- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-114-531/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- M. J.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs suinteresuoto asmens M. J. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutarties, kuria iš dalies patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė teikimas ir V. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus m. apylinkės teismo 2015-01-30 nutartimi V. J. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-19 nutartimi, taip pat skundžiama to paties teismo 2016-02-26 nutartimi stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis V. J. pratęstas.
Šalies argumentai
V. J. mama M. J. skundu nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartimi, prašo ją panaikinti ir sūnų V. J. išleisti gydytis į namus. Mano, kad ligoninėje gydymo sąlygos labai blogos, sūnus žlugdomas morališkai, yra alkanas, be to, jis buvo užkrėstas hepatitu.
Teismo posėdyje gynėjas skundą palaikė, nurodęs, kad gydymas V. J. reikalingas, o dėl gydymo pobūdžio turi nuspręsti specialistai ir teismas.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorė siūlo skundžiamą nutartį palikti galioti, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-02-26 nutartimi pagrįstai V. J. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo mamos M. J. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Gydytojų psichiatrų komisija 2016-01-28 priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 65 (toliau – Išvada) nurodė, kad paciento V. J. psichinė būsena stabili, jo elgesyje agresijos, konfliktų, dienotvarkės pažeidimų nestebima, nuotaika nebloga, bendrauja noriai, palaiko ryšius su mama ir broliu. Nors minėtoji gydytojų komisija rekomendavo stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį ambulatorinį gydymą, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui bei išvadai dėl būtinybės V. J. dar pratęsti stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Teismui pateikti duomenys iš tiesų patvirtina V. J. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau jis tęsiasi dar labai neilgą laiko tarpą. Pats V. J. ir toliau nenoriai pripažįsta įvykdęs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir yra tik dalinai kritiškas jos atžvilgiu. Be to, smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad V. J. yra formaliai kritiškas savo būsenai, išlieka vidutinė destabilizatorių poveikio bei nesutikimo su siūlomomis paslaugomis tikimybė, smurto rizika yra mažesnė nei vidutinė, tačiau gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui ir piktnaudžiaujant alkoholiu bei psichotropinėmis medžiagomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš tai V. J. buvo priverstinai gydomas ambulatoriškai ir pastarojo gydymo metu įvykdė naują baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką.
Aukščiau nurodytų ir teismui pateiktoje medžiagoje esamų duomenų analizė neleidžia konstatuoti, kad V. J. psichikos būklė šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje jau nebetaikytinas. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu V. J. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas.
Šios išvados nekeičia M. J. skunde išdėstyti teiginiai apie blogas gydymo sąlygas, sūnaus laikymą alkanu ir pan., kurie, beje, nėra skundo nagrinėjimo dalykas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-26 nutartį.
Nutartis neskundžiama.