymėtina tai, kad iš 2018 m. birželio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš P. L. nuomojasi negyvanamąsias patalpas išimtinai technikos laikymui. Be to, iš patikrinimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. paaiškino, kad statybinės ir griovimo atliekos yra suvežtos į žemės sklypą iš objektų, darbai buvo vykdomi visoje Lietuvoje, kur įmonė vykdė savo veiklą. Šių duomenų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje žemėje laikė atliekas ir aukštesniojo teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad žemės sklypas (aikštelė) yra tam tikras mechanizmas su technika atliekoms laikyti, todėl savo prasme atitinka įrenginį, kaip jis apibrėžtas Taršos leidimų taisyklių 4.4 punkte. Be to, nors žemės sklypas nebuvo nuomojamas konkrečiai atliekoms laikyti, o išimtinai technikos laikymui, tačiau tai nereiškia, kad tam tikras mechanizmas, skirtas atliekoms laikyti, nefunkcionavo. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas (aikštelė) atitinka atliekų surinkimo įrenginio statusą, vykdyta veikla negali būti vertinama kaip atliekų laikinas laikymas, nes atliekos susidarydavo ne pačioje aikštelėje, o be to, tinkamai neįrengus atliekų laikymo aikštelės, aplinkai daroma didelė žala.
12. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bylą grąžinti tirti institucijai iš naujo galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi tokie trūkumai, kurie trukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui teisme. Analizuojamu atveju faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės protokole užfiksuotos tinkamai, prie bylos pridėti šias aplinkybes galintys patvirtinti duomenys, o nustatytą administracinio nusižengimo protokolo trūkumą – pirmosios instancijos teismo vertinimu galimai kaltinime nurodytų netinkamų teisės aktų reikalavimus - pilnai buvo galima ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
13. Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jų vertinimo, todėl jas visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.
14. Apibendrinant konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, taip pažeisdamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir priimtinas naujas nutarimas – administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau dėl apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.