Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 134 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus.

Teismas pažymi, kad BVK 134 straipsnis yra kodekso antrajame skirsnyje, kuris yra skirtas reglamentuoti teisinius santykius dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo. Todėl šio straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos kitų BVK antrojo skirsnio normų kontekste. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos kodekso 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja tik viena, speciali šio skirsnio norma – 134 straipsnis). Sisteminis BVK antrojo skirsnio normų aiškinimas taip pat leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Tačiau šios prievolės realizavimo būdai yra skirtingi. Pirmuoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į mokamą darbą) yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (125 straipsnis), antruoju atveju (įtraukiant nuteistuosius į nemokamą darbą) tokio pasirinkimo nėra, o yra tik imperatyvo būdu nustatyti tokio darbo apribojimai jo paskirties prasme ir jo atlikimo tvarka ir laikas (134 straipsnis). Nurodyti nuteistųjų mokamo ir nemokamo darbo skirtumai leidžia daryti išvadą, kad nuteistųjų įtraukimas į nemokamą darbą nėra saistomas jokiais priklausančiais nuo nuteistųjų valios (pageidavimų ir panašiai) apribojimais. Kitaip tariant, BVK 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. Tai reiškia, kad toks nuteistiesiems skirtas imperatyvas gali būti paneigtas tik kita specialia norma, kurioje išimtis iš šios taisyklės būtų suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai. LVAT ne kartą (pavyzdžiui 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-2686/2012, 2013 m. lapkričio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1431898/2013) buvo konstatavęs, kad BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų nemokamas darbas Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalies, Konvencijos 4 straipsnio 3 dalies ir Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo taikymo požiūriu negali būti laikomas priverstiniu (priverčiamuoju) darbu. Ši LVAT suformuluota teisės aiškinimo taisyklė yra taikytina ir nagrinėjamoje administracinėje byloje (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Todėl teisės taikymo požiūriu BVK 134 straipsnyje numatytas nuteistųjų darbas laikytinas leistinu darbu. Būtent tokiam LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimui pritarta ir 2014 m. balandžio 9 d. LVAT teisėjų pasitarime (žiūrėti LVAT biuletenis Nr. 26, 2014 m. liepa – gruodis, 520-525 puslapiai).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, BVK 134 straipsnio 1 dalyje nurodytas nuteistųjų darbas yra jiems privalomas darbas be jokių (išskyrus sveikatos būklę) išlygų. BVK 134 straipsnyje yra tiksliai apibrėžtas darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobūdis (tai yra pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymas, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai). Įstatymas taip pat nustato nuteistųjų įtraukimo į nemokamus darbus tvarką bei sąlygas: a) nuteistasis dalyvauja šiuose darbuose pagal pataisos įstaigos administracijos patvirtintą grafiką; b) minėti darbai atliekami laisvu nuo darbo laiku, t. y. baigus pagrindinį darbą arba poilsio dienomis; c) šių darbų trukmė neturi viršyti dviejų valandų per dieną.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pagal Kauno NTI – PN administracijos patvirtintus grafikus turėjo tvarkyti koridorių, sporto salę, virtuvėlę, gyvenamąją patalpą (b. l. 52-57), darbai atliekami laisvu nuo darbo metu, šių darbų trukmė neviršija dviejų valandų (b. l. 51). Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad Vidaus tvarkos taisyklių 18.6 punktas (tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas) nenumato nuteistiesiems pareigos tvarkyti koridorių, sporto salę, virtuvėlę, teismas pažymi, kad šių darbų pobūdis yra tiksliai apibrėžtas BVK 134 straipsnyje (tai yra pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymas, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbai).

Vertinant pareiškėjo skundo argumentą, kad BVK 134 straipsnis reglamentuoja tik nuteistųjų nemokamą darbą pataisos namuose, o jis buvo laikomas tardymo izoliatoriaus patalpose, todėl pareigos nemokamų darbų dirbti jis neturi, teismas pažymi, kad BVK 134 straipsnyje yra reglamentuojamas ne tik pataisos namų, tačiau visų pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų nemokamas darbas. Teismas pritaria Kalėjimų departamento atsiliepime (b. l. 27) nurodytam argumentui, kad kaip yra nustatyta BVK 62 straipsnio 2 dalyje, pataisos įstaiga gali vykdyti visų rūšių pataisoms įstaigoms priskirtas funkcijas ir kardomąjį kalinimą, todėl Kauno NTI – PN vykdo pataisos namams priskirtas funkcijas ir kardomąjį kalinimą. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė atsakovas atsiliepime (b. l. 33), pareiškėjas bausmę atlieka Kauno NTI-PN (tardymo izoliatoriaus pastate), tačiau pataisos namų sąlygomis. Kaip skunde nurodė pareiškėjas jis yra buvęs valstybės tarnautojas (b. l. 2), todėl teismas papildomai pažymi ir tai, kad Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu V-363 patvirtino Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-148 „Dėl Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, 1.4 papunktyje nustatyta, kad į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus likusiam bausmės laikui atlikti perkeliami vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose. Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėjas Kauno NTI – PN yra laikomas pataisos namų sąlygomis, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis BVK 134 straipsniu turi pareigą dirbti nemokamus darbus.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, kuri yra kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju teismas nenustatė Kauno NTI – PN neteisėtų veiksmų, nenustačius vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų žalai kilti, kitos sąlygos nenustatinėjamos, todėl pareiškėjo skundo pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nenustačius Kauno NTI – PN neteisėtų veiksmų, atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kauno NTI – PN panaikinti nustatytą tvarką ir nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y. versti pareiškėją tvarkyti Kauno NTI – PN koridorių, sporto salę, virtuvėlę.

Pareiškėjo skundą atmetus jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.