Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo pareiškėjo A. R. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23227428259).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2023-12-05 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-1843-2023 už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2017 m. 2018 m., 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. 2022 m., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2024-02-01 priimtas nutarimas Nr. RC-ANR_N-147-2024, kuriuo A. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Jam paskirta 615 Eur bauda.

2024-02-27. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. R. skundas, kuriame paaiškinta, kad įmonė nuo 2019 m. nevykdo veiklos, nedirba nei vienas darbuotojas, tame tarpe ir buhalteris. Kadangi pareiškėjas nusprendė uždaryti įmonę, VĮ Registrų centro nurodymu iki 2023-12-05 pateikė trūkstamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkinius. 2023-12-12 iš VĮ Registrų centro gavo nurodymą dėl 300 Eur baudos sumokėjimo, kuri vėliau dingo, todėl pagrįstai manė, kad viskas susitvarkė. Kiek vėliau patikrinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklapį (toliau – ir VMI) pamatė, kad jam paskirta 615 Eur bauda. Kadangi šiuo metu visi dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti, įmonės veiklos metu visada laiku buvo pateikiami dokumentai, sumokami mokesčiai, įmonė skolų neturi, įmonė veiklos nevykdo, prašo panaikinti paskirtą baudą.

Teismo posėdžio metu A. R. palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais, paaiškino, jog 2019 m. sustabdė įmonės veiklą, gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tai patvirtinantį raštą. Nežinojo, kad Registrų centrui net ir sustabdžius veiklą reikia teikti „nulines“ finansines ataskaitas. Gavęs pranešimą, iškart pateikė reikiamus dokumentus, stengiasi nedaryti jokių pažeidimų, tai įvyko per nežinojimą. Prašo švelninti arba neskirti baudos, kadangi šiuo metu jo pajamos yra minimalios , turi finansinių įsipareigojimų, augina du nepilnamečius vaikus

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju už ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą A. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pagal kurį A. R. pasiūlyta sumokėti 300 Eur baudą iki 2024-01-04. A. R. administracinio nurodymo neįvykdžius, 2024-02-01 buvo priimtas skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir jam paskirta 615 Eur bauda, kurią skirti imperatyviai įpareigoja įstatymų leidėjas.

R. R. savo kaltės neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo padaryti išimtį ir neskirti baudos arba ją švelninti.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. R. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neneigė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. R. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2014 metais. Įmonė kasmet teikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus. 2020 m. ir 2021 m. 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai (2023-12-12). Iš teismui prieinamų viešų šaltinių matyti, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas. Teismo posėdyje A. R. patvirtino, kad apie įmonės veiklos sustabdymą informavo VMI. Šios aplinkybės patvirtina skundą padavusio A. R. teiginius apie tai, kad jis administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o klaidingai manydamas, jog sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jam nekilo. Nors šis klaidingas įstatymų suvokimas pareiškėjo atsakomybės nešalina, tačiau leidžia manyti, jog A. R. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už analogiško pobūdžio nusižengimus A. R. praeityje nebaustas, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai ir spręsti, jog A. R. nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės nuobaudos paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog, kaip minėta, aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, dėl ko žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o A. R. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Be to, A. R. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė. Šiuo metu pareiškėjo pajamos yra minimalios, jis turi finansinių įsipareigojimų, augina du nepilnamečius vaikus. Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. R. skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda bus pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Netaikyti nuobaudos apskritai pagrindo nėra, kadangi A. R. padarė administracinį nusižengimą, ir, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą tinkamai įsigilinti į teisės aktus, reglamentuojančius finansinės atskaitomybės teikimą registro tvarkytojui.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas sprendžia, kad VĮ Registrų centro specialistės N. M. 2024-02-01 nutarimas Nr. RC-ANR_N-147-2024 keistinas, A. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2024-02-01 nutarimą Nr. RC-ANR_N-147-2024, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23227428259, ir A. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.