- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- eI-1991-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Margarita Stambrauskaitė
- Trečiasis asmuo
- ŽŪK „AGRO AVES GROUP“, UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Išnagrinėjęs
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos agentūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui J. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. M. skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, tretieji suinteresuotieji asmenys ŽŪK „AGRO AVES GROUP“, UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. M. su skundu (el. bylos 1 tomo b. l. 1–11) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018-01-17 sprendimą Nr. (28.1)- A4- 515 (toliau – ir Sprendimas).
Skunde paaiškina, kad skundžiamu Sprendimu planuojama ūkinė veikla – paukštienos perdirbimo įmonės įrengimas ir eksploatacija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), yra leistina pagal parengtą poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Mano, kad Agentūra tinkamai bei visapusiškai neįvertino PAV ataskaitos, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo. Atsakingosios institucijos visais atvejais turi itin išsamiai, atidžiai, visapusiškai įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinį, kitus joms pateiktus duomenis (informaciją) ir tik tada priimti vieną iš Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAVĮ) 11 str. 1 d. numatytų sprendimų, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). PAV ataskaitoje yra daug netikslumų, nepaaiškinamų neatitikimų, neįvertintų aplinkybių, tačiau Agentūra šių trūkumų nepastebėjo ir (ar) jų tinkamai neįvertino.
Nurodo, kad PAV ataskaitoje pateikti duomenys neleido (neleidžia) daryti išvados, kad vykdant planuojamą ūkinę veiklą (toliau – PŪV) bus tinkamai laikomasi (vadovaujamasi) Gamtinio karkaso nuostatų 10 punkto reikalavimų. Tik atkreipus PŪV organizatoriaus dėmesį į Gamtinio karkaso nuostatų 10 p. reikalavimus, PAV ataskaita buvo pakeista (patikslinta) – joje formaliai pažymėta, kad pastatai ir kita inžinerinė infrastruktūra užims ne daugiau kaip 50 proc. žemės sklypo. Tačiau pažymėtina, jog tokie pakeistos (patikslintos) PAV ataskaitos teiginiai yra visiškai deklaratyvūs – PAV ataskaitoje nėra jokių tai pagrindžiančių schemų (planų) ir (ar) konkrečių skaičiavimų. Be to, Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimai galimai bus pažeisti ir nukasus humusingo dirvožemio tam tikrą sluoksnį nuo statybos vietų. PAV ataskaitoje pateikti duomenys neleido (neleidžia) daryti išvados, kad vykdant PŪV nebus padarytas neleistinas neigiamas poveikis paviršinio vandens kokybei. Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas) nustatyta, kad planuojant per parą į aplinką išleisti daugiau kaip 100 m³ buitinių ar gamybinių nuotekų, privalo būti vertinamas jų poveikis priimtuvui (išvalytoms nuotekoms susimaišius su upės vandeniu). PAV ataskaitoje pateikti duomenys leidžia teigti, jog, net ir po valymo, nuotekos į upę išleidžiamos užterštos (numatomas valymo efektyvumas – 86–90 proc.), t. y. kiekvieną valandą į Strėvos upę bus išleidžiama net iki 10–14 m³ teršalų. PAV ataskaitoje buvo pateikti aiškiai prieštaringi duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu susidarysiančių nuotekų kiekį.
Pabrėžia, kad PAV ataskaitoje pateiktos planuojamos nuotekų užterštumo (prieš valymą ir po valymo) vertės nesutampa su tomis vertėmis, kurias buvo pateiktos UAB „Ekotakas“ 2017- 12-05 rašte, pridėtame prie PAV ataskaitos. Be to, PAV ataskaitoje visiškai nebuvo vertinta Kristupio upės užteršimo galimybė (pavyzdžiui, avarijos atveju). PAV ataskaita turėjo ir kitų trūkumų, joje pateikiami aplinkos oro taršos iš mobilių taršos šaltinių bei prognozuojami triukšmo rodikliai yra netikslūs. Todėl Agentūra negalėjo vadovautis aiškių trūkumų turinčia PAV ataskaita ir ja remdamasi priimti Sprendimą.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2592-624/2016.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (el. bylos 3 tomo b. l. 1–14) nurodo, kad suinteresuota visuomenė galėjo suformuluoti suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pateikti juos Agentūrai, tačiau Agentūroje Žiežmarių bendruomenės vardu atstovo T. N. prašymas el. paštu buvo gautas tik 2018-01-17, 19:28 val. (jau pasibaigus darbo laikui) su pasiūlymais, kai Sprendimas jau buvo priimtas bei užregistruotas. Pažymi, kad PAV ataskaita nebuvo iš esmės keičiama, taisoma ir papildoma, PAV ataskaita buvo papildyta informacija, kurios apimtis buvo 1 lapas. Be to, papildyta ataskaita buvo paskelbta tinklalapyje www.gamta.lt, nors tokios pareigos teisės aktai nenumato.
Pabrėžia, kad PAV dokumentų rengėjas pateikė planus, kuriuose atsispindi žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti PŪV, teritorijos. Planuojamo nukasti dirvožemio kiekis nenurodo, kad bus užstatyta didesnė teritorija negu nurodyta PAV ataskaitoje ir Sprendime. Be to, pats įstatymų leidėjas numatė galimybę papildyti, pataisyti ir pakartotinai pateikti PAV ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams, atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės ir kitų PAVĮ nurodytų subjektų išsakytą nuomonę, pateiktus pasiūlymus dėl PAV ataskaitos. Atkreipia dėmesį į tai, kad PAV ataskaitoje pateikti sprendiniai bus detalizuojami ir tikslinami statinių projektų rengimo metu, tačiau jie negali prieštarauti teisės aktų reikalavimams ir PAV ataskaitoje deklaruotiems ir Sprendime nurodytiems duomenims apie PŪV apimtį, fizines ir technines charakteristikas, reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai švelninančias ir kompensuojančias priemones. Jei PŪV statinių techninių projektų sprendiniai neatitiks teisės aktų, taip pat ir Gamtinio karkaso nuostatų 10 ir 11 punktų reikalavimų, jie negalės būti tvirtinami.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad PAV ataskaitos ir sprendimo priėmimo procedūra yra sąlygota suinteresuotos visuomenės pasiūlymų ar kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų prašymų, PAV ataskaitos ir sprendimo priėmimo pagrindinis tikslas yra įvertinti ir atsakyti į suinteresuotos visuomenės ar kitų subjektų po pirminės ataskaitos priėmimo iškeltus klausimus ir nurodytus papildomus duomenis, ką Agentūra nagrinėjamu atveju ir padarė.
Teigia, kad PŪV numatomos išvalyti nuotekų ribinės vertės atitinka siūlomas geriausių prieinamų gamybos būdų Europos Sąjungoje vertes. PAV ataskaitoje yra pateiktas pagrindimas, kad PŪV numatomos įrengti vandenvietės tarša nekelia jokio pavojaus produktyviojo viršutinio perino vandeningojo sluoksnio požeminio vandens kokybei, o PŪV vandenvietės eksploatacija perspektyviniu debitu nepadarytų įtakos įvertintam/aprobuotam į šį sluoksnį įrengtų aplinkinių vandenviečių požeminio vandens išteklių kiekiui.
Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Ekotakas” nuotekų užterštumo parametrų skaičiavimų neatliko, o nuotekų užterštumo vertes nurodė remiantis analogiškos ūkinės veiklos gamybinių nuotekų valymo įrenginių pavyzdžiais. Ginčijamame Sprendime nurodyti PAV ataskaitoje pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą apskaičiuoti nuotekų užterštumo parametrai. Vykdant PŪV susidarysiančios nuotekos nebus išleidžiamos į Kristupio upę. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose vykdyti PŪV, statyti PŪV pastatus/statinius nenumatoma. Todėl reikšmingas neigiamas poveikis Kristupio upės vandens kokybei nenumatomas.
Pažymi, kad tiek Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas, tiek Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, tiek Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pritarė PAV ataskaitai. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą, kad pritaria PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai su sąlyga, kad planuojama ūkinė veikla numatomoje vietoje neturės neigiamos įtakos esamos Žiežmarių-Melioratorių vandenvietės išteklių kiekiui ir jų kokybei.
Vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento 11.2 papunkčio nuostata, skaičiavimams turėjo būti naudojamas ir buvo naudojamas ir Q nuotekų – išleidžiamų nuotekų didžiausias skaičiuotinas valandinis debitas (sausu metu) – 90 m³/val., o ne NVĮ našumas iki 100 m³/val. PAV ataskaitoje numatytas atliekų kiekis yra preliminarus, tačiau Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į maksimalius PAV ataskaitoje nurodytus kiekius.
Teigia, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepagrįsti (neįrodyti) jokiais faktiniais duomenimis. Tuo tarpu Agentūra nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą, faktiniais duomenimis pagrįstą ir išsamiai motyvuotą Sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pareiškėjo skundą paliko spręsti teismo nuožiūra, atsiliepime (el. bylos 2 tomo b. l. 5–6) pažymėdamas, kad žemės sklypas, kuriame planuojama vykdyti veikla, nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos zonas, kultūros paveldo vietoves, jame nėra Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (el. bylos 2 tomo b. l. 7–8) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Agentūra pagal savo kompetenciją vertino PAV ataskaitą ir priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas atsiliepime į skundą (el. bylos 4 tomo b. l. 1–3) nuomonės dėl bylos baigties nepateikė, nurodydamas, kad pagal kompetenciją atliko jam priklausančius veiksmus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į skundą (el. bylos 4 tomo b. l. 17–18) nurodo, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir savo kompetencijos ribose davė pritarimą PŪV vykdyti.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ ir ŽŪK „AGROAVES GROUP“ palaikė atsakovės poziciją. Atsiliepimuose į skundą (el. bylos 4 tomo b. l. 19–22, 25–29) iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsakovė savo atsiliepime.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą (el. bylos 4 tomo b. l. 32–35) nurodo, kad ji pagal kompetenciją pateikė pastabas programai, kurias ištaisius, daugiau pastabų ir pasiūlymų ataskaitai neturėjo. Prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ ir ŽŪK „AGRO AVES GROUP“ atstovai teismo posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti palaikydami atsiliepimuose išdėstytus argumentus.
Kiti tretieji suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Aplinkos apsaugos agentūros 2018-01-17 sprendimo Nr. (28.1)- A4- 515 „Dėl paukštienos perdirbimo įmonės įrengimo ir eksploatacijos galimybių“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪK „AGROAVES GROUP“ jam nuosavybės teise priklausiančiame 4,3702 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, planuojama ūkinė veikla – paukštienos perdirbimo įmonės įrengimas ir eksploatacija. Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, teritorija į kurią patenka šis sklypas, numatyta urbanizuoti, joje galima pramonės ir sandėliavimo veikla.
Kadangi planuojamai ūkinei veiklai - skerdyklų įrengimas, mėsos ir žuvų perdirbimas ir pramoninių nuotekų valymo įrenginiai – vadovaujantis PAVĮ 7 str. 1 d. turi būti atliekama atranka dėl PAV, trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo PAV be atrankos procedūros.
PAV dokumentų rengėja UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ parengė 2016-12-19 planuojamos ūkinės veiklos Paukštienos perdirbimo įmonės poveikio aplinkai vertinimo programą (III t. b.l. 15-53, 161-201).
Vadovaujantis PAV programa, buvo parengta 2017-09-08 PAV ataskaita (http://gamta.lt/files/PAV%20ataskaita_ZUK%20AgroAves%20Group_20170908.pdf), su kuria susipažinus, suinteresuota visuomenė 2017-05-11, 2017-09-21, 2017-10-02, 2017-11-17, 2017-11-23 pateikė savo pasiūlymus ir pastabas (III t. b.l. 209-211, 58-60, 84,85-87, 98-101).
Agentūra, atsižvelgdama į suinteresuotos visuomenės pateiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus (III t. b.l. 72-74), 2017-10-16 raštu Nr. (28.7)-A4-10619 ir 2017-11-21 raštu Nr. (28.7)-A4-l2015 kreipėsi į PAV dokumentų rengėją UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“, nurodydama pastabas dėl PAV ataskaitos ir reikalaudama ją pataisyti bei papildyti pagal nurodytas pastabas (III t., b. l. 69-71, 81-83).
UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ 2017-11-06 raštu (III t. b.l. 77-80) pateikė atsakymus į Agentūros pastabas, taip pat 2017-12-08 pateikė pataisytą ir papildytą PAV ataskaitą (http://gamta.lt/files/ŽŪK%20Agroaves%20group%20PAV%20ataskaita%20pataisyta%20ir%20papildyta_gauta%202017_12_08.pdf). Agentūra ataskaitai pritarė ir apie tai 2017-12-22 raštu Nr. (28.7)-A4-13221 informavo suinteresuotos visuomenės atstovus (III t. b.l. 127-132). UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ pateiktą ataskaitą papildė 2018-01-03 raštu Nr.20180103-1 pateikta informacija (I t. b.l. 338) pateikdama 2018-01-03 papildytą ataskaitą (I t. b.l. 42-338).
Agentūra 2018-01-17 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (28.7)-A4-515 „Sprendimas dėl paukštienos perdirbimo įmonės įrengimo ir eksploatacijos galimybių“, kuriame konstatavo, kad planuojama ūkinė veikla – paukštienos perdirbimo įmonės įregimas ir eksploatacija žemės sklype (duomenys neskelbtini) – leistina pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas (III t. b.l. 140-155).
Teisėjų kolegija pažymi, jog trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪK „AGROAVES GROUP“ nuomone, pareiškėjas neturi teisės ginčyti Agentūros sprendimo, teismas neturėjo priimti ir nagrinėti pareiškėjo, kaip fizinio asmens neturinčio teisės ginčyti sprendimą, skundo, o jį priėmęs – administracinę bylą turi nutraukti.
Dėl trečiojo suinteresuoto asmens argumentų pažymėtina, jog pareiškėjas PAV procese dalyvauja kaip suinteresuota visuomenė. Pagal PAVĮ 15 str. 3 d., suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas PAV srityje arba kuri yra suinteresuota PAV procesu. Pagal šią apibrėžtį, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis (PAVĮ 2 str. 10 d.). Visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės (PAVĮ 2 str. 11 d.). 1998-06-25 Konvencijoje dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) numatyta visuomenės teisė kreiptis į teismą aplinkosauginiais klausimais. Pagal Orhuso konvencijos 2 str. 5 d., suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Orhuso konvencijos 9 str. 2 d. yra įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie yra konkrečiai nurodyti Konvencijoje, tarp jų – dėl aplinkos elementų: oro, atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos (Konvencijos 3 str. a) p.), taip pat dėl žmonių sveikatos ir saugos būklės, gyvenimo sąlygų (Konvencijos 3 str. c) p.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju PAV procese dalyvavo tiek asociacija Žiežmarių bendruomenė, tiek pavieniai fiziniai asmenys ir jų grupės (tarp kurių buvo ir pareiškėjas, I t. b.l. 34, 212-228), teikė pastabas, kurių pagrindu buvo tikslinama PAV ataskaita, be kita ko, kaip suinteresuota visuomenė įvardijama ir skundžiamame sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas būdamas šių asmenų tarpe neturi teisės kreiptis į teismą, ginčydamas Agentūros sprendimą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2549-556/2017, spręsdamas dėl fizinių asmenų teisės ginčyti Galutinę išvadą, konstatavo, kad pareiškėjai turi teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės apsaugą ir teisę jas ginti teisme.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PAVĮ). Nagrinėjamu atveju aktuali Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d. Remiantis PAVĮ 3 straipsnio 5 dalimi, PAV procesą sudaro keturi etapai: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas; 4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 3 ir 4 etapo procedūrų.
PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PAV ataskaitą rengia PAV dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.
PAV dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita (PAVĮ 9 str. 2 d.). Pagal suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikiama patikslinta ataskaita PAV subjektams, kurie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai (PAVĮ 9 str. 3 d.). PAVĮ 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. PAV subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad PAV dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. PAV dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją PAV subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia PAV dokumentų rengėjui (PAVĮ 9 str. 5 d.). PAV dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą (PAVĮ 9 str. 6 d.). Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma dėl gautų PAV subjektų motyvuotų išvadų ir atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą. Kai po pakartotinio viešo supažindinimo arba atsakingos institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės pakeičiama, pataisoma ar papildoma, PAV dokumentų rengėjas turi gauti pakartotines PAV subjektų išvadas šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka (PAVĮ 9 str. 7 d.).
Vadovaujantis PAVĮ 10 straipsnio 1 dalimi atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą. PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sprendimas – tai atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, pasirinktoje vietoje yra leistina ar neleistina. Kai PAV subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), PAV dokumentų rengėją, PAV subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai (PAVĮ 10 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad Agentūros sprendimo neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, jog jis priimtas tinkamai bei visapusiškai neįvertinus PAV ataskaitos, kurioje yra daug netikslumų, nepaaiškinamų neatitikimų, neįvertintų aplinkybių. Pareiškėjo įsitikinimu, vykdant planuojamą ūkinę veiklą nebus tinkamai laikomasi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimų, padarytas neleistinas neigiamas poveikis paviršinio vandens kokybei, net ir po valymo, nuotekos į upę išleidžiamos užterštos, PAV ataskaitoje pateiktos planuojamos nuotekų užterštumo (prieš valymą ir po valymo) vertės nesutampa su tomis vertėmis, kurias buvo pateiktos UAB „Ekotakas“ 2017- 12-05 rašte, pridėtame prie PAV ataskaitos, nebuvo vertinta Kristupio upės užteršimo galimybė, be to, sprendimas priimtas neatsižvelgus į bendruomenės atstovo prašymą pratęsti supažindinimo su ataskaita terminą.
Pareiškėjai teigia, kad nebuvo užtikrintas tinkamas suinteresuotos visuomenės dalyvavimas PAV procese, nes sprendimas priimtas neįvertinus visų pateiktų pastabų bei pasiūlymų, be to, sprendimas priimtas neatsižvelgus į bendruomenės atstovo prašymą pratęsti supažindinimo su ataskaita terminą.
Visuomenės informavimą apie planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą ir jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos PAV procese, nustato aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymu Nr. D1-370 patvirtintas Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas (redakcija galiojanti nuo 2015-11-01). Viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūra reglamentuojama PAVĮ 9 str. ir Tvarkos aprašo IV skyriuje. Pagal šio skyriaus nuostatas, visuomenei sudaromos sąlygos susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita (nurodomas PAV dokumentų rengėjo arba Užsakovo interneto tinklalapis, kuriame paskelbta PAV ataskaita, vieta, adresas, telefonas, supažindinimo laikas ir grafikas), suteikiama galimybė susipažinti su PAV ataskaita ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatyto viešo susirinkimo. PAV dokumentų rengėjas viešo susirinkimo metu turi pristatyti užsakovą, PAV dokumentų rengėją, apibūdinti planuojamą ūkinę veiklą ir supažindinti su PAV ataskaita, atsakyti į pateiktus klausimus ir įvertinti iki susirinkimo pradžios raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų po viešo susirinkimo turi teisę pateikti PAV dokumentų rengėjui pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo. PAV dokumentų rengėjas turi parengti argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir raštu atsakyti pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams, kaip įvertinti jų pasiūlymai. PAV dokumentų rengėjas PAV ataskaitą, kuri pataisyta atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos PAV subjektams. Jeigu PAV ataskaita po viešo supažindinimo, PAV subjektų ir atsakingos institucijos motyvuotų išvadų pateikimo turi būti iš esmės taisoma (pvz., siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, švelninančios priemonės ir kt.), tokiais atvejais atsakinga institucija turi teisę pareikalauti, kad PAV dokumentų rengėjas pakartotinai organizuotų šio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka viešą visuomenės supažindinimą su pataisyta ar patikslinta PAV ataskaita.
Byloje esantys duomenys tvirtina, kad viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyko 2017-04-21, ataskaita buvo skelbiama Kaišiadorių rajono savivaldybėje, taip pat Žiežmarių seniūnijoje, PAV dokumentų rengėjo tinklalapyje (I t. b.l. 269-280, III t. b.l. 151). Viešas susirinkimas įvyko 2017-05-11, po to visuomenės atstovas pateikė pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo įvertinti atsakant raštu (I t. b.l. 212-221, 230-247). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinis skyrius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių tarnyba, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių tarnyba pritarė pateiktai derinti ataskaitai (I t. b.l. 284,285,287,288) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija ataskaitai pritarė su sąlyga, jog planuojam ūkinė veikla neturės įtakos Žiežmarių-Melioratorių vandenvietės išteklių kiekiui ir kokybei (I t. b.l. 286). Ataskaitą pateikus Agentūrai suinteresuota visuomenė pateikė pastabas (I t. b.l. 222-224). Vadovaudamasi PAVĮ 10 str. 6 dalimi Agentūra pakvietė PŪV organizatorių, dokumentų rengėjus, poveikio aplinkai vertinimo subjektus, taip pat pasiūlymus ir pastabas pateikusius suinteresuotos visuomenės atstovus dalyvauti susirinkime PAV subjektų išvadoms ir pasiūlymams svarstyti, kuris įvykio 2017-10-11 (III t. b.l. 208,66-68,72-74). Vadovaudamasi PAVĮ 10 straipsnio 1 dalimi 2017-10-16 raštu Nr. (28.7)-A4-10619 ir 2017-11-21 raštu Nr. (28.7)-A4-l2015 Agentūra kreipėsi į PAV dokumentų rengėją UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“, nurodydama pastabas dėl PAV ataskaitos ir reikalaudama ją pataisyti bei papildyti pagal pateiktas pastabas (III t., b. l. 69-71, 81-83). UAB „R.A.C.H.E.L. Consulting“ 2017-11-06 raštu (III t. b.l. 77-80) pateikė atsakymus į Agentūros pastabas, taip pat 2017-12-08 pateikė pataisytą ir papildytą PAV ataskaitą, kurią vėliau papildė 2018-01-03 raštu Nr.20180103-1 pateikta informacija (I t. b.l. 338).
Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias viešo supažindinimo su PAV ataskaita procedūrą, ir įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad supažindinimo su PAV ataskaita procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti, suinteresuotai visuomenei, taip pat ir pareiškėjui, sudarytos objektyvios ir realios galimybės dalyvauti PAV ataskaitos derinimo procese. Nustatyta, kad atsižvelgus į suinteresuotos visuomenės pastabas bei pasiūlymus PAV ataskaita buvo taisoma, derinama su PAV subjektais, vyko susirinkimas PAV subjektų išvadoms ir pasiūlymams svarstyti. Visais atvejais suinteresuotai visuomenei buvo sudaryta galimybė dalyvauti supažindinimo su PAV ataskaita susirinkimuose, teikti savo pastabas ir pasiūlymus. PAV dokumentų rengėjas pastabų ir pasiūlymų įvertinimą pateikė raštu. Agentūra naudojosi jai PAVĮ 9 str. suteiktomis teisėmis ir kreipėsi į dokumentų rengėją dėl ataskaitos patikslinimo ir papildymo.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad sprendimas priimtas neįvertinus visų pateiktų pastabų bei pasiūlymų. Tai, ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymai ir pastabos buvo įvertinamos tinkamai, į jas atsakyta argumentuotai, yra vertinamasis kriterijus. Pagal PAVĮ 9 ir 10 str. nuostatas, teisė vertinti, ar PAV dokumentų rengėjas tinkamai pataisė ataskaitą bei pateikė argumentuotą suinteresuotos visuomenės pastabų ir pasiūlymų įvertinimą, suteikta Agentūrai. Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą, pripažino, kad suinteresuotos visuomenės pastabos ir pasiūlymai buvo įvertinti tinkamai, į jas atsižvelgta taisant ir pildant ataskaitą, todėl priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina.
Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad laiku ir tinkamai nebuvo išnagrinėti suinteresuotos visuomenės 2018-01-17 pasiūlymai, o sprendimas priimtas neatsižvelgus į bendruomenės atstovo prašymą pratęsti supažindinimo su ataskaita terminą. Pažymėtina, jog Susirinkimas įvyko 2017-10-11. Po šio susirinkimo PAV atskaita buvo pildoma ir taisoma ir tik tada priimtas Agentūros sprendimas. Teismo vertinimu, PAV dokumentų rengėjas pateikė paaiškinimus pagal visas Agentūros išsakytas pastabas, taigi nėra pagrindo teigti, kad suinteresuotos visuomenės argumentai nebuvo nagrinėjami. PAV dokumentų rengėjo 2018-01-03 raštas Nr.20180103-1, kuriuo buvo papildyta ataskaita buvo tik vieno lapo apimties. Teismas atkreipia dėmesį, jog PAVĮ 9 straipsnio 7 dalis nustato atsakingos institucijos teisę, o ne pareigą reikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su iš esmės pataisyta ataskaita, be to, teismo vertinimu, PAV ataskaitos 2018-01-03 papildymai bei pataisymai pagal savo pobūdį nebuvo esminiai. Atsižvelgiant į nedidelę pakeitimų apimtį, į tai, kad suinteresuota visuomenė ne kartą teikė pastabas ir pasiūlymus ir PAV ataskaita jai buvo žinoma, Agentūra pagrįstai pripažino, jog pastabų ir pasiūlymų pateikimas suinteresuotai visuomenei nereikalavo didelių laiko sąnaudų. Taip pat pažymėta, jog į 2018-01-17 raštu pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurie buvo gauti po Agentūros sprendimo priėmimo, Agentūra suinteresuotos visuomenės atstovui išsamiai atsakė 2018-02-06 raštu. Byloje nėra duomenų, jog šis raštas būtų ginčijamas.
Vienas iš pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų yra tai, kad, vykdant planuojamą ūkinę veiklą nebus tinkamai laikomasi Gamtinio karkaso nuostatų reikalavimų, nes tik atkreipus dėmesį į gamtinio karkaso nuostatų 10 p. reikalavimus, PAV ataskaita buvo pakeista, pažymint, kad kita inžinerinė infrastruktūra užims ne daugiau kaip 50 proc. žemės sklypo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-16 įsakymu Nr.D1-624 patvirtinti Gamtinio karkaso nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato bendruosius gamtinio karkaso teritorijų formavimo principus, apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo reikalavimus. Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad gamtinio karkaso teritorijose, kurias pagal savivaldybių ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius planus numatyta urbanizuoti, turi būti įgyvendinamos kompleksinių ir specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų nuostatos, saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniais nustatytos gamtinio karkaso kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo priemonės, nurodytos Nuostatų 20 punkte. Jei šių sprendinių nėra, keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą (formuojant gyvenamąsias, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų, rekreacines teritorijas), įvertinant Nuostatų 19.2, 21, 22 punktų reikalavimus, formuojamos besijungiančios, 50 procentų planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir jų dalys, miškų ūkio paskirties žemės sklypai (žemės ūkio paskirties sklype buvusios miško naudmenos), kitos paskirties žemės sklypuose esantys atskirieji (rekreaciniai, apsauginiai, ekologiniai) želdynai.
Pažymėtina, jog PAV ataskaitoje pateikta ištrauka iš Kaišiadorių rajono bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinio (I t. b.l. 104, 14 pav.). Kaip matyti iš brėžinio jame pavaizduota PŪV vieta, taip pat pramoninės ir sandėliavimo objektų teritorijos, mišri (gyvenamosios, komercinės paskirties objektų teritorijos ir gamtinio karkaso teritorijos). PŪV sklypas patenka į mišrios teritorijos rajono vidinio stabilizavimo arealą ir jame turės būti išlaikomos 50 proc. planuojamos teritorijos užimančios gamtinio karkaso struktūros, kurias pagal Nuostatų 10 p. gali sudaryti priklausomieji želdynai, vandens telkiniai ir jų dalys. PAV ataskaitos rengėjas su 2018-01-03 raštu pateikė patikslintą preliminarų sklypo planą (I t. b.l. 338, 319) su jame išdėstytais pastatais ir kitais techniniais rodikliais, kuriame pavaizduoti numatomi gamybinis ir nuotekų valymo įrenginių pastatai, priešgaisrinis vandens telkinys, taip pat pažymėtos sklypo ribos, gatvės bortai, asfaltbetonio ir betono trinkelių dangos bei žali plotai. Plane pažymima, jog želdinių plotas sudaro 50,02 proc. nuo vis žemė sklypo ploto, sklypo užstatymo tankis 29,04 proc. ploto. Ši planuojama gamtinio karkaso struktūra atitinka Nuostatų reikalavimus. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017-08-04 raštu Nr.3.17-V8)-3-1742 pritarė PAV ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai, tai patvirtino ir teismui pateiktame atsiliepime nurodydama, jog prašo atmesti pareiškėjo skundą. Be to, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 10.5 p. Agentūra kaip vieną iš būtinų sprendime nustatytų sąlygų nurodė tai, jog PŪV galės būti vykdoma, teisės aktų nustatyta tvarka parengus PŪV reikalingų statinių projektus, kuriuose turi būti detali informacija apie PŪV teritorijos užstatymą ir PŪV teritorijoje numatomus statyti statinius (gamtinį karkasą, nuotekų valymo įrenginius). Tuo atveju, jei užsakovo rengiami PŪV statinių techninių projektų sprendiniai dėl teritorijos užstatymo tankio, priklausomų želdynų ar pan. neatitiks Teritorijų planavimo įstatymo ar Nuostatų reikalavimų, jie negalės būti tvirtinami. Pagal 2016-12-12 įsakymu Nr.D1-878 patvirtinto, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimas“ Agentūra tikrina ar statinio projektas atitinka sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nurytą veiklos apimtį, fizines ir technines charakteristikas, ar suprojektuota viso reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai švelninančios ir kompensuojančios priemonės, užtikrinančios projekto atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisė aktų reikalavimus, taip pat ar statinio projektas atitinka aplinko apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (Reglamento 5 priedo 8 p.).
Pareiškėjo argumentai, kad ataskaita dėl gamtinio karkaso reikalavimų buvo pakeista tik suinteresuotai visuomenei atkreipus dėmesį į Nuostatų reikalavimus, nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie pakeitimai negalimi, o Agentūros sprendimas neteisėtas, nes įstatymų leidėjas numato galimybę PAV dokumentų rengėjui atsižvelgiant į PAV subjektų ir suinteresuotos visuomenės pastabas pildyti ir taisyti PAV ataskaitą. Taip pat negalima sutikti su teiginiu, jog PAV ataskaita dėl atitikimo gamtinio karkaso reikalavimams papildyta formaliai, nes kaip jau buvo minėta Agentūra šiuos reikalavimus sprendime įrašė, kaip vieną iš būtinų sprendime nustatytų sąlygų, kurių nesilaikant veikla negalės būti tęsiama.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad ataskaitoje nebuvo įvertintas neleistinas neigiamas poveikis paviršinio vandens kokybei, net ir po valymo, nuotekos į upę išleidžiamos užterštos.
Paviršinių nuotekų surinkimas ir tvarkymas yra aptartas PAV ataskaitos 4.1.3 punkte (I t. b.l. 75-81), nurodant, kad gamybinės ir buitinės nuotekos bus valomos projektuojamuose nuotekų valdymo įrenginiuose, kurių našumas siekia iki 100 m3/val., t.y. iki reikiamų aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat planuojamų nuotekų užterštumo lentelėje pateikė numatomų nuotekų valymo įrenginių išvalymo parametrų palyginimą su PŪV rūšies geriausių prieinamų gamybos būdų Europos Sąjungoje, nurodydamas, jog numatomos išvalyti nuotekų ribinės vertės atitinka siūlomas GPGB vertes. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymo Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 11 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, planuojantis išleisti nuotekas į paviršinį vandens telkinį, kai nuotekų kiekis išleidžiant į upę ar kanalą viršija 100 m³/d (vidutinis paros kiekis) privalo įvertinti planuojamų išleisti nuotekų poveikį priimtuvui ir nustatyti priimtiną apkrovą. Poveikis paviršiniam vandens telkiniui vertinamas pagal BDS₇, bendrą N ir bendrą P. Apskaičiuojant leistinus nuotekų išleidimo parametrus, kuriems esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, turi būti vadovaujamasi 1.2 p. nuostatomis, t.y. pagal pateiktas formules apskaičiuoti leistinus nuotekų išleidimo į tekančio vandens telkinį parametrus, kuriems esant kai nuotekos išleidžiamos (planuojama išleisti) nebus viršytas leistinas poveikis priimtuvui (šiuo atveju Strėvos upei). Pagal PAV ataskaitą, į aplinką planuojamų išleisti nuotekų užterštumo parametrai po valymo neturi viršyti :ChDS -125 mg/l; BDS7-18 mg/2; SM (skendinčių medžiagų)- 30 mg/l; bendrojo azoto – 32 mg/l; bendrojo fosforo – 2 mg/l. Šiuos parametrus Agentūra nurodė, ir sprendime (5 p., 10.3 p., 6.4 p.), pažymėdama, jog PŪV susidarysiančios gamtinės ir buitinės nuotekos planuojamos valyti iki koncentracijų, apskaičiuotų įvertinant leistiną poveikį Strėvos upei, priimtuvui.
Taip pat sprendime pasisakyta dėl PŪV įtakos esamos Žiežmarių – Melioratorių vandenvietės išteklių kiekiui ir kokybei. Agentūra kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prašydama į vertinti, ar PAV ataskaitoje pateiktas UAB „Vilniaus hidrogeologija“ įvertinimas yra pakankamas PŪV poveikiui aplinkinėms požeminio vandens vandenvietėms nustatyti. 2017-12-05 Lietuvos geologijos tarnybos rašte Nr. (6)-1.7-5348 pažymima, kad tarnyba pritaria įvertinime padarytai išvadai, jog papildomas vandens lygio pažeminimas šiose vandenvietėse dėl būsimo ŽŪK „AGROAVES Group“ vandenvietės poveikio negali turėti esminės įtakos jų požeminio vandens ištekliams, kad Agentūrai leido spręsti, jog ataskaitoje teisingai įvertintas planuojamas vandenvietės maksimalus poveikis aplinkinėms vandenvietėms.
Skunde taip pat teigiama, kad PAV ataskaitoje pateiktos planuojamos nuotekų užterštumo (prieš valymą ir po valymo) vertės nesutampa su tomis vertėmis, kurios buvo pateiktos UAB „Ekotakas“ 2017- 12-05 rašte, pridėtame prie PAV ataskaitos.
Pagal PAV ataskaitą, į aplinką planuojamų išleisti nuotekų užterštumo parametrai nedarantys poveikio Strėvos upei po valymo neturi viršyti :ChDS -125 mg/l; BDS7-18 mg/2; SM (skendinčių medžiagų)- 30 mg/l; bendrojo azoto – 32 mg/l; bendrojo fosforo – 2 mg/l. UAB „Ekotakas“ atlikti PŪV nuotekų užterštumo duomenys tik iš dalies sutampa su PAV ataskaitoje pateiktais duomenimis (ChDS -125 mg/l; BDS7-29 mg/2; SM (skendinčių medžiagų)- 30 mg/l; bendrojo azoto – 27 mg/l; bendrojo fosforo – 2 mg/l, tačiau ši bendrovė nuotekų užterštumo parametrų skaičiavimo neatliko, o vertes nurodė vadovaudamasi analogiškais valymo įrenginių pavyzdžiais. Pažymėtina, jog PAV ataskaitoje yra apskaičiuota BDS7-18 mg/2 koncentracija, kuri yra mažesnė, nei UAB „Ekotakas“, ši koncentracija įrašyta sprendime ir veiklos metu negalės būti viršijama.
Negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, kad PAV ataskaitoje nepagrįstai nebuvo įvertinta Kristupio upės užteršimo galimybė. PAV ataskaitoje nurodyta, jog vykdant PŪV susidarysiančios nuotėkos nebus išleidžiamos į Kristupio upę, jos apsaugos zonose PŪV veikla nebus vykdoma ir statiniai nebus statomi, todėl reikšmingas neigiamas poveikis šiai upei nėra numatomas.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog PAV ataskaitoje turėjo būti įvertinta ar apsaugos zona turėtų būti nustatyta ir sklype numatomoms požeminio vandens vandenvietėms. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 įsakymu Nr.D1-912 patvirtintą Požeminių vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašą, šių zonų nustatymas nėra priskirtas Atsakovo kompetencijai, o pagal 12 ir 13 punktų nuostatas parengtas vandenviečių apsaugos zonų projektas teikiamas tvirtinti Lietuvos geologijos tarnybai. Kaip jau minėta, Lietuvos geologijos tarnyba vertino ataskaitos poveikį aplinkinėms vandenvietėms, pastabų dėl poreikio nustatyti vandenviečių apsaugos zoną nenurodė ir pažymėjo, jog joje teisingai įvertintas planuojamas vandenvietės maksimalus poveikis, kas reiškia, jog įrengta vandenvietė įtakos kitoms vandenvietėms neturės.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis abejoja PAV ataskaitoje padaryta prielaida, kad dirbantiesiems į darbą vidutiniškai atvykti reikės tik 60 automobilių, todėl pateikti skaičiavimai dėl oro taršos iš mobilių taršos šaltinių bei prognozuojamo triukšmo šaltiniai yra netikslūs.
PAV ataskaitos 4.9.2.1 punkte nurodyta, kad įmonėje viena pamaina dirbs 178 darbuotojai, kurie į darbą atvyks po kelis vienu automobiliu, taip pat svarstoma galimybė darbuotojus vežioti autobusu ar mikroautobusu (I t.b.l. 122). Atsižvelgęs į gyventojų pastabą PAV dokumentų rengėjas sumodeliavo situaciją, kai vertinamas 178 darbuotojų lengvasis automobilis ir nustatė, jog PŪV didžiausias galimas transporto srautas per dieną gali siekti 212 automobilių, toks srautas reikšmingos įtakos esamai situacijai neturės. Dienos ir vakaro metu prie artimiausių gyvenamųjų namų trikšmo lygiai gali sieki iki 51 dBA (HN 33:2011 ribinė vertė – 65 dBA dienos metu ir 60 dBA vakaro metu, kuri nebus viršyta (I t. b.l. 123).
Teismo vertinimu, skundžiamo Agentūros sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti Agentūros 2018-01-17 sprendimo Nr. (28.7)-A4-515 „Sprendimas dėl paukštienos perdirbimo įmonės įrengimo ir eksploatacijos galimybių“, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.