- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- 2YT-4081-1021/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.
Pareiškėjas J. L. (toliau – pareiškėjas), remdamasis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 - 4.71 str., ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 - 533 str., teismo prašo nustatyti faktą, kad kiaulidės pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam įgyjamosios senaties pagrindu (b.l. 4-5).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 1999 m. vasarą tuometinė Vilkaviškio rajono Šeimenos žemės ūkio bendrovė aštuoniems bendrovės pajininkams už jų turimus pajus atidavė kiaulidę, esančią Serdokų k., Vilkaviškio r. sav. (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), kurios likutinė vertė buvo 20500 litų. Kadangi šiems asmenims šis statinys (kiaulidė) nebuvo reikalinga, o jis tuo metu ketinęs verstis kalakutų auginimu, tai 1999 m. rugpjūčio 20 d. Vilkaviškio rajono Šeimenos seniūno patvirtintomis Pajaus perleidimo sutartimis jis iš visų pajininkų, kuriems buvo atiduota minėta kiaulidė, nusipirkęs jiems priklausančius pajus, sumokėdamas pajininkams jų pajus atitinkančią bei susitartą kainą. Po pajų perleidimo sutarčių pasirašymo, vienas iš pajininkų, S. J. nuvežė jį prie kiaulidės pastato ir jam jį aprodė bei taip perdavė jį jam naudojimuisi ir valdymui. Sumokėjęs pajininkams pinigus, jis tikėjęsis sudaryti ir notarinę šio statinio pirkimo - pardavimo sutartį. Deja, tačiau statinio (kiaulidės) įteisinimo (kadastrinių matavimų, teisinės registracijos ir kt.) procesas užtruko pakankamai ilgai ir per šį laikotarpį keletas iš pajininkų mirė, todėl sudaryti notarinės kiaulidės pirkimo - pardavimo sutarties jau nebebuvo galima ir ji iki šiol nėra sudaryta. Dėl šių aplinkybių pradėjęs naudotis minėtu statiniu, jis jokių jų nuosavybės dokumentų negavęs ir savo nuosavybės teisių į jį iki šiol negalintis įregistruoti. Visą šį laiką naudodamasis kiaulide, jis ją pritaikęs savo poreikiams, t. y. šį statinį apie 15 metų naudojęs kalakutų auginimui, o šiuo metu jį naudojantis sandėliavimui, dalyje statinio auginantis audines. Per visą naudojimosi statiniu laikotarpį nuo 1999 m. rugpjūčio mėnesio, jis jame savo lėšomis įsivedęs elektrą, kurią pajungęs prie elektros įvado, kuris yra gretimame jam nuosavybės teise priklausančiame pastate (Naujakurių g. 19, Serdokų k., Vilkaviškio r. sav.), todėl šiuo metu mokantis už elektros energiją, sunaudojamą abiejuose šiuose statiniuose. Be to, per šį laikotarpį jau teko remontuoti kiaulidės stogą, naujai sudėti duris, langus. Jis atlikęs ir patalpų išdėstymo rekonstrukciją, betonavimo darbus, pritaikant jas kalakutų auginimui bei sandėliavimui. Ir nors minėtu statiniu jis naudojasi ir jį valdo nuo 1999 m., tačiau jokie šio statinio nuosavybės dokumentai iki šiol nėra sutvarkyti. Manantis, jog jo turimi dokumentai pilnai įrodo, kad jis esantis sąžiningas ir teisėtas statinio (kiaulidės) valdytojas ir jį valdantis jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1999m. rugpjūčio 20 d., t. y. nuo tada, kai buvo pasirašytos Pajaus perleidimo sutartys ir šis statinys buvo jam faktiškai perduotas bei perėjo į jo valdymą momento iki šiol, jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų CK, įgyti kiaulidę nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Naudodamasis ir valdydamas visą šį laiką šiuo statiniu, jis jo savo vardu neįteisinęs, kadangi dėl objektyvių priežasčių (statinio kadastrinių matavimų atlikimo, pajininkų mirties ir paveldėtojų atsiradimo ir kt.) to padaryti tiesiog nebuvo įmanoma. Tačiau niekieno netrukdomai valdydamas šį statinį bei turėdamas jau minėtas pajaus perleidimo sutartis, statinio kadastrinių matavimų bylą, už kurios suformavimą jis mokėjęs savo asmeninėmis lėšomis, jis įsitikinęs, kad esantis teisėtas (faktinis) šio statinio savininkas. Šiuo metu norintis juridiškai įsiteisinti savo nuosavybės teises į šį statinį (kiaulidę), todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės į jį įgijimas pagal įgyjamąją senatį (b.l. 4-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo J. L. pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (b.l. 27-28).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, bei prašė sprendimą priimti savo nuožiūra (b.l.32,33).
Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ginčo objektas savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas ( b.l. 34).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II. pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Pareiškėjo pareiškimu (b. l. 4-5), VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis (b.l.16-17) nustatyta, kad pareiškėjas nekilnojamo turto – kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini), nėra įgijęs nuosavybės teise nei vienu iš CK 4.47 str. nurodytų būdų. Suinteresuotų asmenų VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimu (b. l. 27,28), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atsiliepimu (b.l. 34) nustatyta, kad patalpa nepriklauso nuosavybės teise nei valstybei, nei savivaldybei. Pareiškėjo pareiškimu (b. l. 4-5), jo pateiktais rašytiniais įrodymais – Šeimenos žemės ūkio bendrovės 1999-08-16 pažyma Nr.39 (b. l. 6), pastatų schema (b. l. 7), pajaus perleidimo sutartimis (b.l.8-15), nustatyta, kad kiaulidė Nr. 5, kurios likutinė vertė 20500 litų atiduoti pajininkams, iš kurių pajus 1999 m. rugpjūčio 20 d. atlygintinai nupirko pareiškėjas, kas patvirtinta seniūno parašais ir antspaudais, kas rodo, jog pareiškėjas sąžiningai įgijo kiaulides. Pareiškėjo pareiškimu (b.l. 4-5), jo pateiktais rašytiniais įrodymais – pajaus perleidimo sutartimis (b.l.8-15), nustatyta, kad pareiškėjas kiaulides įsigijęs už 20500 Lt., sumą, tikrai nemažą tuo metu, jomis naudojosi nuo pat pradžių, t.y. jas pritaikė kalakutų auginimui ir sandėliavimui, įsivedė elektrą, atliko remontus, naudojasi ir dabar audinių auginimui, bei sandėliavimui. Pareiškėjo pareiškimu (b.l. 4-5) nustatyta, kad pareiškėjas šią patalpą įgijo teisėtai, kadangi ja kiti asmenys nesinaudojo, į ją nepretendavo, patalpą jis valdė atvirai, žinant kitiems asmenims, elgėsi pastatu kaip savo, kadangi jį susiremontavo, jį naudojo kalakutams ir audinėms auginti, sandėliavimui, bei atliko kadastrinius matavimus. Teismas įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, kad jis patalpomis naudojosi nuo pat 1999 m., kas logiška atsižvelgiant į jų įsigijimo sumą, daro išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog patalpa naudojasi nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų.
Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: 1) pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – kiaulides jokiu kitu CK 4.47 str. apibrėžtu būdu; 2) daiktinės teisės į jas nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų, valstybės ar savivaldybės vardu; 3) pareiškėjas kiaulides pradėjo valdyti ir jomis naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį; 4) pareiškėjas kiaulides valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; 5) pareiškėjas kiaulides valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydamas, 6) pareiškėjas kiaulides valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar; 7) pareiškėjas kiaulides valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkas, jas prižiūrėjo, remontavo, siekė atlikti registraciją VĮ ,,Registrų centras“; 8) patalpą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį. Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą – kiaulidės pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 str.6 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje suinteresuoti asmenys jokių išlaidų atlyginimo iš pareiškėjo neprašė. Pareiškėjas paduodamas pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį (b.l.6), kuris jam, remiantis CPK 443 str.6 d., nors jo pareiškimas ir buvo tenkintas, nėra jam gražintinas. CPK 443 str.6 d. nustato neatlygintinumą tik dalyvaujančių byloje asmenų išlaidų, tačiau nepasisako apie neatlygintinumą valstybės patirtų išlaidų. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios dėl pareiškėjo neveikimo, jam laiku nesusitvarkant nuosavybės dokumentų, todėl jos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos, 6,83 Eur, viršija minimalią 3 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793)
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad kiaulidės pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu.
Priteisti iš pareiškėjo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) - 6,83 Eur (šešis eurus 83 euro centus); išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele banka" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr.2YT-4081-1021/2019.
Nekilnojamo turto kadastrinių matavimų bylą Nr.39/12713 sprendimui įsiteisėjus gražinti pareiškėjui J. L..
Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus..